TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Žindymo nauda kūdikiui ir motinai

2015 10 07 18:00
AFP/Scanpix nuotrauka

Įvairiose šalyse atlikti tyrimai parodė, kad kūdikių ir mažų vaikų sveikata tiesiogiai priklauso nuo motinų sveikatos, mitybos, elgesio bei visuomeninės-socialinės padėties, medikų praktikos, o žindymas – vienintelis teisingas kūdikių maitinimo būdas, nulemiantis normalų jų augimą ir vystymąsi. 

Tik motinos pienas patenkina visus kūdikio maisto medžiagų ir vandens poreikius pirmuosius 6 gyvenimo mėnesius. Motinos pienas skatina gerą naujagimio, kūdikio augimą ir fizinį vystymąsi, protinį brendimą bei aprūpina naujagimio, kūdikio organizmą imuninėmis medžiagomis, t. y. apsaugo jį nuo daugelio ligų sukėlėjų, toksinų, blokuoja alergenų patekimą į organizmą. Žindymas turi įtakos taisyklingam žandikaulio ir burnos raumenų vystymuisi bei išdygusių dantukų apsaugai nuo ėduonies. Žindomi vaikai, palyginti su tais, kurie maitinami mišinukais, dažniau yra normalaus svorio, o vyresniame amžiuje rečiau būna nutukę.

Žindymas teigiamai veikia ir motinos sveikatą. Po gimdymo žindančioms motinoms greičiau susitraukia gimda, joms kyla mažesnė kraujavimo rizika, taigi jų organizmas po gimdymo greičiau atsigauna. Taip pat įrodyta, kad žindymas sumažina tikimybę moteriai sirgti osteoporoze, reumatoidiniu artritu, kiaušidžių bei krūties vėžiu ir saugo nuo per ankstyvo neplanuoto pastojimo.

Be to, žindymas ypatingas tuo, kad teigiamai veikia mamos ir kūdikio santykius, jis padeda užmegzti ir išlaikyti stiprų emocinį ryšį tarp motinos ir kūdikio. Žindančios motinos subtiliau suvokia kūdikio norus, greičiau pastebi jo būklės pokyčius ir jam padeda. Žindymas suteikia didesnį pasitenkinimą ir pasitikėjimą savimi net ir ateityje.

Kūdikiai auga labai greitai, dėl to jų maisto poreikis sparčiai kinta. Motinos pieno sudėtis keičiasi pagal augančio kūdikio poreikius ir juos visiškai patenkina maždaug iki 6 mėn. (26 savaičių) amžiaus. Jeigu kūdikis auga sveikas, jo svoris didėja proporcingai ūgiui, psichomotorinis jo vystymasis yra normalus, jo maitinti papildomu maistu iki 6 mėnesių nereikia pradėti. Kai kūdikio organizmo maisto medžiagų poreikio nebepatenkina išimtinis žindymas, pradedama maitinti papildomai, tačiau pradėjus maitinti papildomai tirštu maistu, nereikėtų sumažinti ar nutraukti žindymo. Motinos pienas ir toliau kūdikiui turi išlikti pagrindiniu energijos, maisto medžiagų ir skysčių šaltiniu.

Papildomo maitinimo tikslas – ne pakeisti, o papildyti motinos pieną maistingais produktais, kadangi vien motinos pieno antrąjį gyvenimo pusmetį daugumai kūdikių jau nebeužtenka. Pirmųjų metų gale motinos pieno kiekis turėtų tiekti nuo trečdalio iki pusės paros energijos poreikio. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir Jungtinių Tautų Vaikų fondas (UNICEF) kūdikių ir vaikų mitybos ekspertai teigia, kad tik pavieniams kūdikiams papildomo maisto galima duoti nuo 4 mėnesių (18 savaičių) amžiaus, bet tikrai ne anksčiau, ir rekomenduoja žindyti iki 2 metų amžiaus, o jeigu motina ir kūdikis to nori, tai ir ilgiau, kol kūdikis atsisakys pats.

PSO duomenimis, tik mažiau nei 3 proc. moterų negali žindyti. Deja, šiuo metu kūdikių žindymo praktika mažėja visame pasaulyje ir vis dažniau motinos pienas keičiamas dirbtiniais mišiniais. Pieno mišiniai dažniausiai yra pagaminti karvės pieno pagrindu bandant atkartoti motinos pieno sudėtį. Visgi jie neprilygsta motinos pienui ir negali jo pakeisti. Gana didelį nežindančių motinų skaičių daugiausia nulemia motinų nenoras žindyti, psichosocialinės priežastys, dar nepakankama ar nekvalifikuota pagalba ir pan.

Gimus kūdikiui, neretai mamai kyla nemažai klausimų, susijusių su darbine veikla. Tam, kad pirmus šešis mėnesius būtų užtikrintas kūdikio maitinimas motinos pienu, dirbanti motina turi taip susiplanuoti savo dieną, kad darbe taip pat galėtų reguliariai išsitraukti pieną. Lietuvoje žindančiai moteriai, be bendros pertraukos pailsėti ir pavalgyti, ne rečiau kaip kas trys valandos suteikiamos ne trumpesnės kaip pusės valandos pertraukos kūdikiui maitinti arba pienui išsitraukti, kol vaikui sueis vieneri metai. Labai gerai būtų, kad dirbanti mama galėtų pasiimti į darbą savo kūdikį, arba į darbo vietą mažylį galėtų kas nors atvežti pažindyti.

Nors įvairiose šalyse teisės aktais saugoma dirbančių motinų teisė žindyti ir stengiamasi sukurti žindymui palankią darbo aplinką, tačiau neretai motinos, grįžusios į darbą, nutraukia žindymą. PSO, siekdama atkreipti dėmesį į šią problemą, šių metų Pasaulinės žindymo savaitės, kuri kiekvienais metais minima rugpjūčio 1–7 dienomis, metu paskelbė šūkį – „Žindymas ir darbas – tegul tai bus įmanoma!“. Šiuo šūkiu raginama pripažinti, apsaugoti ir paremti dirbančias ir žindančias mamas.

Informaciją parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Ignė Baltušytė

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"