Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
TRASA

„Lietuvos geležinkeliai“ stabdo naujus vidaus sandorius

 
2016 12 08 12:05
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Daug kritikos dėl neskaidrių vidaus sandorių sulaukę valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ stabdo naujų vidaus sandorių procedūras. Kaip spręsti problemą, bus kalbama su Viešųjų pirkimų tarnyba ir naujuoju susisiekimo ministru Roku Masiuliu.  

„Manome, kad rasti būdus, kaip išspręsti vidaus sandorių sudarymo klausimą, svarbu ne tik mūsų bendrovei, bet ir kitoms valstybės bei savivaldybių valdomoms įmonėms“, – rašoma pranešime spaudai.

Jau pradedamos konsultacijos su VPT vadove Diana Vilyte – pirmasis susitikimas numatytas penktadienį, pranešė bendrovė.

Sandoriai stabdomi įmonės generalinio direktoriaus Andriaus Montrimo nurodymu.

Portalas 15min.lt trečiadienį pranešė, kad valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ su antrinėmis įmonėmis 2011–2015 metais sudarė vidaus sandorių už 429 mln. eurų, o didelė jų dalis atiteko šių įmonių be konkursų samdytiems neatskleidžiamiems subrangovams. Pasak portalo, „Lietuvos geležinkelių“ vidaus audito ataskaita rodo, kad neseniai pasitraukęs įmonės vadovas Stasys Dailydka buvo puikiai informuotas tiek apie iškreiptą vidaus sandorių tvarką, tiek apie korupcijos rizikas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir paskirtasis premjeras Saulius Skvernelis trečiadienį teigė, kad vidaus sandorių praktikos turi būti atsisakyta, nes ji sudaro prielaidas korupcijai. Naikinti vidaus sandorius siūlo ir Viešųjų pirkimų tarnyba bei Specialiųjų tyrimų tarnyba.

VPT vadovė Diana Vilytė ragina atsisakyti vidaus sandorių. Anot jos, pernai jų apyvarta siekė 301 mln. eurų, o paslaugų, už kurias sumoka gyventojai, pirkimuose ji gali pasiekti ir 0,5 mlrd. eurų.

Kadenciją baigiantis premjeras socialdemokratas Algirdas Butkevičius ketvirtadienį taip pat teigė, jog pritars vidaus sandorių draudimui, tačiau tikino, kad tiesiant europinę vėžę „Rail Baltica“, būtent vidaus sandoriai sumažino darbų kainas.

Siūlo viešinti

Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė sveikina „Lietuvos geležinkelių“ sprendimą laikinai stabdyti vidaus sandorius ir norą kalbėtis su tarnyba, kaip spręsti problemą. Diana Vilytė žada pasiūlyti geležinkelių vadovybei paviešinti visus dvejų pastarųjų metų vidaus sandorius ir taip pagerinti bendrovės įvaizdį visuomenėje.

„Aš džiaugiuosi, kad ateina „Lietuvos geležinkeliai“ ir kad pradeda šnekėtis, nes jų elgsena anksčiau tikrai buvo arogantiška (...). Gerai, kad įmonė pradėjo galvoti ir skaičiuoti, jie turėtų patys būti suinteresuoti efektyviausiais būdais nusipirkti paslaugas. Dabar jei jie turi tokią lengvatą, kaip vidaus sandoris, ir jeigu dukterinės įmonės neturi pajėgumų ir perperka rinkoje, tai jiems turėtų užsidegti visos raudonos lemputės, kad kažkas netvarkoje. Tada ar yra prasmė turėti tą dukterinę įmonę, kuri negali atlikti tų paslaugų, nes pagrindinis Lietuvos trūkumas iš visų tarptautinių vertintojų yra konkurencijos ir efektyvumo stoka“, – BNS sakė D.Vilytė, kuri penktadienį „Lietuvos geležinkelių“ iniciatyva susitiks su įmonės vadovais.

„Mano patarimas bus – kad jie išviešintų visus savo vidaus sandorius, paduotų į rinką ir susitvarkytų savo reputacinius dalykus ir įvaizdį. Tegul įsideda interneto svetainėje visus vidaus sandorius už 2015–20106 metus – su kuo sudarė, visus subrangovus, kainas – aš pasiūlysiu šitą jiems“, – pridūrė VPT vadovė, kuri ne kartą ragino uždrausti vidaus sandorius, kurių ypač daug yra „Lietuvos geležinkeliuose“.

