TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Žalos sveikatai atlyginimas nebus it saldainis

2015 02 07 6:00
LŽ archyvo nuotrauka

Seimas po pateikimo yra pritaręs įstatymo projektui, kuriuo siekiama pakeisti dabartinę žalos pacientų sveikatai atlyginimo sistemą. Siūloma, kad patirta žala būtų atlyginama iš specialaus fondo, išvengiant mediko kaltės įrodinėjimo teisme. Kelią besiskinančios naujovės priešininkai mano, jog nėra reikalo griauti esamos tvarkos, ir tikina, kad iš pokyčių laimėtų tik juos įgyvendinsiantys biurokratai.

Pagal dabartinę sistemą žalą patyrę pacientai pirmiausia turi kreiptis į Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo komisiją prie Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), vėliau - į teismą ir būtinai įrodyti gydytojo kaltę. Pataisas inicijavusios Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) teigimu, taip pacientai supriešinami su medikais, įsivyrauja "gynybinė" medicina.

LGS duomenimis, 96 proc. mūsų šalies gyventojų apskritai nesikreipia dėl sveikatai patirtos žalos atlyginimo, nors trečdalis asmenų yra ją patyrę. 70 proc. apklausoje dalyvavusių žmonių mano, kad dabartinė su teismu susieta sistema yra sudėtinga, neveiksminga ir prieinama ne kiekvienam.

Pateikiama informacija, jog sveikatos priežiūros įstaigos, pagal įstatymą privalančios draustis civilinės atsakomybės draudimu, per penkerius metus draudimo bendrovėms sumokėjo daugiau kaip 80 mln. litų. Tuo metu pacientams už patirtą žalą sumokėta vos 5 mln. litų.

Dabar norima įsteigti naują biudžetinę įstaigą - Nacionalinę pacientų saugos tarnybą, o žalą atlyginti iš specialaus fondo.

Tačiau šie siūlymai turi oponentų. Viena jų - LŽ kalbinama žinoma ekonomistė Rūta Vainienė.

Problemų neišspręstų

- Kodėl pasisakote prieš naująjį žalos pacientų sveikatai atlyginimo modelį?

- Dabartinė draudimo sistema, sukurta prieš septynerius metus, įsivažiavo palyginti sunkiai, bet iš esmės jau veikia sklandžiai. Draudimo kelias - tai rinkos kelias. Pagal tą patį principą veikia, pavyzdžiui, civilinės atsakomybės, automobilių draudimas. Dabar siūloma nei iš šio, nei iš to nubraukti septynerių metų patirtį, jau susiklosčiusius santykius, paneigti tai, kad draudimo įmoka iš esmės priklauso nuo gydymo įstaigos darbo rizikos.

Vietoj to ketinama sukurti naują tarnybą. Ji veiktų taip: žmonės kreipiasi, tarnyba samdo ekspertus, šie vertina, ar padaryta žala. Įrodinėti, jog žala atsirado dėl gydytojo kaltės, nebereikia. Vadinasi, gerokai padaugės atvejų, kai žalą teks atlyginti. Lėšos tam atkeliautų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto. Beje, čia dar yra ir teisinis niuansas, nes pagal įstatymą PSDF lėšų negalima skirti niekam kitam, kaip tik sveikatos priežiūrai, o šiuo atveju išmokos keliautų žalai atlyginti.

Pažvelkime, kaip tas žalos atlyginimas atrodytų realybėje. Taigi sukuriama biurokratinė įstaiga, kuri apsvarsto žmogaus parašytą prašymą ir skiria išmoką. O tada susiduriame su ribotų išteklių klausimu. Iš kur paimti tiek pinigų visoms toms žaloms kompensuoti? Juk pagal naująjį modelį labai išplečiamos žalos atlyginimo galimybės, nes ta žala atsiranda beveik po kiekvienos intervencijos. Kol kas egzistuoja gydytojo kaltės, kurią reikia įrodyti, elementas. Pagal naująjį modelį žala gali atsirasti ir dėl organizmo reakcijos. Žodžiu, atvejų, kai žala gali būti atlyginama, labai padaugėja.

