TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Vis daugiau jaunų žmonių skundžiasi akių ligomis

2015 04 13 10:35
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Statistiniais duomenimis, akių ir jų priedinių organų ligos kamuoja 152 žmones iš tūkstančio, o regos sutrikimais ir kitais akių negalavimais sergančių vaikų – beveik dvigubai daugiau nei suaugusiųjų. 

Pasak gydytojos oftalmologės Elenos Grikienienės, neramina, kad kasmet susirgimų vis daugėja, o sausų akių ligos (SAL) simptomai, dažniausiai kankinantys biurų darbuotojus, pasireiškia vis jaunesnio amžiaus žmonėms.

„Statistiniais duomenimis, akių ir jos priedinių organų ligos yra antros pagal dažnumą, diagnozuojamos vaikams iki 17 metų. Lietuvos sveikatos statistika rodo, kad ikimokykliniame amžiuje vien tik regėjimo sutrikimų užregistruota 16,7 proc. pas medikus apsilankiusių vaikų. Lyginant su ankstesniais metais, 7-14 metų amžiuje šis skaičius padidėjo iki 25,1 proc., 15-17 metų amžiuje – 24,4 proc. Neramina ir tai, kad anksčiau buvusi vyresnių žmonių problema, šiandien sausų akių liga kankina kur kas jaunesnius – į kabinetą kartais užsuka ir pradinukais vedinos mamos, kurie be regėjimo sutrikimo skundžiasi perštinčiomis, paraudusiomis akimis“, – pasakoja gydytoja E. Grikienienė.

Sausų akių ligos simptomai vargina bene kas antrą, apsilankantį pas akių gydytoją. Pasak gydytojos, tai nieko nuostabaus, nes nuo pat mažens vaikai visą dieną įnikę į įvairius išmaniuosius įrenginius, patalpose, kuriose būnama – ar tai vaikų darželiai, ar mokyklos – oras yra sausas. Visi šie faktoriai lemia sausų akių ligos išsivystymą.

Kaip rašoma www.sveikaakis.lt, įprastai sveikas žmogus mirksi apie 12-15 kartų per minutę, tačiau intensyvus žiūrėjimas į kompiuterio ar telefono ekraną mirksėjimo tankį suretina, todėl sutrikdomas ašarų plėvelės stabilumas, mažiau drėkinama akis, atsiranda nemalonūs sausų akių simptomai, blogėja rega. Anot oftalmologės, akys dažniausiai išsausėja dėl lipidų trūkumo.

Gydytojos E. Grikienienės teigimu, dažnai pacientai nenori patikėti diagnoze ir teigia, kad akys pačios ašaroja, todėl drėkinimo joms netrūksta. Iš tiesų, ašarojančios akys – taip pat vienas stipriau išsivysčiusios sausų akių ligos simptomų, kadangi suveikia refleksas – ašaros nori sudrėkinti akį, tačiau yra nevisavertės ir nesilaiko akies paviršiuje – trūksta mucininio gleivinio sluoksnio. Lašinant įprastus akių lašus ar dirbtines ašaras trumpam užslopiname simptomus, tačiau sausų akių sindromas yra liga, kurią, kaip ir visas kitas, būtina gydyti iš esmės, t.y., veikti ligos priežastį, o ne tik slopinti simptomus.

„Praktika rodo, kad sausų akių liga dažniau vystosi dėl padidėjusio vandens išgaravimo nei dėl sutrikusios ašarų gamybos, – sako dr. Edita Puodžiuvienė, LSMU KMUK akių ligų klinikos gyd. oftalmologė, Kauno oftalmologų klubo pirmininkė. – Sausų akių ligos metu dėl įvairių priežasčių plonėja ašaros plėvelė ir pakenkiamas akies paviršius. Sunkiais SAL atvejais užsitęsęs akies uždegimas pakenkia visam akies paviršiui – sužaloja tiek rageną, tiek junginę, o tai gali baigtis neišgydomu regos pablogėjimu“.

Anot dr. E. Puodžiuvienės, mokslininkų tyrimai vieningai siūlo SAL gydyti osmoprotekcijos būdu – preparatais, kurie padeda ląstelėms išlaikyti vandenį, kad šios išsaugotų savo tūrį ir funkcijas druskingoje aplinkoje. „Akių lašuose vertėtų ieškoti taurino, L-karnitino ir eritritolio – tai osmoprotektoriai, mažos, ląstelės medžiagų apykaitoje nedalyvaujančios organinės dalelės, lengvai patenkančios į ląstelę ir sulaikančios vandenį, kad ji neprarastų savo tūrio, išliktų gyva ir atliktų visas įprastas funkcijas daug druskų turinčioje (hipertoninėje) aplinkoje. Nuolat papildant osmoprotektorių atsargas, slopinamas dėl padidėjusio druskų kiekio atsiradęs uždegimas, o nemalonūs sausų akių simptomai palaipsniui išnyksta patys. Taip organizmas skatinamas pats gaminti visas ašarų sudedamąsias dalis, o ir žmonėms nereikia baimintis dėl galimo pripratimo prie šių preparatų ir jų naudojimo visą gyvenimą“, – sako dr. E. Puodžiuvienė.

Tyrimais patvirtinta, kad osmoprotektoriai (L-karnitinas ir eritritolis) slopina uždegimą, padeda akies paviršiaus ląstelėms išsaugoti vandenį net ir padidėjus druskų koncentracijai ašarose. Anot gydytojos E. Grikienienės, viena tokių akių lašų dozė pakeičia kelias įprastinių dirbtinių ašarų dozes, todėl pacientui nebūtina lašų buteliuką neštis į darbą ar į mokyklą ir pačiam bandyti drėkinti perštinčias akis – užtenka tuo pasirūpinti ryte. Nuolat papildant osmoprotektorių atsargas akyse, veikiama sausų akių ligos priežastis, tad pacientas pasveiksta iš esmės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"