Pasak jos, patys „Lietuvos geležinkeliai“ jau pripažįsta, kad vidaus sandorių tvarkoje trūksta skaidrumo ir jie yra neefektyvūs: „Kaip alkoholikai pradeda nuo frazės „aš esu alkoholikas“ ir pradeda sveikti, taip ir „Lietuvos geležinkeliai“ jau pripažįsta „mes turime problemų“, tikėtina, tai pradės veikti. Jeigu dar nauja valdžia jiems atsinaujinimą įšvirkš, tai tikėkimės, situacija pasikeis“.

Pasak D.Vilytės, atsisakę vidaus sandorių, „Lietuvos geležinkeliai“ gali patys skelbti konkursus, kuriuose gali dalyvauti jų antrinės įmonės;

„Pavyzdžiui, reikia projektavimo darbų, geležinkeliai perka projektavimo darbus, o „Geležinkelių projektavimas“ dalyvauja konkurse, bet jei jame dalyvauja ir kitos įmonės, o „Lietuvos geležinkeliai“ atsirenka pagal nustatytus kriterijus geriausią pasiūlymą tai tegul jie konkuruoja lygiomis teisėmis su kitomis įmonėmis, ir tas būna skaidru ir vieša“, – kalbėjo D.Vilytė.

„Manau, kad bus šnekama apie problemas ir kaip užtikrinti įmonės efektyvumą, kur tikrai yra reikalingi vidaus sandoriai, o kur yra pseudo dalykai, perpumpuoja pinigus, užaugina kainas ir sukuria neskaidrius dalykus“, – sakė VPT vadovė, komentuodama būsimą dialogą su geležinkelių bendrove.

Ji pabrėžė, kad iki šiol įmonės vadovai kalbėjo ne skaičių ir faktų kalba, o bendromis frazėmis, jog perka efektyviai, vidaus sandoriai esą pasiteisina, be to, D.Vilytės žodžiais, įmonė iki šiol elgėsi arogantiškai. Ji paminėjo faktą, kai 2015 metais tarnybai nesuteikus leidimo vidaus sandoriui, geležinkeliai inicijavo teisminį ginčą, kuris dar nesibaigęs.

2015 metų liepą „Lietuvos geležinkeliai“ prašė VPT sutikimo 78 tūkst. eurų vertės vidaus sandoriui su „Lietuvos geležinkelių aplinkosaugos centru“ dėl metalinių ryšio bokštelių apžiūros paslaugų, tačiau VPT jo neleido, nes pastaroji įmonė neatitiko vieno iš dviejų tam būtinų kriterijų – 80 proc. pajamų ji turi gauti iš „Lietuvos geležinkelių“.

Daug kritikos dėl neskaidrių vidaus sandorių sulaukę valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ ketvirtadienį pranešė stabdantys naujų tokių sandorių procedūras. Laikinasis įmonės vadovas Andrius Montrimas penktadienį ketina konsultuotis su D.Vilyte, vėliau – su naujuoju susisiekimo ministru Roku Masiuliu.

D.Vilytės teigimu, Seime pradėjus svarstyti naują viešųjų pirkimų reguliavimo tvarką, valstybinės ir savivaldybės įmonės suskubo aktyviai sudarinėti vidaus sandorius, todėl šiemet jų ketinama sudaryti daugiausia per pastaruosius kelerius metus – iki spalio vidurio paprašyta sudaryti 437 – beveik dvigubai daugiau ne anksčiau. Pernai buvo sudarytas 271 vidaus sandoris, o daugiausia jų sudarė „Lietuvos geležinkeliai“ ir Raseinių savivaldybė.

Pasak D.Vilytės, pernai vidaus sandorių apyvarta siekė 301 mln. eurų, o paslaugų, už kurias sumoka gyventojai, pirkimuose ji gali pasiekti ir 0,5 mlrd. eurų.

Anot D.Vilytės, atėjo laikas atsisakyti vidaus sandorių, nes perkančiosios organizacijos iškreipė jų paskirtį.

„Vidaus sandorių institutas turėtų būti geras ir patogus instrumentas, palengvinantis galimybę greitai nusipirkti paslaugas ir prekes. Bet tai kas atsitiko Lietuvoje – vidaus sandoriai įgavo iškreiptą vaizdą, perkančiosios organizacijos iš savo dukterinių ar pavaldžių įmonių perka paslaugas, bet realybėje tai nevyksta, paskui tas pačias paslaugas perperka rinkoje“, – Seime lapkričio pabaigoje sakė D. Vilytė.

Pasak D.Vilytės, jei vidaus sandoriai nuo 2017 metų pradžios bus uždrausti, jau sudarytos sutartys būtų palaipsniui nutraukiamos. Pereinamasis laikotarpis, pasak jos, galėtų siekti metus ar dvejus tais atvejais, jeigu vidaus sandorai būtų sudaryti ilgam laikotarpiui – pavyzdžiui 7–10 metų.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"