Dabar jai kompensuoti numatoma skirti apie 5,5 mln. eurų per metus, įskaitant lėšas naujai tarnybai. Bet prisiminkite, kaip buvo su būsto paskolų draudimu, kai, ištikus krizei, išaiškėjo tikroji išmokų apimtis, ir niekas negalėjo jų išmokėti. Čia bus lygiai taip pat. Iš pradžių visi kreipsis, dar užtruks, kol klausimas bus išnagrinėtas. O tada jau ateis tiesos valanda, kai reikės mokėti pinigus. Ir paaiškės, jog tiek lėšų tame fonde tiesiog nėra. Kas tada? Prašys skirti jų daugiau. Mano supratimu, draudimo elementas tuo ir naudingas, nes ekonomiškai tai gerokai tvaresnis modelis.

- Vis dėlto dabar siūlomas atlyginimo be kaltės modelis nėra koks nors lietuvių išradimas. Jis veikia, pavyzdžiui, Skandinavijos valstybėse.

- Taip, jis veikia kai kuriose šalyse. Danijos pavyzdys mums galbūt artimiausias. Ten išnagrinėjama apie 9 tūkst. skundų per metus. Ar įsivaizduojate, kokio dydžio tarnybos reikia, kad jų tiek išnagrinėtų? Danijoje yra 5 mln. gyventojų, išmokos siekia 100 mln. eurų. Ar įsivaizduojate, kokio dydžio fondo reikia, kad tokią sistemą įsiūbuotume?

Galų gale net ne čia yra didžioji yda. Pagal siūlomą koncepciją fondas bus ribotas, vadinasi, žmonės gaus tik nedideles išmokas. Kita vertus, iš esmės niekur nedings galimybė bylinėtis teisme. Logiškai mąstant, jei jau bus nustatyta žala, ir žmogus iš fondo gaus, pavyzdžiui, 300 eurų, jis pasisamdys advokatą ir keliaus į teismą, ten ketindamas prisiteisti dar daugiau.

Tad štai ką padarome: iš dabar veikiančios sistemos išmetame privalomąjį draudimą, išmetame būtinybę įrodinėti kaltę, įsteigiame biurokratinę įstaigą, kuri tik paskatins kreiptis į teismus. O dar skundžiamės, kad teismai per daug užimti. Problemos neišsprendžiame, ją tik paaštriname.

Naudos paieškos

– Ar jums atrodo teisinga, kad per penkerius metus 80 mln. litų iš valstybės kišenės buvo išmokėta draudimo bendrovėms, o pacientai gavo vos 5 mln. litų? Ar iš tiesų dabartinė sistema tarnauja pacientams? Galbūt ji naudinga tik draudikams?

- Pagal dabartinę tvarką PSDF skiria lėšų gydymo įstaigoms, o iš tų pinigų jos draudžiasi civilinės atsakomybės draudimu. Naujojo įstatymo iniciatoriams nepatinka, kad šie pinigai išeina iš sveikatos apsaugos sistemos. Noriu pabrėžti, jog iš pradžių, kol nebuvo konkurencijos, draudimo įmokos iš tikrųjų buvo didelės. Dabar visų Lietuvos gydymo įstaigų įmokos draudikams siekia 5 mln. litų per metus. Laikui bėgant jos sumažėjo net triskart. Be to, dar negalima tiksliai pasakyti, kokios iš tiesų yra išmokos. Teismų procesai trunka ilgai, 2-3 metus, o tai gali reikšti, jog išmoka už 2012 metais patirtą žalą bus išmokėta šiemet. Draudikai šiame procese negali piktnaudžiauti, jie yra tik vykdytojai. Kiek teismas priteisia, tiek ir turi išmokėti.

