TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Vis ilgiau gyvename sveiki

2013 04 05 11:28
inspiredliving.tv nuotrauka

Balandžio 7 d. minima Pasaulinė sveikatos diena, jos iniciatoriai – Pasaulinė sveikatos organizacija – jau nuo 1950 m. ragina žmones susimąstyti apie brangiausią mūsų turtą – sveikatą.

Europos statistikos tarnybos Eurostato 2011 m. vertinimais, tikėtina, kad lietuvė moteris, sulaukusi 65 metų, gyvens dar 19,2 metų, tačiau iš jų tik 6,7 metų bus geros sveikatos. Lietuvis vyras, sulaukęs 65 metų, tikėtina, gyvens 14 metų, iš jų bus geros sveikatos – 6,1 metų.

Sveiko gyvenimo trukmė Lietuvoje ilgėja. 2005 m. lietuvis, sulaukęs 65 metų, turėjo tikimybę būti geros sveikatos 5,2 metų, o 65 metų lietuvė – 4,3 metų.

2011 m. Europos Sąjungos valstybių narių gyventojų tikėtino sveiko gyvenimo vidurkis sulaukus 65 metų tiek moterų, tiek vyrų buvo 8,6 metų. 

Daugelio kitų Europos šalių gyventojai, tikėtina, ilgiau bus geros sveikatos. Ilgiausiai sveikatą išlaiko švedai ir norvegai. Švedžių, sulaukusių 65 metų, tikėtina gyvenimo trukmė – 21,3 metų, vyrų – 18,5, o tikėtina sveiko gyvenimo trukmė – atitinkamai 15,2 ir 13,9 metų. Norvegių, sulaukusių 65 metų, tikėtina sveiko gyvenimo trukmė – 15,9, o vyrų – 14,7 metų.

Trumpesnė sveiko gyvenimo trukmė laukia slovakų (65 metų sulaukusių moterų ir vyrų tikėtina sveiko gyvenimo trukmė – atitinkamai 2,9 ir 3,5 metų), estų (atitinkamai 5,7 ir 5,6 metų), latviai (5 ir 4,8 metų), rumunų (4,7 ir 5,3 metų) ir kipriečių (5,8 ir 8,2 metų).

Eurostato duomenimis, 2011 m. Lietuvos valdžios sektoriaus išlaidos sveikatos apsaugai sudarė 5,2 procento bendrojo vidaus produkto (BVP), arba 533 eurus vienam gyventojui.

Europos Sąjungos valstybių vidurkis buvo 7,3 procento BVP, arba 1 843 eurai vienam gyventojui. Didžiausią dalį BVP sveikatos apsaugai skiria Nyderlandai – 8,5 procento, Prancūzija – 8,3 procento, mažiausiai – Kipras ir Rumunija (po 3,4 proc.)

Lietuvos gyventojų išlaidos sveikatos priežiūrai nemažėja. 2013 metais jos sudarė 6,1 proc. visų vartojimo išlaidų. Už lietuvius didesnę dalį vartojimo išlaidų sveikatos priežiūrai skiria tik šveicarai (15,7 proc.), rumunai (7,3 proc.), graikai (6,9 proc.), bulgarai (6,7 proc.) ir portugalai (6,5 proc.).

Mažiausiai per pastarąjį dešimtmetį sveikatos priežiūrai lietuviai išleido 2006 m. Tuomet jų išlaidos sveikatos priežiūrai sudarė 4,7 procento visų vartojimo išlaidų.

Vidutinė tikėtina žmogaus sveiko gyvenimo trukmė – tikimybinis rodiklis, rodantis, kiek vidutiniškai metų tam tikro amžiaus sulaukęs žmogus nugyvens, būdamas geros sveikatos. Gera sveikata reiškia, kad žmogaus veikla nėra ribojama dėl jo sveikatos būklės arba negalios, todėl šis rodiklis dar vadinamas vidutine tikėtina gyvenimo be negalios trukme.

Statistikos departamento informacija

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"