Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
TRASA

„Dyzelgeito“ aukoms Lietuvoje žalos neatlygins. Taškas!

 
2017 02 15 11:30
"Volkswagen" automobilių importuotojos Baltijos šalyse - Norvegijos bendrovei "Moller Auto" priklausančios įmonės - teigia iš lietuvių nesulaukusios pretenzijų dėl teršalų duomenis klastojusios įrangos. 
"Volkswagen" automobilių importuotojos Baltijos šalyse - Norvegijos bendrovei "Moller Auto" priklausančios įmonės - teigia iš lietuvių nesulaukusios pretenzijų dėl teršalų duomenis klastojusios įrangos.  "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Vasario pradžioje Vokietijos gamintojas „Volkswagen Group“ jau sutiko sumokėti 18,2 mlrd. eurų baudų ir atlygintinų nuostolių visi pasaulio vairuotojams, nukentėjusiems nuo vadinamojo dyzelgeito. Atrodo, Lietuva iš tos sumos negaus nė euro.

Dar 2015 metais iš Amerikos atskriejo žinia, kad dalyje vokiškų automobilių, turinčių dyzelinius variklius, buvo sumontuota teršalų išmetimo duomenis klastojanti įranga, kuri sumažindavo jų kiekį per privalomąsias technines apžiūras, nors realiomis sąlygomis į atmosferą būdavo išmetama kur kas daugiau kenksmingų medžiagų. Amerikiečiai nupirko apie 580 tūkst. tokių mašinų, o dabar jiems kaip kompensacija už apgaulę bus atseikėta apie 15 mlrd. JAV dolerių (14,1 mlrd. eurų). Baudžiamąją bylą „Volkswagen Group“ iškėlė net mažytis Liuksemburgas. Ją tiriant paaiškės, kokią sumą iš vokiečių prisiteis ir šios nykštukinės šalies vairuotojai.

Lietuvoje, valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, yra apie 6,8 tūkst. „Volkswagen“ automobilių, turinčių netikslius taršos duomenis rodančią įrangą. 4805 jų – lengvieji, 1692 – komerciniai, taip pat 294 „Audi“ automobiliai, varomi EA 189 modelio dyzeliniais varikliais, kuriuose ir sumontuota elektroninė klastojimo įranga.

Po „dyzelgeito“ kūju patekusių mašinų savininkai, aišku, gali patys reikalauti kompensacijų už jiems padarytą moralinę žalą, tarkime, per Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą arba individualiai derėdamiesi su „Volkswagen Group“ atstovais Lietuvoje. Tačiau prakalbus apie tai, kas turėtų rūpintis žalos atlyginimu valstybės lygmeniu, visų akys krypsta į Aplinkos ministeriją (AM).

Buvęs aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas praėjusiais metais pareiškė, kad Lietuva nereikalaus kompensacijų iš Vokietijos automobilių gamintojo „Volkswagen“ už aplinkos taršą, nes tam esą trūksta įrodymų. „Per technines apžiūras anglies dioksido ir azoto oksido išmetimas nėra tikrinamas, o kietųjų dalelių kiekis neviršija normų. Dėl to teisiškai neturime pagrindo kreiptis dėl žalos atlyginimo. Pagal nustatytas normas, kurias tikriname, negalime teigti, jog pažeisti reikalavimai. (...) Kad galėtume įvertinti padarytą žalą, visus automobilius, kuriuose sumontuota duomenis klastojanti įranga, turėtume išbandyti realiu važiavimu, o tai net teoriškai neįmanoma“, – aiškino K. Trečiokas.

2016-ųjų pabaigoje į AM vadovo postą sėdo Kęstutis Navickas. Tačiau ir jis linkęs nekeisti savo pirmtako politikos „dyzelgeito“ kaltininko iš Vokietijos atžvilgiu. „Lietuvos manymu, svarbu numatyti, ar už valdiklių naudojimą atsakingi tik gamintojai, ar ir automobilių konstrukciją vėliau modifikavę asmenys bei jų naudotojai. Pozicijoje pažymima, kad Lietuvoje nėra tokių automobilių gamintojų, todėl nėra ir techninių tarnybų, kurios galėtų vertinti tokias transporto priemones ir nustatyti jų išmetamų teršalų kiekį“, – pažymima „Lietuvos žinioms“ atsiųstame AM atsakyme, kurio nuostatos esą paremtos dar 2016 metų birželio 7 dieną Europos Sąjungos Transporto, telekomunikacijų ir energetikos tarybos posėdyje išdėstyta mūsų šalies pozicija.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"