Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
TRASA

„Linava“: europinis protekcionizmas labiausiai žlugdys bulgarus ir lietuvius

 
Asociacijos "Linava" nuomone, Vokietijos,Prancūzijos ir kitų Vakarų siekis sulyginti jų teritorijas kertančių sunkvežimių ir vietinių vairuotojų atlyginimus yra protekcionizmas, siekiant dirbtinai eliminuoti konkurentus iš Rytų.  Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Europoje ir toliau daugėja šalių, kurios įvedinėja minimalaus darbo užmokesčio įstatymus užsienio šalių vežėjams, dirbantiems jų teritorijoje. Didžiausias neigiamas poveikis prognozuojamas Lietuvai ir Bulgarijai, nes šiose šalyse transporto sektorius sukuria daugiausiai bendrojo vidaus produkto (BVP). Prognozuojamas ir šių dviejų šalių šešėlinės ekonomikos augimas krovinių vežimo sektoriuje.

Apie tai kalbama Lietuvos nacionalinės vežėjų automobilių keliais asociacijos „Linava“ pranešime žiniasklaidai. Jame pateikti ir Europos mokslininkų atlikto tyrimo rezultatai, anot kurių, Vokietijos ir kitų Vakarų šalių įvedamas protekcionizmas Europos Sąjungos (ES) krovinių vežimo versle prieštarauja bendrijos principams ir esminiams dokumentams. Maža to, tokie įstatymai žalingi ir visai ES ekonomikai, o ypač šalims, kur transporto sektorius sukuria ypač didelę BVP dalį. „Lietuvos žinios“ primena, kad mūsų šalyje viso transporto sektoriaus sukuriama BVP dalis siekia apie 16 proc. ir yra didžiausia tarp bendrijos šalių.

Psak „Linavos“, tyrimą atliko prof.Konradas Raczkowskis iš Lenkijos Socialinių mokslų universitetas, prof.Friedrichas Schneideris (Austrijos Linco universitetas) ir prof.Florentas Larochas iš Prancūzijos Liono universiteto. Iš jų bendro darbo gimė studija „Kelių transporto sektoriaus reguliavimo poveikis verslumui ir ekonomikos augimui Europos Sąjungoje“.

Protekcionizmas skatins šešėlinį verslą

Studijoje nagrinėjamas ES šalių transporto sektorius ir jo įtaka valstybės ekonomikai, galimi pokyčiai Vakarų Europos šalims įvedinėjant minimalios algos reikalavimus komandiruojamiems darbuotojams ir taikant papildomus administracinius reikalavimus. Mokslininkai pabrėžia, kad socialinio dempingo problemos, kurias akcentuoja protekcionistinius įstatymus įsivedančios šalys, tokiu būdu išspręstos nebus. Įstatymai sukuria realią grėsmę, kad ES didės šešėlinė ekonomika, kuri dėl priimtų įstatymų transporto sektoriuje gali siekti 1,4 mlrd. eurų per metus.

Studijoje buvo analizuojami „Milog“ (Vokietija) ir „Macron“ (Prancūzija) įstatymai, kurie reglamentuoja tolimųjų reisų vairuotojų darbo užmokesčio mokėjimą šiose šalyse. Tačiau gauti rezultatai apibendrina ir kitų šalių – Austrijos, Nyderlandų, Italijos – kurios įsiveda panašius reikalavimus, poveikį visam ES transporto sektoriui.

Mokslininkų darbe pažymima, kad Lietuvos kelių transporto sukuriama BVP dalis yra didžiausia Europoje ir siekia 9,3 proc. Tačiau būtent dėl šio aspekto, protekcionistinių įstatymų grėsmės mūsų šaliai ir vežėjams yra didžiausios, o labiausiai kentės mažos ir vidutinės įmonės.

