TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Virusai pavojingiausi patiems mažiausiems

2014 11 15 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lapkričio 17-ąją minima Pasaulinė neišnešiotų naujagimių diena. Statistika liudija, kad pasaulyje kas dešimtas kūdikis gimsta neišnešiotas, Lietuvoje - 1600 (5-6 proc.) tokių naujagimių kasmet. Dabar medikų ir tėvų pastangomis, pasitelkiant modernias medicinos technologijas lieka gyvi ir labai maži, gimę vos 22-26 nėštumo savaitę, kūdikiai.

Paskubėjusiam į pasaulį ateiti mažyliui sloga – rimta ir sunki liga. Pirmiausia dėl to, kad jis, jei ir moka savarankiškai kvėpuoti, tai tik pro nosytę. O ką daryti gimusiesiems rudenį, kai aplink knibždėte knibžda kvėpavimo takų infekcijų sukėlėjų...

Paskubėję ateiti į pasaulį - ypatingi

„Neišnešiotiems naujagimiams reikia ypatingos medikų priežiūros, modernių technologijų ir vaistų, - pasakoja Vilniaus universiteto (VU) ligoninės Santariškių klinikų filialo Vaikų ligoninės Neonatologijos centro direktorė, VU medicinos fakulteto profesorė Nijolė Drazdienė. – Kiek ir kokių, priklauso nuo jų brandos. 22 ir 36 nėštumo savaitę gimę naujagimiai labai skiriasi. Daugiausia problemų kyla dėl jų kvėpavimo sistemos: silpnai subrendusio kvėpavimo centro, plaučių audinio, raumenų. Neišnešiotų kūdikių plaučiai negali gerai išsiskleisti, o išsiskleidę turi polinkį subliūkšti ir sulipti, nes organizme stinga biologiškai aktyvios medžiagos surfaktanto, palaikančio plaučių stabilumą. Galime pasidžiaugti, kad šiuo metu jau visiems neišnešiotiems naujagimiams pakanka šio labai reikalingo medikamento, kurį leido sukurti aukštosios technologijos. Žinoma, retkarčiais pasitaiko tam tikrų nesklandumų dėl jo tiekimo, tačiau ligoninės dalijasi tarpusavyje, todėl pastaraisiais metais nepamenu tokio atvejo, kad naujagimiui reikėtų surfaktanto, o mes jo neturėtume. Neišnešiotiems kūdikiams, kurių kvėpavimo sistema nesubrendusi, be kitų slaugos ir gydymo priemonių, taikoma plaučių ventiliacija, kvėpavimo terapija, padedanti organizmą aprūpinti deguonimi, išmokti kvėpuoti ir likti gyviems.“

Lietuvoje siekiama, kad nėščiosios, kurioms gresia priešlaikinis gimdymas iki 34 savaitės, gimdytų universitetiniuose perinatologijos centruose Vilniuje ar Kaune, nes čia dirbantys aukščiausios kvalifikacijos ir daug patirties turintys gydytojai taikydami modernias technologijas gali suteikti geriausią pagalbą gimdyvei ir kūdikiui. Kokybišką pagalbą neišnešiotiems naujagimiams pasirengę teikti ir Panevėžio, Šiaulių, Klaipėdos respublikinių ligoninių medikai. Per pastaruosius 20 metų mūsų šalyje sukurta motinos ir vaiko sveikatos priežiūros sistema davė išties gerų rezultatų: išauginami ir išpuoselėjami net labai mažo svorio gimę neišnešioti naujagimiai.

Prof. Nijolė Drazdienė: "Mažiesiems RSV sukeltas apatinių kvėpavimo takų uždegimas, dusulys, nuo ten besikaupiančio sekreto gali palikti sunkių pasekmių ir ateityje."/Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Sloga – sunki ir pavojinga liga

Kaip teigia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Neonatologjos klinikos vadovė gydytoja neonatologė dr. Rasa Tamelienė, vienas pavojingiausių neišnešiotiems naujagimiams ir kūdikiams, dėl įvairių priežasčių paskubėjusiems ateiti į šį pasaulį, – respiracinis sincitinis virusas (RSV). Jis sukelia sunkias apatinių kvėpavimo takų ligas, kurių dažniausios – bronchiolių uždegimas (bronchiolitas) ir pneumonija. Dėl anatominių ir fiziologinių naujagimio ypatybių (siaurų bronchų bei bronchiolių spindžių, silpno imuniteto) šių ligų gydymas yra labai sudėtingas, o pasekmės gali būti net mirtinos. Virusas lakus, juo užsikrėsti galima per orą lašeliniu būdu, taip pat per užterštas rankas. Jeigu tėvai su naujagimiu nevengia lankytis viešose vietose, kuriose susiburia daug žmonių, tarp jų ir sergančių kvėpavimo takų infekcijomis, kūdikiui, turinčiam labai silpną ląstelinį ir humoralinį imunitetą, gresia rimtas pavojus. Suaugusieji į tokius simptomus kaip sloga, čiaudulys, kosulys dažniausia nekreipia pernelyg daug dėmesio, o naujagimiui, ypač neišnešiotam, tai gali sukelti labai sunkų plaučių uždegimą ir kvėpavimo nepakankamumą. Gelbstint neišnešiotą mažylį tenka pasitelkti modernias technologijas ir vaistus. Kiek kūdikių Lietuvoje kasmet suserga RSV sukeltomis ligomis, statistikos nėra, tačiau į naujagimių ir vaikų skyrius patenka tikrai ne viena dešimtis mažųjų pacientų, sergančių ypač sunkiu bronchiolitu ar pneumonija.

