TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Vitaminas D sklaido liūdesį ir grąžina šypseną

2012 11 20 9:43
Norint būti sveikiems, reikėtų išnaudoti kiekvieną saulės spindulį. /Valentinos Jakimavičienės nuotr.

Esame šiauriečiai. Daugiau kaip pusę metų apie saulę tik svajojame, o likusią dalį vieni nemokame džiaugtis jos spinduliais, nes bijome odos vėžio, todėl dangstomės drabužiais, skėčiais, tepamės kremais nuo saulės, kiti be saiko deginamės, kol tampame skrudėsiais...

Tik pastaraisiais metais dažniau pradėjome klausti, kažin kodėl esame tokie liūdni? Ir randame atsakymą: nyku be saulės, organizmas negamina džiaugsmo hormonų. Moterys dažniau skundžiasi depresija, o vyrai nekalba, bet ima ir padaro - iš šio apniukusio pasaulio pasitraukia į šviesius amžinybės sodus niekam nieko nepranešę... 

Kodėl skurdžių kraštų žmonės moka šokti ir juoktis, o pas mus tie dalykai vis labiau slenka užmarštin? Apniukusiomis dienomis, kai ištisais mėnesiais nematome saulės, neturime ūpo ir linksmintis, viskas tarsi nusidažo tamsiomis aplinkos spalvomis.

Energijos ir pozityvumo užtaisas

"Lietuva yra tokioje geografinėje zonoje, kur maža saulės, todėl vitamino D trūkumo problema mūsų krašte tikrai labai aktuali. Nors turime nedaug mokslinių tyrimų šia tema, vis dėlto remdamiesi pasaulio mokslo patirtimi galime kalbėti apie vitamino D reikšmę kiekvieno iš mūsų sveikatai. Vis daugiau pasaulio mokslininkų imasi tyrinėti vitamino D ryšį su įvairiomis ligomis. Daugėja ir gydytojų rekomendacijų reguliariai tikrintis šio vitamino koncentraciją kraujyje ir, esant reikalui, vartoti jo preparatus.

Sprendžiant iš laboratorijose "Medicina Practica" atliekamų tyrimų, daugeliui žmonių - ne tik vaikų, bet ir suaugusiųjų, ypač šaltuoju metų laiku, stinga vitamino D, kurį organizmas gamina tik veikiamas saulės, - sako UAB "Medicina Practica" ir "Patologijos diagnostikos" laboratorijų tinklo direktoriaus pavaduotoja gydytoja Gitana Skendelytė. - Anksčiau, kai daugelis suaugusiųjų dirbdavo atvirame ore, laukuose, vitamino D trūkumo jie nejausdavo. Dabar dauguma žmonių beveik visą dieną praleidžia biuruose, todėl šio vitamino stygiaus problemos darosi vis akivaizdesnės. Pastarojo meto tyrimais patvirtinta, kad tokie mums įprasti dalykai kaip nuotaikų svyravimas, depresyvumas, net pažinimo funkcijų pokyčiai sietini su vitamino D trūkumu. Būtent jis yra tikras energijos užtaisas, kurį gamina mūsų oda, veikiama saulės spindulių."

Kas tas vitaminas D?

Vitamino D receptorių aptikta įvairiuose audiniuose: riebaliniame, kremzliniame, kauliniame, raumenyse, antinksčiuose, kiaušidėse, smegenyse, prieskydinėje, užkrūčio, pagumburio liaukose, sėklidėse, kepenyse, širdies raumenyje, gimdoje, žarnyne, skrandyje, prostatoje, placentoje, akių tinklainėje, kasoje, odoje, skydliaukėje ir kitur. Iš tiesų beveik nėra organų, kuriuose nebūtų vitamino D receptorių.

Kas yra vitaminas D? Žinomos penkios jo formos, tačiau svarbios yra dvi: D2 ir D3.

D2 - biologiškai neaktyvus, aktyvinamas kepenyse ir inkstuose. Jį gauname susintetintą su augaliniu maistu, maisto papildais. D3 yra gyvulinės kilmės, mūsų kūne jį padeda sintetinti ultravioletiniai spinduliai. Įdomiausia, kad šis vitaminas sintetinamas iš bendrojo cholesterolio. Aktyvi forma susidaro kepenyse ir inkstuose. Jis dalyvauja įvairiuose organizmo veiklos procesuose, tad jei tyrimai rodo bendrojo cholesterolio trūkumą, vadinasi, stinga ir vitamino D3.