Prieštarauja ES vertybėms

Išanalizavę esamus transporto sektoriaus rodiklius, autoriai išvadose ir rekomendacijose akcentuoja, kad įstatymai yra naudingi tik juos įsivedančioms šalims, sukuriama paslėpta diskriminacija, didinamas konkurencingumo atotrūkis. Įstatymai sukuria nepakeliamą administracinę naštą ir trikdo ekonominę veiklą, prisidengiant kova su socialiniu dempingu. Jų formuluotės tiesiogiai prieštarauja 56 ir 58 Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo straipsniams, taip pažeisdama laisvo paslaugų judėjimo principą.

Įstatymais mažinamas kitų šalių transporto sektoriaus konkurencingumas. Net septyniolikoje ES šalių minimalus atlyginimas yra mažesnis nei Vokietijoje ir Prancūzijoje, tad privalu kalbėti ne apie vykdomą socialinį dempingą, o apie protekcionistinius veiksmus.

Studijos autoriai teigia, kad protekcionistiniai įstatymai bus žalingi ir pačioms valstybėms, kurios juos įveda. Tai nutiks dėl visoje Europoje esančio vairuotojų trūkumo, nes padidins darbo sąnaudas, lems ilgalaikį darbo jėgos pasiūlos mažėjimą, skatins infliaciją.

Vertindami, kaip reikėtų spręsti atsiradusias konkuravimo problemas, mokslininkai pateikia keletą variantų. Visų pirma, yra rekomenduojamas paslankus minimalaus darbo užmokesčio tarifų harmonizavimas visos Europos mastu, kuris būtų vykdomas atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės perkamosios galios paritetą ir užtikrinant tolesnį jo standartizavimą pagal kiekvienos šalies pasiektą išsivystymą ateityje.

Taip pat vienas iš būdų nevienodai konkurencijai mažinti galėtų būti darbo sąnaudų diferencijavimas pagal perkamosios galios paritetą, į minimalaus užmokesčio tarifą įtraukiant kelionės, apgyvendinimo, maitinimo išlaidas, drauge visiškai harmonizuojant ir liberalizuojant ES vidaus transporto politiką.

Viltis – direktyva

Tuo metu su naujaisiais įstatymais praktiškai susiduriantys Lietuvos vežėjai tikina, kad tokia mokslininkų studija naudinga, ir tikimasi, kad į ją bus atsižvelgta kuriant naująją ES komandiruojamų darbuotojų direktyvą.

„Iš esmės kažko naujo iš šios studijos nesužinojome, nes viską jau esame patyrę savo kailiu, tačiau džiugu, kad teoretikų ir praktikų, verslo ir mokslo pozicijos sutapo. Dabar tikimės, kad į tai atsižvelgs ir ES ir valstybinių institucijų atstovai. Naujieji įstatymai mus stumia iš Europos rinkos ne savo reikalavimais minimaliam atlyginimui, o atsiradusia administracine našta. Įmonių atstovams reikia ruošti krūvą papildomų dokumentų. Mažoms ir vidutinėms įmonėms tai itin skausmingos papildomos išlaidos“, – teigė „Linavos“ prezidentas Erlandas Mikėnas.

Europos komisija šiemet turėtų pristatyti naująją komandiruojamų darbuotojų direktyvą. Vežėjai tikisi, kad joje bus atsižvelgta į išskirtinį kelių transporto mobilumą. Ta pati Europos Komisija kol kas nepriima sprendimų pradėtose nusižengimo procedūrose prieš Vokietiją ir Prancūziją dėl anksčiau aptartų įstatymų. Tikimasi, kad galą tokiems įstatymams padarys būtent naujoji ES direktyva, kuri tiksliai reglamentuos komandiruojamų darbuotojų veiklą ir atlyginimo mokėjimą.

„Kol kas nėra aišku kaip atrodys naujoji direktyva. Tikimės, kad Europos Komisija atsižvelgs į logiškas ir argumentuotas pastabas, kurias dabar jau pateikė ir verslas, ir mokslas. Su nerimu laukiame naujosios direktyvos, kuri gali dar labiau apriboti mūsų darbą Europoje arba priešingai – padaryti jį paprastesniu ir palengvinti šiuo metu vežėjams tenkančią administracinę naštą“, – apibendrino E. Mikėnas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"