TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

ŽIV nesirenka nei amžiaus, nei lytinės orientacijos

2011 12 01 0:37

Per daugiau nei du dešimtmečius Lietuvoje, oficialiais duomenimis, ŽIV užsikrėtė maždaug 1,9 tūkst. asmenų. Rytų Europoje vien 2009-aisiais buvo užregistruota 27 tūkst. naujų ŽIV atvejų, dukart tiek - Rusijoje. Daugiau nei pusė užsikrėtė per heteroseksualius santykius, beveik pusė – švirkšdamiesi narkotikus. Statistika paneigia paplitusią nuomonę, kad ŽIV/AIDS yra daugiausia gėjų rykštė, - homoseksualūs santykiai užkratui padėjo patekti vos 0,8 proc. atvejų. Tačiau Centrinėje ir Vakarų Europoje šis rodiklis yra maždaug 50 kartų didesnis.

Rusijoje naujų atvejų - dukart daugiau nei visoje Europoje

Gruodžio 1-ąją Lietuvoje ir kitose šalyse minima Pasaulinė AIDS (angl. acquired immunodeficiency syndrome, įgyto imunodeficito sindromo) diena.

Šį sindromą sukelia žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV), priskiriamas retrovirusams ir plintantis per kūno skysčius (kraują, spermą, makšties išskyras, motinos pieną). AIDS sergančio žmogaus imunosistema taip susilpnėja, kad jis tampa nebeatsparus įvairioms infekcijomis ir vėžiui. Šios ligos sergančiajam dažnai tampa mirtinos.

Pasaulio sveikatos organizacija ŽIV infekciją vertina kaip pandemiją. Skaičiuojama, kad šiuo virusu yra užsikrėtę maždaug 0,6 proc. žmonių. Nuo 1981-ųjų, kai buvo atrastas, iki 2006-ųjų AIDS nusinešė daugiau kaip 25 ml. gyvybių, vien 2004-aisiais – 2,1 mln. (iš jų 260 tūkst. buvo vaikai). Bene garsiausia AIDS auka buvo grupės „Queen‟ lyderis Freddie Mercury.

Jungtinių Tautų agentūros UNAIDS duomenimis, jau prieš porą metų Europoje gyveno maždaug 2,2 mln. ŽIV užsikrėtusių žmonių. Vakaruose jie sudarė 0,1-0,6 proc., Centrinėje Europoje – daugiausiai 0,1 proc., Rytų Europoje – nuo 0,1 proc. (Lietuvoje, Armėnijoje, Gruzijoje) iki 1,1 proc. Ukrainoje ir 1,2 proc. Estijoje.

2009-aisiais Rytų Europoje buvo nustatyti 27 tūkst. naujų ŽIV atvejų. Dar 58,5 tūkst. atvejų užfiksuota Rusijoje. Iš asmenų, kurie galėjo nurodyti užkrato priežastį, 51 proc. virusą gavo per heteroseksualius lytinius santykius, 44 proc. - švirkšdamiesi intraveninius narkotikus, 0,8 proc. – per heteroseksualius santykius. 14 proc. šių asmenų buvo 15-24 metų amžiaus, 41 proc. - moterys.

Lietuvos Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis http://www.lzinios.lt/Lietuvoje/Sveikata/Geriausia-ZIV-prevencija-atsakingas-elgesys, iki šių metų lapkričio 30 d. ŽIV buvo nustatytas 1867 asmenims (1546 vyrams ir 321 moteriai), vien šiemet - 133 asmenims.

Daugiausiai (71) užsikrėtusiųjų šiemet, kaip ir ankstesniais metais, buvo užregistruota tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų. 22 asmenys nurodė, kad galėjo užsikrėsti per heteroseksualius santykius, penki (keliskart mažiau nei ankstesniais metais) – per homoseksualius. Šiaulių apskrityje buvo užregistruotas viruso perdavimo iš motinos vaikui atvejis.

Kituose Europos regionuose surinkti duomenys atskleidė kiek kitokį paveikslą. Pavyzdžiui, Centrinėje Europoje prieš porą metų buvo nustatyti 1612, o Vakarų Europoje – 24 703 nauji ŽIV atvejai. Per heteroseksualius santykius galėjo užsikrėsti atitinkamai 34 proc. ir 40 proc., švirkšdamiesi narkotikus – 9 proc. ir 4 proc., per heteroseksualius santykius – net 44 proc. ir 37 proc.

Pirmąjį virusas užpuolė jūreivį

Pirmasis mūsų šalyje ŽIV užsikrėtė jūreivis iš Klaipėdos. Jis 1989 m. buvo gydomas Kauno klinikose. Įtarus, kad vyras gali būti užsikrėtęs ŽIV, ligonio kraujo mėginys, buvo siųstas tyrimams į Maskvą.

