TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Vyrų krizės nebekelia juoko, moterų smurtas – nuostabos

SIPA/Scanpix nuotrauka

Vyrai patiria daugiau konfliktų su aplinka negu moterys, o pirmas toks konfliktas kyla dar motinos įsčiose. Taip teigia Vilniaus vyrų krizių ir informacijos centro direktorius Arūnas Kuras. Tačiau, anot jo, aiškiausia krizė pirmąkart vyrą ištinka, kai jis ima permąstyti savo gyvenimą.

„Pats pirmas vyro konfliktas būna įsčiose, t. y., kad jis – vyras, o jo mama – moteris. Tačiau galbūt aiškiausiai mes pamatome tą krizę, kai žmogus staiga pradeda revizuoti savo gyvenimą ir galvoti, kad galbūt jis gyvenime darė ne tai, ką norėjo arba privalėjo daryti“, – sako A. Kuras.

Pokyčiai – į gerąją pusę

Šalyje daugėja vyrų krizių centrų. Neseniai tokie centrai veikė tik Vilniuje ir Kaune, dabar jie atidaryti ir Šiauliuose, Utenoje bei Marijampolėje.

Vyrų krizių ir informacijos centras Vilniuje vyrams atviras jau nuo 2001 metų. Jo steigėjas ir konsultantas Algirdas Meškauskas sako, kad per 13 metų požiūris į vyriškumo problematiką ir vyrų krizes kiek pasikeitė – jos nebekelia juoko.

„Jei pats pavadinimas tais laikais sukeldavo juoką, tai dabar normaliai kalbame ir aiškinamės. Pastebimas žmonių plūstelėjimas ieškoti pagalbos, konsultuotis yra didesnis, taigi pokyčiai – į gerąją pusę“, – mano A. Meškauskas.

Tačiau Vyrų krizių ir informacijos centro direktorius psichologas A. Kuras sako, kad vis dėlto jie nėra tokie ryškūs – krizių vyrai esą vis dar „neturi“. „Jei paskaitoje auditorijos paklausiu, kas turi krizių, beveik visos moterys pakelia rankas, vyras – vienas kitas“ – pasakoja A. Kuras.

Anot jo, daug įtakos tam turi ir tai, kad į psichologą visuomenėje dar žvelgiama su abejonėmis – vyrai nenori kreiptis į specialistą, argumentuodami, kad yra psichiškai sveiki, todėl jiems esą nereikia psichologo pagalbos. Tačiau, A. Kuro žodžiais, psichiškai sveikiems žmonėms psichologas gali padėti daug labiau nei sergantiems.

Vyrauja senas supratimas

Pasak psichologo A. Kuro, vyras savo gyvenime pereina keletą labai sudėtingų etapų, o vyro pažeidžiamumas prasideda nuo pat jo buvimo įsčiose.

„Vyras patiria daugiau konfliktų su aplinka negu moteris. Pats pirmas vyro konfliktas būna įsčiose, t. y., kad jis – vyras, o jo mama – moteris. Tačiau galbūt aiškiausiai mes pamatome tą krizę, kai žmogus staiga pradeda revizuoti savo gyvenimą ir galvoti, kad galbūt jis gyvenime darė ne tai, ką norėjo ar privalėjo daryti“, – sako A. Kuras. Jo teigimu, šis amžius yra apie 50–60 metų.

Anot Vyrų krizių ir informacijos centro steigėjo A. Meškausko, šios revizijos – dažnos tarp jų centro klientų, tačiau, konsultanto pastebėjimu, dėl tokių minčių į centrą kreipiasi vis jaunesni vyrai. Jie esą anksčiau pajunta, kad negali realizuoti pasąmonėje glūdinčių modelių, kuriuos perėmė galbūt iš tėvo ar senelio.

