TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Vilniuje kuriami lig šiol neregėti antikūnai

2013 12 14 6:00
Už darbus kuriant naujus antikūnus A.Žvirblienė pristatyta šių metų Lietuvos mokslo premijai. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Aurelijos Žvirblienės vadovaujama Vilniaus universiteto (VU) Biotechnologijos instituto Imunologijos ir ląstelės biologijos laboratorija yra tarp lyderių Europoje kuriant antikūnus, padedančius diagnozuoti ir gydyti ligas. Kai kurie šių antikūnų buvo sukurti pirmąkart pasaulyje.

Biochemikė, imunologė, gamtos mokslų daktarė A.Žvirblienė už darbų ciklą "Naujų antikūnų kūrimas, tyrimai ir taikymas imunodiagnostikai" pristatyta šių metų Lietuvos mokslo premijai.

Imunologijos ir ląstelės biologijos skyriui, kuriame veikia minėtoji laboratorija, A.Žvirblienė vadovauja nuo 2003-iųjų. Šiandien laboratorija gali pasigirti itin gausia savo sukurtų antikūnų kolekcija. Joje – per 500 įvairių antikūnų, galinčių veikti prieš 70 skirtingų antigenų.

Vilniečių pagaminti antikūnai įtraukti į tarptautinius katalogus ir vėliau įvairiais keliais pasklinda po pasaulį: jie arba parduodami kitiems mokslininkams, arba įeina į plačiai naudojamus diagnostinius ligų rinkinius, arba laukia eilės, kol kas nors iš jų sukurs vaistą.

Nors pasaulyje yra nemažai komercinių firmų, kuriančių antikūnus, Biotechnologijos instituto Imunologijos ir ląstelės biologijos laboratorija turi savų pranašumų, mat čia dirbantys specialistai juos ne tik kuria, bet ir tyrinėja.

Prieš bet kokį sukėlėją

Antikūnai – tai baltymai, saugantys mus nuo ligų. Jie aktyvina kitus imuninės sistemos komponentus, neutralizuoja ligas sukeliančius virusus. Antikūnus natūraliai gamina mūsų ląstelės. Jie susidaro kraujyje persirgus bet kuria infekcija ar pasiskiepijus ir užtikrina ilgalaikį atsaką į ligos sukėlėją.

Šios savybės panaudojamos laboratorijose kuriant dirbtinius antikūnus. Įprastai jie gaunami imunizuojant peles, vėliau atliekant kitas būtinas procedūras. Šitaip gauti pelių antikūnai tinka tik žmones užklumpančioms ligoms diagnozuoti, bet ne gydyti.

Todėl dabar, panaudojant genų inžinerijos technologijas, kuriami rekombinantiniai ("humanizuoti") antikūnai, t. y. žmogaus antikūnai su įterptais pelės antikūno fragmentais. Toks metodas užtikrina šių produktų pritaikymą žmonėms. Pasaulio laboratorijose jau dirbama ir su transgeninėmis pelėmis, į kurias perkeliamos žmogaus chromosomos. Naudojant tokius gyvūnėlius galima pagaminti grynai žmonėms skirtų antikūnų.

A.Žvirblienės laboratorijoje kuriant antikūnus taikoma vadinamoji hibridomų technologija, kurios išradėjams už šį laimėjimą skirta Nobelio premija. Vilniečiai taip gerai ją įvaldę, jog geba pagaminti antikūnų prieš bet kurį ligą sukeliantį antigeną. Mokslininkai net patentavo savo išrastą būdą, leidžiantį kurti rekombinantinius antigenus, kurie sukelia efektyviausią imuninį atsaką, ir prieš ligos sukėlėją susidaro kuo įmanoma daugiau antikūnų. Šis vilniečių antikūnų gamybos būdas šiandien praktiškai naudojamas UAB "Fermentas", didžiausios pasaulio bendrovės, tiekiančios produktus ir paslaugas mokslui, – "Thermo Fisher Scientific" – antrinėje įmonėje Lietuvoje.

Taikomi vis plačiau

Kaip pasakojo A.Žvirblienė, dirbtiniai antikūnai šiandien vis plačiau taikomi kuriant naujus biologinės terapijos metodus. Ši terapija dabar daugiausia naudojama lig tol beviltiškomis laikytoms onkologinėms bei autoimuninėms ligoms, tokioms kaip reumatoidinis artritas, gydyti.

