TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŠEIMA IR SVEIKATA

Žuvų nauda daug didesnė nei galima rizika

2015 01 10 6:00
Žuvis galime valgyti mėgaudamiesi ir nesibaimindami jokių pavojų. www.femside.com nuotrauka

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai ragina nesibaiminant valgyti daugiau žuvų – daryti tai bent 2-3 kartus per savaitę. Juk ir Norvegijos mokslininkai neseniai paskelbė, kad žuvų vartojimo nauda kur kas didesnė už menką riziką, siejamą su jose randamais teršalais.

Dauguma Lietuvos gyventojų (75,3 proc.) žuvis ir žuvų produktus vartoja 1-2 kartus per savaitę. 3-5 sykius per savaitę tai daro 7,8 proc. žmonių, o 11,2 proc. išvis nevalgo žuvų ir jų produktų.

Pastarąjį dešimtmetį žuvų ir jų produktų suvartojimas mūsų šalyje šiek tiek padidėjo (2002 metais – 23 g, 2007 metais – 30,37 g per dieną). Europos gyventojai per dieną suvalgo vidutiniškai 46,8 g žuvų.

Naudos šaltinis

Mitybos specialistai pažymi, kad vartodami žuvis gauname vertingų baltymų, polinesočiųjų riebalų rūgščių, vitamino D ir kitų vitaminų, mineralinių medžiagų. Žuvys turi gerokai daugiau skystų nesočiųjų riebalų rūgščių nei augalinis aliejus. Nesočiosios riebalų rūgštys jose sudaro 84 proc., o sočiosios – tik 16 procentų.

Žuvys yra omega-3 riebalų rūgščių šaltinis. Jos turi ir linolio bei arachido rūgščių (omega-6), o šis kompleksas gerina riebalų ir cholesterolio apykaitoje. Mitybos specialistai atkreipia dėmesį, kad suaugusiųjų ir vaikų sveikatai labai svarbu išlaikyti tinkamą omega-6 bei omega-3 riebalų rūgščių santykį.

Šviežios žuvys – pačios vertingiausios. Jas, kaip ir šaldytas ar konservuotas, rekomenduojama valgyti 2-3 kartus per savaitę.

Nauda – tik valgant ////pakankamai

Norvegijos maisto saugos mokslinis komitetas (MSMK) neseniai paskelbė atnaujintą žuvų naudos ir rizikos vertinimą. Mokslininkai teigia, jog žuvų vartojimo nauda yra kur kas didesnė už tą menką riziką, siejamą su šiuo metu jose randamais teršalais ir kitomis nepageidaujamomis medžiagomis.

Norvegijoje suaugęs žmogus suvalgo 2-3 porcijas žuvų (porciją sudaro 150 g) per savaitę, nėščia moteris – 1-2 porcijas per savaitę, 2 metų vaikas – 1-2 porcijas per savaitę (vaikiška porcija – 75 g).

Norvegijos MSMK padarė išvadą, kad iš įvairių gyventojų grupių tik suaugusieji (18-70 metų) laikosi nacionalinių mitybos rekomendacijų dėl bendro žuvų suvartojimo. Pasak mokslininkų, valgyti žuvis naudinga širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikai, optimaliam vaisiaus ir kūdikio nervų sistemos vystymuisi. Tačiau suvartojantieji mažiau nei vieną porciją žuvų per savaitę šio teigiamo poveikio nepajunta. Norvegijos mokslininkai tikina, kad nauda sveikatai pasireiškia suvalgant nuo 1-2 porcijų iki 3-4 porcijų per savaitę.

Medžiagų pokyčiai

Norvegijos ūkiuose auginamų žuvų pašaruose žuvų taukai ir baltymai buvo pakeisti augaliniais baltymais bei aliejumi. Todėl pastaruoju metu, palyginti su 2006-ųjų duomenimis, omega-3 riebalų rūgščių koncentracija Atlanto lašišose sumažėjo 50 proc., seleno – 40 proc., o vitamino D koncentracija nepakito.

Nurodoma, jog ūkiuose išaugintose Atlanto lašišose jodo lygis yra žemas, palyginti su nustatomu liesose žuvyse. Tačiau omega-6 riebalų rūgščių šiuo metu yra apie 4 kartus daugiau nei buvo 2006 metais.

Norvegijos MSMK apskaičiavo iš žuvų gaunamų maistinių medžiagų indėlį į rekomenduojamą jų paros normą. Pasirodo, žuvys yra pagrindinis omega-3 šaltinis, bet vitamino D, jodo ir seleno žmogaus organizmas turi gauti ir su kitokiu maistu. Žuvyse esantis vitaminas D sudaro tik 20 proc. rekomenduojamos paros normos suaugusiesiems, o nėščioms moterims ir 2 metų vaikams – dar mažiau. Jodo ir seleno taip pat yra nepakankamai, tad šių elementų reikėtų pasipildyti iš kitų maisto šaltinių.

Rizika nekelia susirūpinimo

Teršalų koncentracijos palyginimas 2006-2014 metais parodė labai mažus arba neparodė jokių gyvsidabrio, dioksinų ir dioksinų tipo medžiagų koncentracijos pokyčių natūraliomis sąlygomis augančiose žuvyse.

Kadangi ūkiuose auginamų Atlanto lašišų pašaruose žuvų taukai ir baltymai buvo pakeisti augaliniais baltymais bei aliejumi, šiose žuvyse dioksinų ir dioksinų tipo medžiagų bei gyvsidabrio koncentracija, palyginti su 2006 metais, sumažėjo atitinkamai 30 ir 50 procentų.

Norvegijos MSMK padarė išvadą, kad metilo gyvsidabrio kiekis, gaunamas su žuvimis, yra net 95 proc. mažesnis nei didžiausias leistinas. Taigi šiuo požiūriu žuvų vartojimas nekelia susirūpinimo. O dioksinų ir dioksinų tipo medžiagų, taip pat dabartinių veterinarinių vaistų, įskaitant antibiotikus, likučiai ūkiuose auginamose lašišose yra labai maži, todėl irgi nekenkia sveikatai.

Šįkart norvegai, priešingai nei 2006 metais, padarė išvadą, kad nėra jokio pagrindo taikyti specialių mitybos apribojimų nėščioms moterims dėl riebių žuvų vartojimo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"