TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Žalą pacientų sveikatai siūlo atlyginti be teismų

2014 10 20 12:00
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Lietuvos gydytojų sąjunga kartu su Seimo Sveikatos reikalų komitetu bei Sveikatos apsaugos ministerija parengė įstatymo projektą, keičiantį dabartinę žalos pacientų sveikatai atlyginimo sistemą. Siūloma, kad pacientams padaryta žala būtų atlyginta iš specialaus fondo, išvengiant varginančio tampymosi po teismus.

Šiandien naujoji žalos pacientų sveikatai atlyginimo be kaltės koncepcija pristatoma tarptautinėje konferencijoje Seime. Renginio organizatoriai pabrėžia, jog dabartinė situacija yra visiškai nepriimtina.

Lietuvos ypatumai

96 proc. mūsų šalies gyventojų nesikreipia dėl sveikatai patirtos žalos atlyginimo, nors per savo gyvenimą ją patyrė trečdalis asmenų.

70 proc. apklausoje dalyvavusių Lietuvos gyventojų mano, kad šiuo metu mūsų šalyje galiojanti žalos sveikatai atlyginimo sistema per teismus yra sudėtinga, neveiksminga ir prieinama ne kiekvienam.

Nors sveikatos priežiūros įstaigos, pagal įstatymą privalančios draustis civilinės atsakomybės draudimu, draudimo bendrovėms per 5 metus sumokėjo daugiau nei 80 mln. litų, pacientams už patirtą žalą buvo sumokėta vos 5 mln. litų.

Nuolatiniai teisiniai konfliktai tarp gydytojų ir pacientų Lietuvoje jau tapo "gynybine medicina". Žalą patyrę pacientai pirmiausia turi kreiptis į Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo komisiją prie Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), vėliau – į teismą ir būtinai įrodyti gydytojo kaltę. Taip šalys supriešinamos: viena priversta pulti, kita – gintis, atsiranda pacientų ir gydytojų tarpusavio nepasitikėjimas ir nepasitenkinimas.

Užsienio pavyzdžiai

Visai kitoks žalos sveikatai atlyginimo modelis veikia išsivysčiusiose Vakarų šalyse, tokiose kaip Švedija, Danija ar Naujoji Zelandija, kur pacientams sudarytos sąlygos greičiau ir paprasčiau gauti patirtų nuostolių kompensaciją, užtikrinamos sveikatos sugrąžinimo paslaugos.

Švedijoje, kur gyvena apie 9 mln. gyventojų, į Pacientų draudimo asociaciją dėl žalos atlyginimo kasmet kreipiasi apie 9 tūkst. asmenų ir beveik pusė jų operatyviai gauna kompensaciją. Medikai neslepia savo klaidų, o baimindamiesi civilinės atsakomybės dėl nesėkmingo gydymo nesiunčia pacientų nebūtinoms diagnostinėms ar gydymo procedūroms, neskiria perteklinių medikamentų ar medicinos priemonių.

Daugiau garantijų

Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) prezidento Liutauro Labanausko teigimu, mūsų šalyje kylančias problemas dėl pacientų patirtos žalos atlyginimo LGS kelia jau 6-7 metus.

"Lig šiol sunkiai sekėsi ką nors pakeisti, bet panašu, kad dabar jau išėjome į finišo tiesiąją" – pažymėjo L. Labanauskas.

Tarptautinėje konferencijoje Seime pristatant naująjį žalos pacientų sveikatai atlyginimo modelį siekiama, jog visiems Lietuvos gyventojams svarbaus įstatymo projekto svarstyme dalyvautų kuo daugiau specialistų. Atsižvelgus į pastabas pakoreguotas projektas bus teikiamas Seimui.

Liutauras Labanauskas. /„Ad verum“ nuotrauka

"Jeigu mūsų siūlomas modelis bus priimtas, visiškai pasikeis pacientams padarytos žalos atlyginimo principai. Dabar veikia vadinamoji teisminė sistema, kai žalos atlyginimas vyksta per teismus. Mes siūlome daugelyje Europos ir pasaulio šalių taikomą žalos atlyginimo be kaltės sistemą, kai procesas nepasiekia teismų. Įgyvendinus šią sistemą pacientai būtų tikri, kad nelaimės atveju jais bus pasirūpinta. Žinoma, žalos atlyginimo procesas vyktų pagal griežtą tvarką, protingose ribose, nešvaistant be jokio pagrindo reikalaujamų milijonų. Įvedus naująją sistemą pacientai nebebūtų supriešinami su medikais, nes vykdant žalos atlyginimo procesą jie dirbtų kartu. Būtent dėl tokio požiūrio daugelyje senųjų ES šalių galima justi didesnę gydytojų ir pacientų tarpusavio pagarbą", – vardijo L. Labanauskas.

Neatlaiko įtampos

LGS vadovas pabrėžė, jog šiandien pacientai neturi jokių garantijų, kad gaus atlygį už patirtą žalą: žmonėms tenka vaikščioti po teismus, bylinėtis, patirti nemažai išlaidų, ir dar neaišku, kaip visa tai baigsis.

"Mūsų organizacija atstovauja gydytojus, taigi, mums žinoma jau įvykusių teismų statistika. Deja, ji ne pacientų, o medikų naudai. Regis, turėtume džiaugtis, kad laimime teismus, bet iš tiesų tuo nesidžiaugiame. Juk po teismus tampomi gydytojai, kaip ir pacientai, patiria didelę įtampą. Esu girdėjęs gydytojų pasakymų: pripažinsiu kaltę vien dėlto, kad manęs netampytų. Yra buvę net medikų savižudybių atvejų. Jie irgi žmonės – neatlaiko", – vardijo L. Labanauskas.

Nauda išėjo per kaminą

Remiantis dabar siūlomu žalos pacientų sveikatai atlyginimo modeliu kompensacijos būtų mokamos iš naujai sukurtame valstybiniame fonde sukauptų lėšų.

"Pinigų žalai atlyginti yra, tik Lietuvoje per tuos 10 metų jie išėjo per kaminą. Juk šiandien sveikatos priežiūros įstaigos privalomai draudžiasi civilinės atsakomybės draudimu. Draudimui skiriamos lėšos iš niekur neatsiranda, tam panaudojami ligonių kasų už gydymo paslaugas sumokėti pinigai. O kiek tų pinigų skiriama pacientų kompensacijoms? Vaizdas liūdnokas. Štai per 5 metus civilinės atsakomybės draudimui įstaigos išleido daugiau nei 80 mln. litų, o pacientams už patirtą žalą išmokėta maždaug 5 mln. litų. Visi kiti pinigai liko draudimo kompanijų kišenėse. Juos juk buvo galima panaudoti pacientų išmokoms, bet esama sistema neleido", – pabrėžė L. Labanauskas.

Anot jo, naujoji žalos pacientų sveikatai atlyginimo sistema pridėtų pliusų ir valstybei, nes taip ji parodytų, kad tikrai rūpinasi pacientais. "Neabejoju, kad Lietuva jau pribrendo šiems pokyčiams", – pabrėžė LGS prezidentas.

Neturi būti įkaitu

Siekiui keisti esamą žalos pacientų sveikatai atlyginimo sistemą pritarė ir Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė.

"Pacientas neturi būti administracinių sprendimų įkaitu. Remiantis naujuoju žalos pacientų sveikatai atlyginimo modeliu kompensacija nukentėjusiajam turi būti išmokama iš karto, neatidėliojant, o tada jau lėšas turi išieškoti komisijos, fondai ir t.t.", – pažymėjo D. Mikutienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"