TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Viešoji erdvė – derlingiausia terpė patyčioms

2016 03 21 6:00
ŽEIT patarėjas Deividas Velkas. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotraukos

Įsijungęs televizorių pamatai – ne tik pramoginio turinio, bet ir informacinės ar pokalbių laidos virsta kokio nors asmens viešu pašiepimu, įžeidinėjimu, necenzūruota kritika. Būna, kad tai net sudaro didžiąją laidos turinio dalį. Skaitai naujienas internete, o ten į akys krenta šimtai, kartais net tūkstančiai, necenzūruotų, išjuokiančių, žeminančių komentarų. Naršydamas socialiniuose tinkluose aptinki viešo ar visuomenei žinomo asmens įrašą, kuriame reikšdamas sukilusias emocijas, jis ką nors pašiepia ar įžeidžia. Akivaizdu – patyčios žiniasklaidoje ir viešojoje erdvėje įgauna vis didesnį mastą.

Laimė, visuomenė yra neabejinga patyčioms žiniasklaidoje, ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba (ŽEIT) sulaukia daug žmonių skundų bei pastebėjimų apie pažeidimus žiniasklaidoje. Per konferenciją „Patyčių prognozės Lietuvai 2020–2030“, ŽEIT patarėjas Deividas Velkas teigė, jog žmonės besiskųsdami žiniasklaidos situacija, pamiršta, kad patyčias internete ir socialiniuose tinkluose skatina ne žiniasklaida, o pati visuomenė.

„Kalbant apie neapykantos kalbos sklaidą, mes pastebime, kad ji sklinda ne iš pačių žurnalistų, bet iš anoniminių interneto komentatorių. Tenka tirti ir tikrai sunkių atvejų, bet tai būna ne iš žiniasklaidos lūpų, o iš paprastų, nepatyrusių, informaciniu požiūriu, neraštingų asmenų. Tikrai yra ką veikti su visuomene. Su tuo, kuris nori ką nors anonimiškai pasakyti. Galbūt tai – sukilusios emocijos? Ar patyčios yra tyčia, ar jos yra netyčia?“ – klausė D. Velkas.

Norisi būti optimistais ir tikėti, kad už įžeidimus skiriamos bausmės, skatins žmones būti atsakingesniais, sąmoningesniais, tolerantiškesniais. Deja, ekspertų nuomonė pesimistiška. „Manau, kad socialinių tinklų naudotojai vis labiau susipažįsta ir susivokia, kad jie gali būti atkapstyti, susekti, kad gali grėsti ir baudžiamoji atsakomybė už socialiniame tinkle paskelbtą informaciją. Sąmoningumas po truputį didėja. Bet visada bus ir tokių, kurių paskyra socialiniame tinkle bus specialiai įkurta, tam, kad galėtų tyčiotis. Ir bus įkurta kažkur arba taip, jog bus labai sunku atsekti, kas už viso to stovi“, – teigė ŽEIT patarėjas.

Išreikšta nuomonė irgi gali būti patyčios

Vis dėlto visuomenėje jau tapo įprasta, netyčia, o gal ir sąmoningai, ką nors pašiepus socialiniuose tinkluose, ar parašius anoniminį komentarą internete, skubėti gintis: turiu žodžio laisvę, galiu laisvai reikšti savo nuomonę. Deja, vis dažniau nebesugebame pamatyti skirtumo, tarp savo ar kažkieno pasakytos pašaipos ir išreikštos nuomonės. D. Velko teigimu, išreikšta nuomonė taip pat gali būti patyčia. Klausimas tik, kodėl to nepripažįstame.

„Kaip ne kartą minėjau, dažnai bylos yra nutraukiamos, nes pagrindinis kaltinamojo argumentas būna „jog tai tebuvo nuomonė ir tai nebuvo patyčios.“ Yra vienas atvejis, dėl kurio, mes nuo 2013 metų pabaigos su prokuratūra niekaip nesutariame, ar tai buvo patyčios, ar – tik nuomonė. Nes teismas vis iš naujo grąžina prokuratūrai įvertinti dokumentus, duomenis. Kai tarp suaugusiųjų nėra supratimo, o gal tiksliau nėra noro suprasti, kas yra patyčios, kas yra nuomonė. Tai kaip mes galime to išmokyti vaikus?“ – teigė D. Velkas.

Apskritai, kur galime brėžti ribą, tarp to kas yra dar humoras, o kas jau – įžeidinėjimas ar pašaipa. Anot D. Velko, tai yra vertybinis, net gi kartų klausimas. Padėti šią ribą nustatyti, be abejonės, turėtų žiniasklaida, kuri visada buvo visuomenės nuomonių formuotoja, o šviesti visuomenę yra viena iš pagrindinių jos funkcijų.