Susirgus artritu pacientui suleisti antikūnai sustabdo uždegimo procesą sąnariuose, todėl fatališka laikyta liga tapo kontroliuojama.

Pasaulyje ypač daug dirbama kuriant antikūnus nuo vėžio. Mat vėžinės ląstelės turi specifinių, tam tikrą pėdsaką paliekančių žymenų. Žmogui suleisti antikūnai pagal tuos žymenis atpažįsta vėžines ląsteles ir aktyvina tam tikrus imuninės sistemos elementus, kurie atakuoja tas ląsteles. Tiesa, ne visos vėžinės ląstelės turi tokių specifinių žymenų, todėl ne visų rūšių onkologinės ligos gali būti gydomas biologine terapija.

A.Žvirblienė pasakojo, jog šiuo metu labai daug antikūnų pereina klinikinius tyrimus, vadinasi, po metų kitų rinkoje gali atsirasti nemažai naujų vaistų, skirtų onkologinėms ligoms gydyti.

Beje, jau sukurti antikūnai, stabdantys kraujagyslių formavimąsi. Jie irgi skirti kovoti su vėžiu, nes piktybinėms ląstelėms daugintis ir navikams didėti reikia, kad jie būtų gerai aprūpinami krauju. Šių antikūnų preparatai jau rinkoje.

Gaminami ir astmai gydyti skirti antikūnai, jų preparatų taip pat galima rasti rinkoje. Manoma, kad net tokias ligas kaip aterosklerozė ar nutukimas ateityje bus galima gydyti panaudojant specifinius antikūnus.

Vis dėlto biologinė terapija kol kas dar yra labai brangi: vaistams pagaminti reikia labai daug antikūnų, o jų pagrindu sukurtus preparatus būtina leisti gana ilgą laiką ir didelėmis dozėmis. Dauguma biologinės terapijos medikamentų yra apsaugoti patentais ir tik pasibaigus jų galiojimui galima tikėtis, kad šie svarbūs vaistai atpigs.

Ne tik tymams

Kita antikūnų taikymo kryptis – ligų diagnostika. Šie baltymai yra labai tikslūs reagentai ir šiuo metu naudojami daugelyje modernių diagnostikos laboratorijų. Pavyzdžiui, padedant antikūnams nustatomas hepatitas B ar kitos virusinės infekcijos.

Be to, antikūnai naudojami ir ligos eigai vertinti. Sakykime, pagal prostatos specifinio antigeno – PSA - tyrimą vertinama prostatos vėžio rizika. Diagnostiniai antikūnų rinkiniai taip pat taikomi širdies ir kraujagyslių ligų eigai prognozuoti.

A.Žvirblienės vadovaujamos laboratorijos specialistai daugiausia kuria būtent diagnostinius antikūnus. Tam labai praverčia bendradarbiavimas su kita instituto mokslininkų grupe, vadovaujama prof. Kęstučio Sasnausko. Ji kuria rekombinantinius virusų antigenus.

Abiejų laboratorijų sukurtus komponentus pritaikė Didžiosios Britanijos įmonė "Microimmune", iš jų padariusi keletą diagnostinių rinkinių, naudojamų ūmioms tymų ir kiaulytės infekcijoms nustatyti. Šie rinkiniai Didžiojoje Britanijoje naudojami labai plačiai, nes šalyje gyvena daug neskiepytų imigrantų, jie dažniausiai ir serga minėtomis ligomis.

Australų užsakymas

Antikūnai naudojami tiek žmonių, tiek gyvūnų ligoms diagnozuoti. A.Žvirblienės laboratorijos mokslininkams teko vykdyti neįprastą australų užsakymą. Pagal jį reikėjo sukurti antikūnus virusams, kuriuos perneša didžiuliai šikšnosparniai – skraidančios lapės. Šie neseniai atrasti virusai paplitę tik Australijoje ir susargdina kiaules, bet jais užsikrėtusiam žmogui tai pat gresia didelės sveikatos problemos.

