Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
TRASA

„Lietuvos geležinkelių“ optimizacija: atleis ketvirtadalį

 
2017 06 09 16:56
Mantas Bartuška: "Dabar „Lietuvos geležinkelių“ vadovaujančiame aparate yra apie 1200 etatų, kurių skaičių sumažinsime maždaug trimis šimtais".  Alinos Ožič nuotrauka

Penktadienį bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ (LG), kurios 100 proc. akcijų valdo valstybė, vadovas Mantas Bartuška pristatė LG įmonių grupės aštuonių žingsnių pokyčių planą. Jis užsiminė ir apie galimą dalinę įmonės privatizaciją.

Pasak M.Bartuškos, po daugelio pelningų metų 2016 metais LG būklė buvo kritinė, bendrovė preliminariai patyrė 1,8 mln. eurų nuostolio. „Atėjus vadovauti bendrovei prieš penkis mėnesius iškart tapo akivaizdu, kad didžiausia problema čia yra išsikerojusi biurokratija, procesai (darbo – aut.) veikė labai neefektyviai, sprendimai buvo priimami labai lėtai. Daugiausia Lietuvoje bendrojo vidaus produkto sukurianti bendrovė neveikė sėkmingai ir neteikė adekvačios grąžos valstybei ir Lietuvos žmonėms. Daug funkcijų buvo dubliuojamos. Nebuvo darbuotojų ugdymo ir skatinimo sistemos, veikla nebuvo orientuota į rezultatą. Logiška viso to pabaiga – kritinė „Lietuvos geležinkelių“ finansinė būklė, kuri užgriuvo pernai“, – apie tai, kodėl atsirado radikalių pertvarkų poreikis, aiškino LG vadovas.

Taikinio centre – biurokratija

M. Bartuška sakė, jog atlikus tik nedidelius pakeitimus jau šiemet pavyko pasiekti viltingai nuteikiančių rezultatų. Anot LG vadovo, pirmąjį 2017 metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, 1,6 proc. (iki 103,7 mln. eurų) padidėjo bendrovės pajamos, 2,9 proc. išaugo krovinių ir 4,3 proc. keleivių vežimo apimtys. Preliminariais duomenimis, M. Bartuškos teigimu, pelno dar nespėta gauti. „Tai yra situacija, kurią reikia keisti. Šiuo tikslu bendrovės vadovybė ir parengė pokyčių planą „LG efektas“ kurį sudaro 8 žingsniai“, – teigė geležinkelininkų bendrovės vadovas.

Koks galimas ekonominis efektas tuomet, kai pertvarka bus baigta, M. Bartuška negalėjo pasakyti. „Šiandien gal per anksti žongliruoti skaičiais, kada bus baigti įvertinimai, pasidalinsime informacija“, – žadėjo jis ir sakė, kad tiksliai yra žinoma tik tai, jog pertvarkius vien tik bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ valdantįjį aparatą kasmet bus sutaupoma po 9 mln. eurų.

„Patikslinu, kad iki metų pabaigos mažinsime ne visos „Lietuvos geležinkelių“ grupės, o tik motininės LG administracinį aparatą. Tai ir bus pirmas pokyčių žingsnis, kurio efektas sieks 9 milijonus eurų. Dabar „Lietuvos geležinkelių“ vadovaujančiame aparate yra apie 1200 etatų – šį skaičių sumažinsime maždaug 300. Tas procesas jau vyksta, tai laipsniškas procesas, numatytas iki metų pabaigos. Kadangi norime, jog viskas būtų atliekama teisingai, laikantis Darbo kodekso, atliekant objektyvius vertinimus. Tikrai nebus vadovaujančių darbuotojų vertinimo pagal principą „myliu-nemyliu“ ar diskriminacijos“, – žadėjo M. Bartuška.

Laukia dalinė privatizacija?

LG vadovas pažymėjo, kad kiti svarbiausi „LG efekto“ pokyčiai yra labai susiję su bendrovės LG antrinėmis įmonėmis. Ir vienas svarbiausių pertvarkos uždavinių – antrinių grupės įmonių veiklos efektyvinimas. „Peržiūrėsime tų bendrovių funkcijas ir spręsime, kurios reikalingos, o kurias galima įsigyti rinkoje. Pavyzdžiui, svarstome, kad galbūt būtų tikslinga atsisakyti apsaugos, valymo ir pastatų priežiūros sprendimų antrinės bendrovės „Gelsauga“, arba atliekas tvarkančios, įrenginius prižiūrinčios, vagonus plaunančios ir dezinfekcijas atliekančios UAB „Geležinkelių aplinkosaugos centras“ paslaugų, nes tokias pat lengvai galima nusipirkti ir rinkoje. Bet sprendimai dėl to dar nėra priimti“, – pasakojo M. Bartuška.

LG vadovas atskleidė, kad dalies kitų antrinių „Lietuvos geležinkelių“ įmonių – UAB „Geležinkelių tiesimo centras“, UAB „Geležinkelių projektavimas“, UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ (VLRD), UAB Geležinkelių aplinkosaugos centras – veiklą rengiamasi ne riboti ar nutraukti, o stiprinti. M. Bartuškos tvirtinimu, bus siekiama, kad bene geriausią geležinių ir kitų kelių tiesimo techniką turintis „Geležinkelių tiesimo centras“ taptų konkurencingiausia regiono bendrove ir „dalyvautų rangos konkursuose kaip lyderiaujanti įmonė, o ne kaip kitų įmonių subrangovė“.

Planuojamuose žingsniuose bendrovės vadovybė įsipareigojo siekti, kad VLRD paslaugas teiktų ne vien „Lietuvos geležinkeliams“, bet ir kitoms regiono bendrovėms. Geležinkelių bendrovės vadovas taip pat svarstė, kad ateityje būtų galima atsisakyti dalies perteklinio AB „Lietuvos geležinkeliai“ turto, jį parduodant arba išnuomojant.

Užsiminta ir apie galimą dalinę privatizaciją: M. Bartuška neatmeta galimybės ateityje dalį bendrovei reikalingo kapitalo pritraukti per akcijų biržą. „Kalbėsime galbūt net apie listingavimo galimybę, kad pritrauktume papildomo kapitalo, kad įmonė būtų skaidri. Sieksime, kad įmonės akcijos būtų kotiruojamos biržoje“, – sakė LG vadovas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"