„Žiniasklaida yra pakankamai didžiulė jėga, nukreipianti į vieną arba į kitą pusę patyčių atžvilgiu. Jeigu žiniasklaida nesiima mokytojo vaidmens, vertintojo – kas yra gerai, kas negerai, nerodo mums pavyzdžio, nepadeda visuomenei apsispręsti ir atrasti vertybių balanso, tai sakyčiau, kad mes turime ne žiniasklaidą, o tiesiog įvykių pranešėjus, daug pranešėjų. Analitinė, profesionali žiniasklaida, deja, mažėja. Nes tokiai nėra perspektyvų Lietuvoje“, – sakė ŽEIT patarėjas.

Virtualioje aplinkoje sustabdyti sunkiau

Jaunosios, ypač taip vadinamos Z kartos vaikai jau nuo mažens aprūpinami išmaniaisiais telefonais ir planšetiniais kompiuteriais, todėl vis daugiau ne tik paauglių, bet ir pradinukų įsitraukia į socialinių tinklų veiklą. Bet labai dažnai dėl vaikiško nesupratimo, nežinojimo, suaugusiojo dėmesio stygiaus, vaikas nukenčia ir net tampa patyčių auka virtualioje erdvėje.

Vilniaus mokinių savivaldų informavimo centro pirmininkė Ana Sosnovskaja.

Diskusijoje mokinių pusei atstovavusi ir apie vaikų patiriamas patyčias pasakojusi, Lietuvos moksleivių sąjungos Vilniaus mokinių savivaldų informavimo centro pirmininkė Ana Sosnovskaja, teigė, kad tėvai jau nuo pradinių klasių turi mokyti vaikus, kaip naudotis socialiniais tinklais ir apskritai internetu. Jei tėvai nereaguos, ką jų vaikas veikia socialiniuose tinkluose, tai gali baigtis dar vienu skausmingų patyčių atveju.

„Mano broliui – dešimt metų, bet, jau būdamas aštuonerių, jis susikūrė „Facebook“ paskyrą. Aš stengiuosi jį mokyti, kad negalima kelti nieko asmeniško, supažindinti su socialinių tinklų veikimo principais. Bet yra daug jo bendraamžių, 7–9 metų vaikų, kurie susikuria paskyras bet nežino, kaip elgtis „Facebook“. Jie kelia įvairius vaizdo įrašus, kurie jiems atrodo smagūs, kuria „video blogus“. Vyresnio amžiaus moksleiviai, pamatę tuos įrašus, tik pasijuokia ir pagalvoja: „Na, išplatinkime tuos vaizdo įrašus.“ Tada pasidalina dar kiti, po to dar kiti. Ir taip išsirutulioja patyčios. Manau, kad tėvai turėtų tai stabdyti, gal netgi mokytojai turėtų įsikišti. Visada sakome, kad vaikui reikia daug laisvės, bet per daug laisvės irgi negerai“, – savo patirtimi dalinosi mokinė.

Realioje aplinkoje vykstančias patyčias lengviau sustabdyti – galime bendrauti, tartis, diskutuoti, iškart jas nutraukti. Virtualioje aplinkoje prasidėjusios patyčios sklinda it virusas, o jų pasekmės dar skausmingesnės. „Buvo vienas labai graudus atvejis, kuris prasidėjo mokyklos informatikos klasėje. Kai patyčios gimė toje aplinkoje, jos nebuvo suvaldytos ir viskas nugulė į socialinius tinklus, internetą. Ir jokia Lietuvos įstaiga negalėjo sustabdyti, nes tai buvo susiję su užsienio jurisdikcijoje esančiais socialiniais tinklais. O pasekmės buvo pakankamai negatyvios, stiprios ir žalojančios. Kai patyčios nėra sustabdomos artimoje aplinkoje, joms patekus į viešą erdvę, jas labai sunku arba išvis neįmanoma sustabdyti“, – sakė D. Velkas.

O viskas prasideda nuo aplinkos, kurioje gyvena vaikas. Galbūt tėvams paprasčiau atžalą „apkrauti“ išmaniaisiais įrenginiais, tokiu būdu atitraukiant jo dėmesį nuo savęs, nesidomėti jo veikla, bet po to dėl to kaltinti mokyklą, švietimo sistemą, žiniasklaidą. Gal patys parašo anoniminį komentarą virtualioje erdvėje, žiūrėdami infošou laidas, pasišaipo iš pokštų apie žinomus asmenis. Vaikai mato tokius pavyzdžius ir pradeda daryti tą patį. Gal vertėtų prisiminti auksinę taisyklę – pirmiausia pradėkime nuo savęs?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"