TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Žaidimų aikštelėse vaikų tyko pavojai

2014 06 06 19:05

„Šiaulių medikai kovoja dėl aštuonerių metų mergaitės, kuri sunkiai susižalojo Joniškio rajone esančios kavinės teritorijoje, gyvybės. Sunkią galvos traumą mažametė patyrė sulūžus sūpynėms.“„Mažametė susižalojo prekybos centro žaidimų aikštelėje.“„Du vaikai susižalojo nukritę nuo batuto, esančio šalia prekybos centro.“Nelaimių vaikų žaidimų aikštelėse pasitaiko nuolat, ne apie visas sužinome iš spaudos.

Vilniaus senamiestyje, Sereikiškių parke, Žvėryne prie Nėries tilto, kai kuriuose miegamuosiuose rajonuose šalia naujų gyvenamųjų namų pastaraisiais metais atsirado daug saugių, sertifikuotų pagal EN 1176:2008 standartą vaikų žaidimų aikštelių, tačiau senesniuose rajonuose ir netgi kai kuriuose vaikų darželiuose suaugusieji dar nesunkiai gali nuraminti vaikystės nostalgiją – teberiogso kelių dešimtmečių senumo metalinės laipynės ir čiuožynės, gaubliai, sūpynės su geležiniais laikikliais, kurie, vaikui nespėjus atsitraukti, gali ne tik skaudžiai užgauti, bet ir sužeisti.

Kai kelios auklės, vaikas... be galvos

„Tuomet, kai tarp daugelio prižiūrėtojų nėra vieno, kuris vaikų žaidimų aikštelių saugumu rūpintųsi atsakingai ir nuolat, šio klausimo tenka imtis Seimui", – sakė Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė, pradėdama pasitarimą, skirtą vaikų žaidimų aikštelių saugumo problemoms aptarti. Diskusijoje dalyvavo įvairių ministerijų ir žinybų atstovai. Apie vaikų žaidimų aikštelių situaciją kalbėjo UAB „Baltijos Lloydas“ atstovas Erlandas Lazauskas. Pagrindinė problema ta, jog daugelis vaikų žaidimų aikštelių neatitinka ES standarto. Vien Vilniuje yra apie 600 senų, nesaugių, neatitinkančių nei estetinių, nei saugumo reikalavimų aikštelių, keliančių pavojų vaikų sveikatai. Kaip teigė E. Lazauskas, pagrindinė problema – nesertifikuoti pagal EN 1176:2008 žaidimų įrenginiai ir nesaugios aikštelių dangos. „Bėda ta, kad iki šiol niekas nekontroliuoja nei kaip įrengtos aikštelės, nei kokie įrenginiai jose sumontuoti, nesidomima, ar tai atitinka europinius kokybės standartus. Kitas trūkumas – nesilaikoma saugių atstumų tarp įrenginių. Ne tik senų daugiabučių kiemuose, bet ir vaikų darželių teritorijose nestinga pernelyg artimai sugrūstų ir trisdešimties metų senumo, ir naujų įrenginių. Problemų yra ir naujos statybos rajonuose. Gyvenamųjų daugiabučių namų statybas reglamentuojančių teisės aktų reikalavimu, naują daugiabutį namą galima perduoti gyventojams tik įrengus vaikų žaidimų aikšteles. Tačiau taupant brangų miesto žemės plotą neretai bandoma gudrauti. Vaikų žaidimų aikštelės su įranga įspraudžiamos nesilaikant saugaus atstumo reikalavimų: šalia elektros pastočių, transporto stovėjimo aikštelių, o neretai – netgi virš parkingų (garažų) stogų... „Tai neatitinka jokių vaikų žaidimų aikštelių kokybės ir saugumo reikalavimų, - sakė E. Lazauskas. - Juo labiau kad ne visuomet ten pastatomi ir laboratorijose išbandyti, sertifikuoti, įrenginiai. Mažiausios kainos kriterijus tikrai nėra patikimas kokybės garantas.“ Šiems teiginiams pritarė Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento direktorė Edita Meškauskienė: „Aplinkos ministerija daugiabučių gyvenamųjų namų statybos standartuose numato vaikų žaidimų aikštelių plotus, vadinasi, šį standartą reikia papildyti saugos zonų reikalavimais.“

Kas kontroliuoja įrenginių kokybę?

Viešose Vilniaus vietose pastaraisiais metais įrengta 540 europinius EN 1176:2008 standartus atitinkančių vaikų žaidimų aikštelių: parkuose, skveruose, senamiestyje, daugiabučių namų kiemuose. Visos jos patrauklios, spalvingos, prižiūrimos. Tačiau ne visuose rajonuose yra aikštelių, skirtų ne tik mažiems vaikams, bet ir paaugliams. Pastarieji palikti beveik be jokio dėmesio: mokyklų stadionuose esantys krepšinio stulpai – ne tik be krepšių, bet netgi be lankų, viešose vietose specialiai paaugliams pritaikytos sporto įrangos nerastum nė su žiburiu. Tačiau visi vienu balsu paauglius kaltina dėl vaikų darželių, daugiabučių kiemų ir kitose viešose teritorijose esančių žaidimų aikštelių niokojimo. Respublikinės ikimokyklinių įstaigų darbuotojų asociacijos „Sveikatos želmenėliai“ vadovės Danutės Jakučiūnienės nuomone, nuo tokio vandalizmo galėtų apsaugoti nebent pusantro metro aukščio tvora. Kol į vaikų darželių teritoriją galės įeiti bet kas, tol prietaisai bus laužomi. Vaikų darželiams stinga lėšų, tėvai irgi nėra pajėgūs aikštelių tvarkyti, nes tai brangiai kainuoja, todėl padėtis yra tokia, kokia yra... Psichologų nuomone, paaugliai taip reiškia nepasitenkinimą, jog dėmesys tenka tik mažiesiems. Galima suprasti: paaugliai juk irgi nusipelno, kad suaugusieji pasirūpintų jų užimtumu, o ne tik bartųsi...

Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos vadovas Tomas Žutautas pritarė E. Lazausko nuomonei, kad pirkti ir statyti galima tik saugią aikštelių įrangą, kuri atitinka europinius kokybės standartus, o jų gamintojai gali pateikti tai patvirtinančius sertifikatus, liudijančius, jog įrenginių saugumas patvirtintas laboratoriniais bandymais. Beje, viena didžiausių problemų, kad perkant žaidimų aikštelių įrenginius neretai pasitenkinama tik vadinamąja atitikties deklaracija, tiksliau tariant, popierėliu, kuriame parašyta: „Aš, Petras Petraitis, patvirtinu, jog mano parduodami gaminiai yra kokybiški.“ Todėl žaidimų aikštelėse esama ir pačių tėvelių mėgėjiškai sumeistrautų, ir iš auksarankio kaimyno nebrangiai pirktų įrenginių. Akivaizdu, kol yra tokia situacija, tol nebus išvengta ir problemų dėl vaikų saugumo. T. Žutautas teigė, jog labai svarbi ne tik naujai statomų, bet ir jau veikiančių įrenginių kokybės kontrolė. Tėvams rūpesčių kelia ir šiuo metu nereglamentuota aikštelių priklausomybė. Kai neaišku, kam įrenginys priklauso, nėra ir iš ko reikalauti atsakomybės už pasekmes. „Jeigu vaikas žaidimų aikštelėje patirs traumą, išsireikalauti atsakomybės iš savivaldybės beveik neįmanoma, - kalbėjo jis. - Kitas dalykas, jei ta aikštelė yra, tarkime, kavinės ar kitos įmonės teritorijoje. Vadinasi, įmonė ir atsako už jos saugumą. Išskyrus tuos atvejus, kai vaikas neprižiūrimas, pats labai netinkamai elgiasi, gadina, laužo ir susižaloja. Pasirodo, jog daugelio pasenusių ir nesaugių aikštelių įrenginiai ne tik nėra sertifikuoti, bet netgi... niekam nepriklauso. Jų nerasime nei savivaldybės, nei jokio kito savininko turto balanse. Daugelyje Europos šalių savivaldybės tik perka šią paslaugą, o aikštelių saugumu rūpinasi jų šeimininkai.“

Svarbiausia – vaikų saugumas

„Visi būsto valdytojai yra vieningos nuomonės: būtina vykdyti ES ir nacionalinius teisės aktus, reglamentuojančius vaikų žaidimų aikštelių įrenginių saugumą. Reikia numatyti atitinkamas sankcijas pažeidėjams, kurie vaikų žaidimų aikštelėse vedžioja gyvūnus, šalia jų girtauja arba laužo įrenginius. Tačiau visų pirma visos žaidimų aikštelės ir jų įrenginiai visuose miestuose ir rajonuose kuo skubiau privalo būti inventorizuoti ir apskaityti, įvardyti jų šeimininkai, – įsitikinęs Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas Juozas Antanaitis. – Prie kiekvienos aikštelės turi būti pritvirtintos lentelės su informacija, kam ji priklauso, kokio amžiaus vaikams skirta ir kada buvo atlikta įrenginių patikra bei kada planuojama kita, už eksploatacijos kokybę atsakingo asmens kontaktai.“

Būtina skubiai išgyvendinti tokią praktiką, kai vis dar bandoma atnaujinti senų laikų žaidimų aikšteles, kurios neatitinka jokių saugumo reikalavimų ir tinkamos nebent metalo laužui. Jų remontas kainuoja nemažus pinigus, o kas garantuos jų kokybę ir saugumą?

Daugeliui susitikimo dalyvių kilo klausimas: kokia organizacija galėtų prisiimti vaikų žaidimų aikštelių ir jų įrangos kontrolės funkcijas? Pasitarimo dalyviai sutarė, jog trečioji šalis, kuri galėtų kontroliuoti vaikų žaidimų aikštelių įrangos ir eksploatacijos kokybę, galėtų būti „Baltijos Lloydas“, gavusi Nacionalinės akreditavimo tarnybos patvirtintą teisę.

Akivaizdu, kad specialistams, besirūpinantiems ne tik vaikų teisėmis, saugumu ir sveikata, bet ir visapusišku jų lavinimu, dar yra daug ką aptarti. Pradėti reikėtų nuo to, kad teisės aktais reikia įtvirtinti nuostatą, jog savivaldybės arba kitos organizacijos, pirkdamos žaidimų aikšteles, privalo reikalauti iš gamintojo arba jo atstovo įrangos atitikties EN 1176:2008 standartui sertifikato, o ne pasitikėti atitikties deklaracija, patvirtinta tik pardavėjo parašu. Pirkėjas turi įsitikinti sertifikato patikimumu. Sertifikatas turi būti išduotas notifikuotos atestuotos įmonės, tarkime, Tarptautinės sertifikavimo įstaigos, akredituotos vaikų žaidimų aikštelių sertifikavimo srityje - TÜV (arba kitos, atitinkančios šiuos reikalavimus). Kai kalbama apie vaikų saugumą, smulkmenų nebūna.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"