Lietuvos sveikatos mokslų universitete apginta Ievos Gailytės disertacija, kurioje analizuotos vitamino D3 deficito 2009-2010 metais Lietuvoje problemos. Tirta 130 jaunų sveikų vyrų. 45,4 proc. jų nustatytas šio vitamino trūkumas, 44,6 proc. - nepakankamumas. Tik 10,6 proc. tiriamųjų nustatytas normalus vitamino D kiekis organizme. Vokietijoje vitamino D nepakankamumas aptinkamas 40-45 proc. bendros populiacijos, o trūkumas - net 15-30 proc. gyventojų. Vadinasi, tiek žmonių turi sveikatos sutrikimų būtent dėl šios priežasties. Pakankamas vitamino D kiekis maiste arba buvimas saulėje tiek laiko, kad organizme pasigamintų 1000 TV/d, leistų šiai šaliai sutaupyti apie 40 mlrd. eurų per metus. O kiek lėšų sveikatos apsaugai būtų galima sutaupyti visame pasaulyje, kuriame, Didžiosios Britanijos mokslininkų duomenimis, nuo vitamino D trūkumo kenčia maždaug milijardas (kitų autorių skaičiavimais - 40-75 proc.) gyventojų.

Kodėl šis vitaminas toks svarbus?

Prieš kurį laiką Didžiojoje Britanijoje buvo tiriami vyrai, stebima vitamino D įtaka širdies ir kraujagyslių ligomis. Toje grupėje tiriamųjų, kurių kraujyje vitamino D koncentracija buvo pakankama, nepasitaikė nė vieno miokardo infarkto ir net priešinfarktinės būklės atvejo. Iš turėjusiųjų nepakankamą vitamino D koncentraciją net keletą žmonių per metus ištiko miokardo infarktas arba jie patyrė priešinfarktinę būklę. Vadinasi, įrodyta ir tiesioginė vitamino D reikšmė širdies raumens visavertiškumo funkcijai.

Tylūs organizmo signalai

Vitamino D3 trūkumą sunku diagnozuoti be tyrimų. Šis vitaminas dalyvauja daugelyje organizmo procesų, todėl kai jo stinga, gali prasidėti įvairūs negalavimai. Įrodyta, kad D3 turi priešvirusinį poveikį, tad jo trūkstant žmogus tampa neatsparus "sezoninėms" virusinėms ligoms. Bandydamas gelbėtis organizmas kurį laiką vitaminą D ima iš depozitų - riebalų, kaulų. Bet tai turi pasekmių: greičiau genda dantys, susergama osteoporoze, gali pradėti progresuoti autoimuninės ligos ir t. t. Tarkime, studijos su žmonėmis, sergančiais cukriniu diabetu, rodo, kad jei ligonio kraujyje vitamino D3 koncentracija pakankama, jo gydymo rezultatai būna geresni, diabetinių komų tikimybė - mažesnė. Vadinasi, šis vitaminas net reguliuoja gliukozės ir insulino apykaitą kasoje.

Suomijoje tris dešimtmečius, 1965-2005 metais, buvo tiriama 100 tūkst. vaikų nuo 1 iki 14 metų vitamino D3 koncentracija kraujyje. Įrodyta, kad jo nepakankamumas turi tiesioginės įtakos pirmojo tipo diabetui atsirasti.

Įdomi ir amerikiečių mokslininkų studija, per kurią tirta 100 tūkst. gyventojų. Išvados stebina: nustatyta, kad vitamino D3 trūkumas lemia tokias ligas kaip osteoporozė, neurozė, depresija, o pakankamas jo kiekis mažina riziką susirgti vėžiu.

Rachitas - ne vien skurdžių šalių liga

Koks skurdo vaizdas, išnyrantis prieš akis kaskart, išgirdus šį žodį? Turbūt daugeliui: menko, tamsaus namelio tarpduryje stovinti suvargusi, liūdno žvilgsnio motina ir laikanti liesą išblyškusio mažylio rankutę. Dar pora panašiai atrodančių vaikų taškosi netoliese esančioje nešvarioje baloje. Įdubusi mažylio krūtinėlė, kreivos kojytės ir išsipūtęs pilvukas liudija akivaizdžią diagnozę - rachitas. Tai vitamino D, gero maisto, normalių gyvenimo sąlygų ir saulės stokos nulemta liga, pasireiškianti medžiagų (ypač fosforo, kalcio) apykaitos sutrikimu ir daugelio organų sistemų pažeidimu. Labai norėtųsi, kad tas vaizdinys būtų tik iš senųjų lietuvių autorių arba Emilio Zola knygų, kad šiais gerovės laikais rachitas būtų tik slogus prisiminimas... Deja, liga iki šiol yra paplitusi visame pasaulyje, ypač tarp skurdžiau gyvenančių žmonių.