1989-1993 m., priešingai nei dabar, infekcija labiausiai plito tarp vyrų, turinčių homoseksualių lytinių santykių. Tačiau pastarųjų metų tendencija krypsta priešinga linkme – daugėja užsikrėtusiųjų per heteroseksualius santykius ir kasmet užsikrečia vis didesnė dalis moterų.

Lietuvos gėjų lyga, remdamasi įvairia statistika, spėja, kad infekuotųjų tarp homoseksualų gali būti daugiau, nei rodo oficialūs duomenys. Nors atliekamų ŽIV testų padaugėjo, mažai tikrinamos tikslinės grupės (pavyzdžiui, su vyrais lytiškai santykiaujantys vyrai, seksualines paslaugas tiekiantys asmenys).

JT spėjimai rodo, kad Lietuvoje gali gyventi 17-44 tūkst. su vyrais santykiaujančių vyrų, Latvijoje – 6-19 tūkst., Estijoje – 5-12 tūkst.

Dėl paplitusio neigiamo požiūrio tokie vyrai ir translyčiai asmenys, norėdami sulaukti kvalifikuotų sveikatos priežiūros paslaugų, esą susiduria su kliūtimis. Socialinė diskriminacija esanti pagrindinė prastų fizinės ir psichinės sveikatos rodiklių priežastis. Šie žmonės esą gali pavėluotai ieškoti informacijos apie sveikatą, lytiškai plintančias ligas ir ŽIV, kreiptis pagalbos ar paslaugų, jų vengti. Jie esą nėra linkę sveikatos priežiūros įstaigose atskleisti savo lytinės orientacijos.

Norėtų nemokamo testavimo

Lietuvoje AIDS buvo diagnozuotas iš viso 294 asmenims, o Rytų Europoje vien 2009-aisiais – 1803 asmenims. Tiesa, manoma, kad realus skaičius yra kur kas didesnis, mat kai kurios šalys vėluoja perduoti statistiką, o dalis žmonių net nežino apie ligą.

Todėl ŽIV užsikrėtusius ir AIDS sergančius asmenis bei jų artimuosius vienijanti asociacija "Pozityvus gyvenimas" reikalauja http://www.lzinios.lt/Lietuvoje/Sveikata/Reikalauja-nemokamo-testavimo-del-ZIV nemokamo testavimo dėl ŽIV.

Komentuodami niūresnę Estijos statistiką, kur ŽIV infekuoti daugiau nei 1 proc. gyventojų, asociacijos atstovai pabrėžė, kad ten atliekama daugiau testų nei Lietuvoje, todėl mūsų statistikos patikimumas esantis abejotinas: „Tikėtina, jog šalyje gali būti kur kas daugiau ŽIV infekuotų asmenų, nežinančių apie savo ligą ir kuriems reikalingas gydymas, o tai gali reikšti ir nekontroliuojamą infekcijos plitimą visuomenėje.‟

Asociacijos atstovai norėtų, kad valstybė užtikrintų nemokamą testavimą ypač pažeidžiamoms grupėms – švirkščiamųjų narkotikų vartotojams, sekso paslaugų teikėjams, homoseksualiems ir biseksualiems vyrams.

Anot UNAIDS, nepakankamos žinios apie ŽIV plitimą ir apsisaugojimo priemones didina asmenų pažeidžiamumą bei riziką užsikrėsti. Elgesio ir žinių tyrimai rizikos grupėse gali atskleisti, koks būtent elgesys arba žinių trūkumas gali nulemti ŽIV plitimą. Žinant pagrindinius ŽIV plitimą lemiančius veiksnius, galima imtis tikslingų intervencijų, leidžiančių pristabdyti epidemijos plitimą. Manoma, kad lengviau išugdyti saugaus lytinio elgesio įpročius jauniems žmonėms nei vėliau keisti rizikingus brandaus amžiaus žmonių įpročius.

Virusas gali patekti net per gimdymą

Šios infekcijos šaltinis yra užsikrėtęs žmogus, o geriausia prevencija, anot Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro, - atsakingas elgesys.

ŽIV plinta:

• nesaugių lytinių santykių metu: ŽIV gali plisti per visų rūšių lytinius santykius (heteroseksualius ar homoseksualius, oralinius ir analinius), jei vienas iš partnerių yra užsikrėtęs;

• per kraują: dalijantis užkrėstais švirkštais ar adatomis (pvz., vartojant narkotikus), perpilant kraują;

• ŽIV užsikrėtusi motina gali užkrėsti savo vaiką nėštumo, gimdymo metu arba maitindama jį krūtimi.

ŽIV neužsikrečiama naudojantis tuo pačiu tualetu, baseinu, indais ar per vabzdžių (uodų, erkių) įkandimus, jis neplinta per orą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"