„Vyrauja senas supratimas, kad vyras turi būti stiprus, turtingas, uždirbti daug pinigų, vyras turi neturėti krizių ir pan. Tačiau moterų organizacijos, kovojančios už lygias teises, taip pat įneša tam tikros spalvos į vyro identifikaciją, ji artėja prie moters identifikacijos. Tas vaidmens nepastovumas, kad vienoje situacijoje vyras vienaip įsivaizduojamas, kitoje – kitaip, išmuša vyrą iš vėžių, jis nežino, į ką orientuotis“, – aiškina A. Kuras.

Smurtas būdingas visiems

Viena iš didžiausių problemų, su kuriomis susiduria vyrai, pašnekovų teigimu, yra smurtas šeimoje. A. Kuras sako, kad vyrų krizių centrai ir šiuo atveju gali padėti vyrams – tiek nukentėjusiems nuo smurto, tiek smurtautojams.

„Tiek vienu, tiek kitu atveju aš dedu lygybės ženklą. Nei vieni, nei kiti nemoka bendrauti – tiek smurtautojai, tiek aukos. Ir tas nemokėjimas bendrauti sukelia smurtą. Arba nemokėjimas bendrauti tą smurtą išprovokavo. Bet juk išprovokavo ne tuščioje vietoje, o konfliktinėje situacijoje“, – teigia A. Kuras.

Savo ruožtu A. Meškauskas priduria, kad į smurtą nereikėtų žiūrėti stereotipiškai. Pasak specialisto, yra galbūt net didesnė dalis vyrų, kurie nepakelia rankos nei prieš kitą žmogų, nei prieš savo artimuosius.

„Tie atvejai, kai vyras patyrė smurtą, nieko neturėtų stebinti. Smurtas yra būdingas visiems – tiek moterims, tiek vyrams, net vaikams. Mes esame tokios visuomenės atstovai, kuri yra pertekusi smurto. Todėl nieko nuostabaus, kad vyrai tampa aukomis“, – pastebi A. Meškauskas.

Jis primena, kad smurto formų yra daug – ne tik fizinis, bet ir psichologinis smurtas. O pastarasis dažnai būna nepastebimas, žmonės jį rečiau atpažįsta savo atžvilgiu, ir ypač retai, kai patys jį taiko kitų atžvilgiu.

„Bet kančia ir pasekmės yra didelės, ir tos šeimos nėra laimingos. Iš tikrųjų pagalba tais atvejais yra reikalinga. Žmonės, kurie konsultuojasi, su ta problema susiduria labai dažnai. Galima sakyti, kad tai yra dažnesnė smurto forma“, – tvirtina A. Meškauskas.

Tikras vyras kreipiasi pagalbos

Dažnai manoma, kad kreiptis pagalbos, kai jos reikia, nėra vyriška, tačiau Vyrų krizių ir informacijos centro Vilniuje steigėjas su tuo nesutinka. „Būtent vyriška yra ieškoti sprendimo būdų, ieškoti išeities, o ne viską skandinti taurelėje ar manyti, kad jei pats viską sugadinai, pats pataisysi. Ne, tai nėra paprasta“ – pabrėžia A. Meškauskas.

A. Kuras taip pat vyrus ragina nepabijoti pasikalbėti su konsultantu, jei juos slegia kokios nors problemos. Psichologo teigimu, tą pačią funkciją, kurią anksčiau atlikdavo kunigai, šiandien atlieka kompetentingesni specialistai: „Psichologai-konsultantai tai atlieka geriau, nei seniau atlikdavo kunigai, nes psichologai neprimeta savo valios klientams.“

Tačiau Vilniaus vyrų krizių ir informacijos centro vadovas akcentuoja, kad į konsultacijas vyrams nereikėtų žiūrėti kaip į panacėją ir manyti, kad, vos pasipasakojus specialistui, pagerės. „Vis dėlto, jei nori padėti sau, turi ir padėti sau. Psichologas yra tik įrankis, tik instrumentas. Kaip su kastuvu gali iškasti duobę ir pasodinti medelį arba kam nors trinktelti per galvą, taip ir pats savo elgesiu sau gali ir padėti, ir pakenkti“, – įsitikinęs A. Kuras.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"