Lietuvoje rachitas taip pat gana dažnai, ypač žiemą ir pavasarį, diagnozuojamas mažiems, iki 2 metų, vaikams. Augančiam organizmui reikia kur kas daugiau kalcio ir fosforo nei suaugusiajam. Kai jų apykaita sutrinka, vaiko kaulai pasidaro lankstūs, iškrypsta. Mažylis tampa neramus, prastai miega, muistosi, dėl to išplinka jo pakaušiukas, prakaituoja delniukai. Pagrindinė šios ligos priežastis - vitamino D stygius. Tiesiog sparčiai augančiam organizmui jo nepakanka. Jeigu kūdikis maitinamas motinos pienu, vitamino D jam neturėtų stigti. Aišku, su viena sąlyga: kad mamos organizme jo užtenka.

Tačiau, kaip rodo tyrimai, net nuo 70 iki 97 proc. nėščių ir maitinančių moterų kraujyje vitamino D3 koncentracija yra nepakankama. Nėštumo laikotarpiu rekomenduojama jo paros norma - 2000-4000 tarptautinių vienetų. Tai patvirtina įvairiose pasaulio šalyse atliktos mokslinės studijos.

Kam labiausiai stinga vitamino D?

Vegetarams, nevalgantiems pieno produktų, kuriuose yra šio vitamino, taip pat žmonėms, sergantiems odos, inkstų ligomis. Vitamino D trūksta ir tiems, kurių organizmas dėl tam tikrų sutrikimų - celiakijos, cistinės fibrozės, sunkios kepenų, taip pat Krono ligos, kasos fermentų gamybos nepakankamumo ir kt. - negali jo metabolizuoti. Kaip jau minėta, derėtų atkreipti dėmesį ir į nėščias bei maitinančias moteris.

Ar man pakanka vitamino D?

Šis vitaminas sintetinamas odoje, todėl labai pravartu kasdien bent pusvalandį praleisti saulėje. Deja, vitamino D atsargų per vasarą, kaip anksčiau tikėdavomės, nesukaupiame. Odos receptoriai jo pagamina tam tikrą ribotą kiekį per dieną. Jeigu gamintų visą laiką, kol būtume saulėje, organizmas perdozuotų vitamino D. Tačiau net būdami paplūdimyje dažniausiai neišnaudojame saulės naudingo poveikio, nes išsitepame apsauginiu kremu (vienas mažiausių jo saulės apsaugos faktorių SPF 15), kuris stabdo vitamino D3 gamybą. Žmogaus, nenaudojančio apsauginio kremo, odą saulė paveikia per 10 minučių, o išsitepus su SPF 15 - tik per dvi su puse valandos.

Beje, tamsaus gymio asmenims saulėje reikia būti penkis kartus ilgiau negu šviesiems žmonėms. Tyrimai rodo: kad oda pagamintų paros normą vitamino D, pakaktų 20 minučių pabūti įsaulėje apnuogintais pečiais. Tai įprasta Skandinavijos šalyse, bet ne Lietuvoje. Vos tik atvėsta, apsimuturiuojame šalikais, gobtuvais, tarsi gindamiesi nuo vėjo ir šalčio, tačiau kartu nepasinaudojame svarbesniais dalykais, kuriuos mums, nors ir šykščiai, teikia rudens ar žiemos saulė.