Už virusinių infekcijų priežiūrą atsakingai Australijos laboratorijai reikėjo instrumento ligai nustatyti, tad kreipėsi į Lietuvos mokslininkus. Antikūnus, skirtus naujai atrastam virusui diagnozuoti, Biotechnologijos instituto specialistai sukūrė pirmąkart pasaulyje. Taip užsimezgė lig šiol trunkantis bendradarbiavimas, lietuvių mokslininkai savo darbo rezultatus publikavo tarptautiniuose žurnaluose.

Darbavosi savo iniciatyva

Naujų žmogaus ar gyvūno virusų aptinkama nuolat. Vilniečiai mokslininkai domisi šia informacija ir aptikę žinią apie dar negirdėtą ligos sukėlėją savo iniciatyva pradeda kurti naujus rekombinantinius antigenus ir diagnostinius antikūnus.

Taip nutiko su žmogaus poliomos virusais, kurių pastaraisiais metais atrasta bent keletas. Kaip pasakojo A.Žvirblienė, šie virusai dažnai būna "tylintys" ir nieko blogo nedaro. Tačiau, atsiradus imunosupresijos būklei (ji pasitaiko pacientams po transplantacijos ar chemoterapijos, kai imuninė sistema būna labai nusilpusi), virusai gali pradėti daugintis ir net sukelti vėžį. Biotechnologijos instituto mokslininkai niekieno neprašomi sukūrė rekombinantinius antigenus ir naujus antikūnus prieš šiuos virusus ir tikisi juos panaudoti diagnostikai.

Aiškinosi neįprastą atvejį

Dar vienas pastaraisiais metais Imunologijos ir ląstelės biologijos laboratorijos tirtas objektas – bakterijų Gardnerella vaginalis, įsikūrusių moters lytiniuose takuose, išskiriami toksinai. Sutrikus lytinių takų mikrofloros pusiausvyrai, gali atsirasti bakterinė vaginozė, sukelianti diskomfortą ar net nėštumo komplikacijų. A.Žvirblienės vadovaujami mokslininkai sukūrė antikūnus, neutralizuojančius šį toksiną. Ateityje jie galėtų virsti vaistais, bet jau dabar tinka toksinui nustatyti.

Darbo rezultatus mokslininkai publikavo tarptautiniame žurnale. Po kiek laiko į jų laboratoriją atėjo gydytojo mikrobiologo iš Prancūzijos laiškas. Jis prašė padėti tiriant 19-metės pacientės neįprastą klinikinį atvejį, kai mergina pakliuvo į ligoninę sunkios būklės dėl encefalito ir epilepsijos simptomų. Ištyrus pacientės kraują, rasta Gardnerella vaginalis bakterijų. Tai buvo pirmas atvejis pasaulyje, kai ši bakterija ar jos gaminami toksinai nukeliavo į smegenis ir sukėlė encefalitą. Po gydymo antibiotikais ligonė pasveiko.

"Gydytojas pasiūlė patyrinėti, kodėl ši bakterija tapo tokia pavojinga. Išnagrinėjome ligą sukėlusios bakterijos DNR seką ir palyginome ją su Lietuvoje aptinkamos bakterijos DNR seka. Galime teigti, kad tos sekos tikrai skiriasi, vadinasi, encefalitą sukėlusi bakterija yra ypatinga, galbūt gaminanti daugiau toksino", – komentavo A.Žvirblienė.

Alzhemerio ligos priežastys

Ji taip pat pasakojo apie labai įdomius rezultatus, gautus pagal bendrą su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkais projektą tiriant Alzheimerio ligos mechanizmą.

Vilniečiai biotechnologai sukūrė antikūnus prieš beta amiloidus, kurių kaupimasis smegenų ląstelėse, kaip manoma, yra Alzheimerio ligos priežastis. Atlikus tyrimus paaiškėjo, jog antikūnai ne tik nekariauja su amiloidais, saugodami ląsteles, bet priešingai, juos aktyvina ir dar labiau spartina ligą. "Jeigu tokia aktyvacija vyksta smegenyse, galbūt tai ir yra šios ligos priežastis", – komentavo A.Žvirblienė. Šio svarbaus tyrimo rezultatai tarptautinėje mokslinėje spaudoje paskelbti tik šiemet, 2013-aisiais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"