Ilgalaikį atsparumą virusui turinti vakcina dar tik kuriama

Ruduo, žiema ir ankstyvas pavasaris – lapkričio-balandžio mėnesiai – laikas, kai mūsų šalyje dažnas tradiciškai perserga kvėpavimo takų ligomis, tik vieni - sunkiau, kiti - lengviau. Tačiau kūdikiai, turintys menkesnį atsparumą ir kitų sveikatos sutrikimų, serga sunkiausiai. „Mažiesiems RSV sukeltas apatinių kvėpavimo takų uždegimas, dusulys nuo ten besikaupiančio sekreto gali palikti sunkių pasekmių ir ateityje, - sako prof. N. Drazdienė. – Jiems gali pasireikšti dusulio, švokštimo, net astmos priepuolių. Laimė, jau nuo 2006 metų Lietuvoje pradėta neišnešiotų naujagimių RSV imunoprofilaktika. Šiuos imunoglobulinus, kurie susijungdami su RSV baltymais stabdo viruso plitimą į ląsteles, Amerikos vaistų ir maisto agentūra įteisino 1998 metais. Mokslininkai, farmacijos kompanijos jau daug metų bando sukurti ilgalaikio poveikio vakciną prieš RSV, tačiau kol kas nesėkmingai. Kad mažieji pacientai būtų apsaugoti nuo virusinių infekcijų, jiems taikoma sezoninė apsauga. Kadangi pavojingiausias laikotarpis prasideda nuo lapkričio 1 dienos, patiems mažiausiems neišnešiotiems naujagimiams skiriame 3–5 dozes imunoglobulino. Reikia būtent tokio kiekio, nes viena dozė veikia apie 30 dienų.“

Vakcinų skeptikų negirdėti

Pastaraisiais metais per Europą vilnijanti vakcinų skepticizmo banga neaplenkė ir Lietuvos. „Tačiau mūsų mažųjų pacientų tėvų ji nepaveikė, - šypsodamasi paaiškina profesorė. – Daugelis neišnešiotų naujagimių tėvų domisi mūsų pateikiama informacija ir įsiklauso į patarimus. Jie labai džiaugiasi, kad vaikelis gyvena, vertina dideles medikų pastangas, todėl priešingos nuomonės nereiškia. Tėvai supranta, jog drauge siekiame svarbaus tikslo: kad mažylis kuo greičiau sustiprėtų, nesusirgtų, nes tai gali būti pavojinga jo gyvybei. Dažnas klausia ir iš anksto domisi, kada laikas kūdikiams gauti injekciją. Vakcina - tai biologinis vaistas, skiriamas pagal griežtas indikacijas, kurių sąrašas nuolat atnaujinamas, atsižvelgiant į naujausių mokslinių tyrimų duomenis. Remiamės Amerikos pediatrų akademijos rekomendacijomis, patikslintomis šių metų vasarą, patys dalyvaujame epidemiologiniuose tyrimuose, ir šiuo metu neabejojame, kad būtina imunizuoti neišnešiotus naujagimius, kurie gimė anksčiau negu 29 nėštumo savaitę. Kitos imunizuojamų kūdikių grupės nuolat tikslinamos, tačiau joms priklauso naujagimiai, kuriems infekcinių kvėpavimo takų ligų sezono pradžioje nėra vienų metų. Kaip liudija kitų valstybių patirtis, daugelio antrųjų metų mažylių imuninė sistema jau subrendusi ir gali atsispirti virusui.“

Atsižvelgiant į indikacijas imunizuojami ir tie neišnešioti naujagimiai, kurie serga lėtine plaučių liga, kuriems dėl plaučių ir bronchų displazijos buvo taikyta aktyvi kvėpavimo terapija, dirbtinė plaučių ventiliacija, sergantys kitomis uždegimų sukeltomis ligomis, turintys įgimtą širdies ydą, kurios vienas simptomų – plaučių kraujotakos sutrikimas. Ar skirti nepigiai kainuojančią RSV imunoprofilaktiką konkrečiam kūdikiui, tariasi gydytojų konsiliumas. Kai kada jam tenka spręsti ir rekomendacijose nenumatytus klausimus. Laimė, sunkių ligonių nėra daug, tačiau labai svarbu išsaugoti kiekvieno mažylio sveikatą ir gyvybę. RSV imunizacija atliekama trijose ligoninėse – Kauno ir Vilniaus perinatologijos centruose bei Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Šį sezoną, siekiant užtikrinti savalaikę profilaktiką, priartinti paslaugą prie paciento, planuojama neišnešiotus naujagimius imunizuoti ir respublikinėje Šiaulių ligoninėje. Vadinasi, tėvai su kūdikiu per valandą gali pasiekti artimiausią medicinos įstaigą, teikiančią imunizacijos paslaugas. Gydytoja neonatologė dr. R. Tamelienė sako, kad naujagimiais iš socialinės rizikos šeimų rūpinasi medikai ir socialiniai darbuotojai. Jie atveža mažylius, kuriems stinga tinkamos tėvų priežiūros, į medicinos įstaigas. „Labai svarbu, kad šios imunizacijos reikšmę suvoktų šeimos gydytojai, kurie rūpinasi ir neišnešiotų bei silpnų naujagimių sveikata", - tvirtina gyd. R. Tamelienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"