"Tai viena mūsų gyventojų depresyvumo ir ligotumo priežasčių. O juk galėtume jos atsikratyti, jei žinotume vitamino D koncentraciją savo organizme, - aiškina gyd. G.Skendelytė. - Paprastai tiriamas veninis kraujas. Dėl tyrimo saugumo jaudintis nereikia, nes kraujas paimamas vienkartinėmis priemonėmis ir tiriamas aukščiausios kokybės laboratorijose "Medicina Practica". Svarbu ne su maistu ar papildais gaunamo vitamino D kiekis, o jo koncentracija organizme. 2010 metų Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijose nurodoma, kad mililitre kraujo turėtų būti ne mažiau kaip 30 nanogramų vitamino D. Jei koncentracija mažesnė, reikėtų vartoti vitamino D preparatus, kuriuos rekomenduoja gydytojas. Be to, svarbu išnaudoti ir visus kitus mums prieinamus būdus - kiekvieną giedro, saulėto oro dieną bent po valandą pabūti lauke ir savo sveikatos bei pozityvaus nusiteikimo labui pasidžiaugti saulės teikiama energija."

***

Šių metų balandžio-birželio mėnesiais UAB "Medicina Practica" laboratorijų tinklas Klaipėdoje, Mažeikiuose, Šiauliuose ir Vilniuje įgyvendino jungtinį visuomenės sveikatinimo projektą - apžvalginį abiturienčių sveikatos tyrimą, per kurį buvo įvertinti ir vitamino D kiekio kraujyje pokyčiai. Šio tyrimo rezultatus komentuoja Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto lektorė, Antakalnio poliklinikos konsultacinio skyriaus vedėja, gydytoja endokrinologė dr. Lina Zabulienė.

Tirta vitamino D koncentracija 287 abiturienčių kraujyje. Įvertinus anketos klausimus paaiškėjo, kad 29,3 proc. merginų per pastaruosius 3 mėnesius iki tyrimo lankėsi soliariume. Vitamino D koncentracija jų kraujyje buvo statistiškai reikšmingai - 6,62 ng/ml - didesnė nei tų, kurios dirbtiniais saulės spinduliais nesilepino. 7,7 proc. soliariume nesilankiusių, bet žuvų taukų papildus gėrusių abiturienčių kraujyje vitamino D kiekis taip pat buvo 3,21 ng/ml didesnis nei tų, kurios nesilankė soliariume ir nevartojo žuvų taukų. Siekiant suvienodinti tyrimo rezultatus ir realiai įvertinti vitamino D kiekio pokyčius, analizuoti tik 181 tiriamosios, nebuvusios soliariume ir nevartojusios žuvų taukų papildų, duomenys.

Nustatyta, kad vitamino D kiekis abiturienčių kraujyje svyravo nuo 3,25 iki 41,39 ng/ml (vidutinė vitamino D koncentracija kraujyje buvo 15,38±7,02 ng/ml). Tyrimas atskleidė, jog tik 3,3 proc. merginų kraujyje vitamino D3 kiekis buvo pakankamas, 21 proc. abiturienčių nustatytas šio vitamino nepakankamumas, o 75,7 proc. - trūkumas (t. y. jo kiekis mažesnis nei 20 ng/ml).

Didžiausia vitamino D3 koncentracija nustatyta Vilniaus abiturienčių kraujyje - statistiškai ji buvo kur kas reikšmingesnė nei Klaipėdos, Šiaulių ar Mažeikių merginų. Vitamino D3 koncentracijos skirtumas galbūt susijęs su tuo, kad Vilniuje tyrimas darytas mėnesiu vėliau negu kituose miestuose, o 2012-ųjų gegužės pabaiga ir birželis buvo saulėti bei šilti. Matyt, merginos ilgiau pabuvo saulėje, tad jų organizmas pagamino daugiau vitamino D. Tačiau net ir vilniečių vidutinė vitamino D3 koncentracija buvo mažesnė negu rekomenduoja PSO. Vitamino D stoka daugiausia diagnozuota Klaipėdos ir Mažeikių abiturientėms (per 87 proc.), tuo metu pusės Vilniaus merginų vitamino D kiekis buvo didesnis nei 20 ng/ml.

Tyrimas parodė, kad daugumai Lietuvos merginų stinga vitamino D, tačiau buvimas saulėje ir aktyvus judėjimas gryname ore galėtų sumažinti šią stoką.

Kam labiausiai reikia vitamino D tyrimo?

* Tiems, kurie mažai gauna saulės;

* Nėščiosioms;

* Žmonėms, sergantiems navikinėmis ligomis;

* Gyventojams, turintiems aukštą arterinį kraujospūdį, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis;

* Ligoniams, sergantiems cukriniu diabetu;

* Žmonėms, sergantiems lėtinėmis autoimuninėmis ligomis;

* Kūdikiams ir paaugliams;

* Vyresniems kaip 65 metų asmenims.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"