TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

„AvtoVAZ“ pasitelkė pokomunistinės patirties vadovą

2016 04 13 6:00
Nemažai "AvtoVAZ" gaminamų "Lada" automobilių pagal technologijas ir dizainą nuo vakarietiškųjų atsilieka dešimtmečiais. Reuters/Scanpix nuotrauka

Buvusį Rumunijos bendrovės „Automobile Dacia“ prezidentą Nicolasą Maure'ą rusai vadina pilkuoju arkliuku, tačiau būtent jis pasirinktas vadovauti viena koja bankroto pelkėje atsidūrusiai Rusijos kompanijai „AvtoVAZ“, kurios dauguma gaminamų automobilių yra „Lada“ markės.

Kodėl vos kovo 15 dieną į „AvtoVAZ“ direktorių tarybos pirmininko postą paskirtam N. Maure'ui Rusijos žiniasklaida iš karto prilipdė „pilkojo arkliuko“ etiketę? Pirmiausia, aišku, dėl to, kad N. Maure'as niekada nėra dirbęs Rusijoje, kitaip nei iki tol koncernui „AvtoVAZ“ vadovavęs Švedijos pilietis Bo Anderssonas. „Jis visiškai nežinomas vietinei automobilių pramonei“, – pažymėjo ir portalas lenta.ru. Antra, rumuną į Rusiją atvedė Carlosas Ghosnas, tarptautinio aljanso „Nissan-Renault“, kuris kartu su Rusijos vyriausybe per kontroliuojančią investicijų bendrovę „Rostec“ valdo apie 70 proc. „AvtoVAZ“ akcijų, prezidentas. N. Maure'as iškart įtiko rusų valdžiai, o to priežastis ciniškai išdėstė „Rostec“ vadovas, Rusijos prezidento Vladimiro Putino aplinkos žmogus Sergejus Čemezovas.

„Rusija – ne Vakarai!“

Bendrovės „Rostec“ bosas savo tiesmukas mintis patikėjo agentūrai TASS, kurią vėliau citavo ir tarptautinis automobilių naujienų portalas autonews.com. S. Čemezovas leido aiškiai suprasti, kad vakarietiškas vadybos modelis rusiškai „AvtoVAZ“ gamyklai visiškai netinka. „Jie (B. Anderssono suburta vadovų komanda – aut.) mėtė žmones į gatvę. Galbūt Europai tai įprasta, mes (suprask, Rusija – aut.) negalime taip elgtis, čia reikia daugiau lankstumo“, – kalbėjo „Rostec“ vadovas.

2014 metų pradžioje „AvtoVAZ“ koncernui pradėjęs vadovauti B. Anderssonas didelio pasirinkimo neturėjo. Nors 2013-aisiais Rusija dar nebuvo užpuolusi Ukrainos ir aneksavusi Krymo, o Vakarai nebuvo paskelbę jai ekonominių sankcijų, vis labiau ryškėjo neefektyvios komandinės ekonomikos padariniai vietos ūkiui. Ir pirmiausia juos pajuto „pagal geriausias sovietinės vadybos tradicijas“ dirbanti „AvtoVAZ“.

Kėsinosi į banditų kišenę

B. Anderssonas buvo pakviestas vadovauti daugiausia „Lada“ markės automobilius gaminančiai Toljačio gamyklai, kai ji 2013 metais patyrė net 7,9 mlrd. rublių (tuometiniu kursu – 165,8 mln. eurų) nuostolių. B. Anderssonas savo darbą pradėjo nuo personalo optimizavimo. Autonews.com duomenimis, vadovaujant švedui, iš 65 tūkst. gamyklos darbuotojų liko 45 tūkstančiai. Tai sukėlė Rusijos komunistų ir glaudžiai su jais dirbančių Toljačio darbininkų profsąjungų nepasitenkinimą. B. Anderssoną buvo siūloma atleisti iš darbo vos pradėjusį dirbti.

Naujasis gamyklos "AvtoVAZ" prezidentas Nicolasas Maure'as Rusijos valdžiai įtiko tuo, kad sėkmingai dirbo pokomunistinėje Rumunijoje./ LŽ archyvo nuotrauka

Tačiau 2014 metais virš švedo susikaupę debesys prasisklaidė. Atrodo, B. Anderssoną išgelbėjo jo inicijuotas morališkai ir techniškai pasenusių, neperspektyvių „AvtoVAZ“ gaminamų modelių („Lada Priora“, „Lada Granta“ ir kitų) keitimas naujesniais, vakarietiško dizaino, perspektyvesniais („Lada XRAY“, „Lada Vesta“ ir t. t.). Tačiau norint pasiekti vakarietiškus standartus, reikėjo tobulinti ir gamybos procesus, pardavimo sistemą bei tiekimo grandis.

Būtent čia B.Anderssonas ir paslydo. Toljatyje detalių ir mazgų tiekimas gyvuoja pagal tas pačias tradicijas, kokios buvo suformuotos griuvus Sovietų Sąjungai: valstybei priklausantys pramonės milžinai aplipo privačiomis įmonėmis, o šios užsiimdavo tarpininkavimu ir buvo valdomos nusikalstamo pasaulio. Milžinams likdavo nuostoliai, o pelnas atitekdavo tarpininkams. Nepaklusnius valstybinių įmonių vadovus banditai „protindavo“ kur nors miške arba jie visai pradingdavo.

Anot autonews.com, šiandien Toljatyje niekas nepaklusnių vadovų į mišką jau neveža. Mat yra kur kas efektyvesnių būdų juos paveikti. Pavyzdžiui, per korumpuotus politikus ar valdininkus.

Kai B. Anderssonas pareikalavo iš „AvtoVAZ“ tiekėjų laikytis grafikų ir mokėti delspinigius už jų nesilaikymą, nedrausmingų, bet labai pelningų tiekimo įmonių iškart stojo ginti Rusijos Dūmos deputatai Kremliuje. Švedo likimas buvo nulemtas, kai jis sutartis dėl detalių tiekimo ėmė sudarinėti su užsienio bendrovėmis.

Patiko N. Maure'o patyrimas

Buvo ir oficiali B. Anderssono atleidimo priežastis – iki neregėtų aukštumų išaugę įmonės nuostoliai. Jie iš tikrųjų milžiniški – 2015 metais siekė net 73,85 mlrd. rublių (970,9 mln. eurų). Tačiau ar buvo galima kitko tikėtis, kai Rusiją dėl Vakarų sankcijų ištiko didžiausia jos naujausioje istorijoje krizė, o tuo metu gamykloje „AvtoVAZ“ dar buvo vykdoma ir pertvarka.

Naujajam koncerno vadovui N. Maure'ui kol kas suteiktas didžiulis pasitikėjimo kreditas. Ir pirmiausia dėl to, kaip teigia autonews.com, kad jis 16 metų vadovavo prancūzų „Renault-Nissan“ aljansui priklausančiai gamyklai „Automobile Dacia“, kuri įsikūrusi buvusioje komunistinėje valstybėje Rumunijoje. Esą rumuno sukauptas patyrimas padės ir „AvtoVAZ“ išlipti iš duobės. Kaip sakoma, pagyvensim – pamatysim.

„Lada“ markės automobilių gamybos pokyčiai

PeriodasPagaminta automobilių
2011 m. I ketv.128 548
2012 m. I ketv.109 388
2013 m. I ketv.107 427
2014 m. I ketv.91 603
2015 m.I ketv.68 554
2016 m. I ketv.56 879.

Šaltinis: AEB.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"