- Tai visiškai suprantama. Bet praradusiems sveikatą pacientams nėra priimtina metų metus tampytis po teismus. Be to, pacientai iš esmės ir nelaimi tų teismų.

- Žinoma, nesakau, jog teismuose viskas gerai. Pripažįstu, kad dabartinę sistemą reikia tobulinti. Galima svarstyti, ar nederėtų patrumpinti bylų nagrinėjimo terminų, juk yra daugybė atvejų, kai tai numatoma. Kita vertus, kitų argumentų, išskyrus ilgą teismų procesą, mums nepasako. Be to, šis procesas užtrunka ir todėl, kad žalą pirmiausia įrodinėja komisija, o tik tada teismas įrodinėja kaltę. Nelikus kaltės įrodinėjimo teismuose, žalos įrodinėjimas išliks. Ir įvedus naująją sistemą nebus taip, kad atėjai prie langelio ir tau išmokėjo pinigus, tarsi litus keičiant į eurus. Ten irgi bus visa procedūra, ji užtruks.

Daugelis, matyt, patikėjo, jog žalos atlyginimas šiuo atveju bus kaip gražiai supakuotas saldainiukas, kurį tik dedame į burną ir praryjame. Aš taip nemanau.

Nepalengvės ir gydytojams?

- Teigiama, jog medikų kaltės įrodinėjimas supriešina juos ir pacientus, medikai suinteresuoti slėpti savo klaidas. Apie kaltinamosios medicinos žalą perspėja ir Europos ekspertai.

- Tačiau naujojo įstatymo aiškinamajame rašte teigiama, jog ir šiuo atveju kaltės elementas nėra visai naikinamas. Be to, jei bus įrodyta žala, gydytojas vis tiek bus tas, kuris ją padarė. Naujoji sistema iš tiesų nebus paranki gydytojams, nes jiems bus parodyta, kiek žalos padaryta jų pacientams. Nors kaltė nebus įvardyta ir įrodyta teisme, tvyros kaltumo prezumpcija - tu padarei žalą. Informacija vis tiek susieis. Pacientas manys - tu mane operavai ir padarei žalą, nes aš gavau išmoką. Einama to link, kad tų išmokų bus daugiau, nes ir žalų bus nustatoma daugiau. Galime tik įsivaizduoti valstybę, kurioje gydytojai padaro daug žalos. Ir pagal mūsų mentalitetą - jie kalti. Tikrai įsivaizduoju, jog išmoka iš tos kontoros (Nacionalinės pacientų saugos tarnybos - aut.) paskatins žmones bylinėtis toliau, nes jie gaus tarpinį kapitalą, kuris nukeliaus advokatams.

- Žodžiu, tvirtinate, kad iš visų permainų laimės tik nauja sukurta įstaiga?

- Tuo neabejoju. Pagal tai, kaip viskas vykdavo lig šiol, kai kiekviena biurokratinė institucija stengdavosi pateisinti save ir pūsdavo etatus, ir čia tikrai taip bus. Juk į tarnybą kreipsis kiekvienas, kuris blogai jausis, kreipsis, nes tai nieko nekainuos, - siūlomame įstatyme numatyta paprastutė kreipimosi forma.

Įsivaizduokime - procesas įsivažiuoja, pinigai tik eina ekspertams, biurokratai dirba, o pacientai laukia, gal šiek tiek ir sulaukia. Bet skųstis negali - ko iš biurokrato pareikalausi? Pasakys - nebuvo pinigų. Mane labai gąsdina, kai prisiimami dideli įsipareigojimai. Kaip su motinystės išmokomis, kai jas pakėlė, o paskui - pokšt, krizė. Ir kaip išmokėti? Kaip su tais balais, pagal kuriuos sumokama už sveikatos priežiūros paslaugas. Įvertins žalą tam tikrais balais, o kai nebus pinigų, tą sumą mažins. Tokia tad administracinė sistema.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"