Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
TRASA

„Dyzelgeito“ skandalas kerta ir Lietuvai

 
2016 12 12 6:14
Lietuva iš Briuselio jau sulaukė pastabų dėl to, kad laiku nepriėmė teisės aktų, kurie gintų vietos vairuotojus nuo "Volkswagen" gamintojo sukelto "dyzelgeito" ar panašių skandalų.   "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Europos Komisija (EK) skelbia veiksmus prieš Bendrijos valstybes, nesugebėjusias užkardyti Vokietijos koncerno „Volkswagen Group“ veikos, kai panaudojant programinę įrangą buvo klastojami kai kurių dyzelinių variklių anglies dvideginio taršos duomenys. Tarp septynių Europos Sąjungos (ES) valstybių minima ir Lietuva.

EK ketvirtadienį pradėjo pažeidimų nagrinėjimo procedūras prieš Vokietiją, Liuksemburgą, Ispaniją ir Didžiąją Britaniją dėl to, kad šios netaikė sankcijų „Volkswagen Group“, nors ši klastojo taršos duomenis. Tuo tarpu Čekija, Lietuva ir Graikija yra paminėtos kaip valstybės, nenumačiusios savo įstatymuose sankcijų tokio pobūdžio pažeidimams.

Sankcijos – po dviejų mėnesių

Anksčiau ES buvo kritikuota dėl to, kad iš esmės nesiėmė jokių priemonių prieš „Volkswagen Group“. Kompanija sutiko sumokėti beveik 15 mlrd. JAV dolerių Amerikos institucijoms, tačiau liko visai nenubausta Europoje, nors JAV ir ES taisyklės yra panašios. Vis dėlto ES mastu neveikia analogiška JAV Aplinkos apsaugos agentūrai tarnyba ir šių taisyklių taikymas yra paliktas pačioms valstybėms narėms.

„Už teisės aktų laikymąsi pirmiausia yra atsakingi automobilių gamintojai, o nacionalinės institucijos visoje Europos Sąjungoje privalo užtikrinti, kad jie tikrai jų laikytųsi“, – pranešime cituojama Elzbieta Bienkowska, už vidaus rinką, pramonę, verslumą ir smulkų bei vidutinį verslą atsakinga komisarė.

EK valstybėms davė du mėnesius atsakyti į pateiktus argumentus.

Nuo Aipošiaus pas Kaidošių

Mūsų šalies valstybinės institucijos naštą imtis nuo „dyzelgeito“ nukentėjusių vairuotojų gynėjų vaidmens stumdo viena nuo kitos tarytum karštą bulvę.

Lietuva aplinkos ministro Kęstučio Trečioko lūpomis dar pavasarį yra pareiškusi, kad esą Lietuva nereikalausianti kompensacijų iš Vokietijos automobilių gamintojos „Volkswagen“ už aplinkos taršą, nes tam nėra pakankamai įrodymų. „Techninių apžiūrų metu anglies dvideginio ir azoto oksido išmetimas netikrinamas, o kietųjų dalelių išmetimas neviršija normų. Dėl to teisiškai neturime pagrindo. Deja, pagal nustatytas normas, kurias tikriname, negalime teigti, kad pažeisti reikalavimai. (...) Kad galėtume nustatyti padarytą žalą, visus automobilius su duomenis klastojančia įranga turėtume išbandyti realiu važiavimu, o tai net teoriškai neįmanoma“, – tuomet sakė K.Trečiokas.

Kita vertus, jo patarėja Simona Liaudanskytė mūsų šalies vairuotojus tikino, kad neva jiems niekas nedraudžia kreiptis kaip vartotojams dėl žalos atlyginimo į Lietuvos valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT). „Aplinkos ministerija neturi teisinio reglamentavimo, kuris reikalingas, kad valstybė galėtų iš „Volkswagen“ reikalauti atlyginti nuostolius. Bet vairuotojai gali kreiptis į VVTAT ir bandyti tai daryti savo iniciatyva“, – teigė Aplinkos ministerijos (AM) atstovė.

Tarnyba tikina buvusi neįgaliota

Bet ir VVTAT tikino mažai ką nukentėjusiesiems nuo „Volkswagen“ taršos klastojimo skandalo galinti padėti. Pirmiausia dėl to, jog, kaip pareiškė VVTAT, tarnybos niekas iš aukštesnių institucijų (pati VVTAT priklauso Teisingumo ministerijai) neįgaliojo rūpintis nukentėjusiais vairuotojais. „Pažymime, kad „dyzelgeito“ skandalas susijęs su išmetamų teršalų kiekio nustatymo klastojimu (dėl tam tikrų gamintojo į konstrukciją įdiegtų sprendimų), o minėto klausimo kontrolė tarnybai (VVTAT – aut.) nėra pavesta“, – situaciją komentavo Vartotojų konsultavimo, asmenų aptarnavimo ir komunikacijos skyriaus vedėja Giedrė Nenartavičiūtė.

Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, Lietuvoje yra apie 6,8 tūkst. „Volkswagen“ automobilių su neteisingus taršos duomenis rodančia įranga. Tarp jų – 4805 lengvieji bei 1692 – komerciniai, taip pat 294 „Audi“, kuriuose yra naudojami EA 189 modelio, o būtent juose ir sumontuota elektroninė klastojimo įranga, dyzeliniai varikliai. Patikrinti tiek automobilių valstybei išties būtų labai sunku, o ir nepateisinamai daug kainuotų. „Volkswagen Group“ rugsėjį pripažino, jog visame pasaulyje 11 mln. dyzelinių automobilių turi įrenginius, kurie gali klastoti taršos bandymų rezultatus.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"