TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

„Linavoje“ vėl liepsnoja karas

2015 02 10 6:00
Daugumą vilkikų vairuotojų mažai domina vidinis karas "Linavos" viršūnėse. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lietuvos nacionalinėje vežėjų asociacijoje „Linava“ - naujas aršių nesutarimų raundas. Dabartiniam asociacijos vadovui Algimantui Kondrusevičiui pasiūlius surengti pirmalaikius rinkimus, jo oponentai prakalbo, kad „Linavos“ prezidento pareiškimas iš tikrųjų reiškia jo apsisprendimą atsistatydinti.

Vasario pradžioje šalies žiniasklaidoje nuskambėjęs A. Kondrusevičiaus siūlymas buvo lyg perkūnas iš giedro dangaus. „Įvertinęs pastaruosius įvykius, kuriais bandyta juodinti mane ir kitus vežėjus, matau vienintelę protingą išeitį iš susiklosčiusios situacijos. Jeigu dalis prezidiumo narių nenori dirbti kartu su visu prezidiumu, nuolat bando išbalansuoti visos asociacijos darbą, tėra vienintelis būdas nutraukti šią netvarką - skelbti pirmalaikius prezidiumo ir prezidento rinkimus“, - kreipdamasis į vežėjus tvirtino „Linavos“ vadovas.

Dabartinio asociacijos vadovo oponentai mano jį esant atsakingą už milijoninių „Linavos“ bei jai priklausiusių įmonių lėšų galimą iššvaistymą ir net ragina A. Kondrusevičių atsistatydinti.

Algimantas Kondrusevičius: "Eikime į rinkimus ir dar kartą pažiūrėkime, kurią pusę vežėjai palaiko."/Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Pato situacija

A. Kondrusevičiaus pareiškimas nugriaudėjo po to, kai praėjusių metų gruodžio 18 dieną šeši „Linavos“ prezidiumo nariai, kurių dauguma priskiriami kadaise opoziciniu vadintam judėjimui „Už skaidrumą „Linavoje“, pareiškė nepasitikėjimą dabartiniu prezidentu. Iš viso asociacijos prezidiumui priklauso 11 narių.

Per 2014-ųjų gegužę vykusį asociacijos kongresą A. Kondrusevičius rinkimuose įveikė į „Linavos“ vadovo postą pretendavusį Erlandą Mikėną, kuris vadinamas neformaliu judėjimo „Už skaidrumą „Linavoje“ lyderiu, tačiau į prezidiumą buvo išrinkta daugiau E. Mikėno šalininkų. Nors ir turėdami daugumą prezidiume vadinamieji „skaidruoliai“ negali atleisti „Linavos“ prezidento iš pareigų, nes pagal asociacijos įstatus tai gali padaryti tik asociacijai priklausančių vežėjų kongresas. Iš esmės tai yra pato situacija, dėl kurios „Linavoje“ visu smarkumu ir vėl įsiplieskė naujas karas tarp dabartinio asociacijos vadovo bei jo šalininkų ir opozicijos.

Aukščiausias „Linavos“ valdymo organas yra šaukiamas kas metai, o prezidentas išrenkamas dvejų metų kadencijai. Dabartinė A. Kondrusevičiaus kadencija turėtų baigtis 2016-ųjų pavasarį, tačiau jeigu būtų priimtas „Linavos“ prezidento siūlymas, ji truktų iki artimiausio kongreso, kuris įvyks šių metų gegužės 15 dieną. Tą pačią dieną būtų perrinktas ir prezidiumas.

Kaltina viešuosius ryšius

Kalbėdamas su LŽ A. Kondrusevičius savo sprendimą motyvavo pirmiausia tuo, kad esą tarp vežėjų kyla nepasitenkinimas dabartine asociacijos vadovybe, kurioje daugumą turi judėjimo „Už skaidrumą „Linavoje“ nariai.

„Žmonės nerimsta. Žmonės yra nepatenkinti vežėjų pasirinkimu. Nes rinkimai buvo beveik prieš metus. Vis kažko nori (turimas omenyje judėjimas „Už skaidrumą „Linavoje“ - aut.) tai vienais, tai kitais būdais. Ir mano pasiūlymas buvo toks: sakau, kolegos, neįmanoma, tokiu atsakingu momentu, kai yra labai sunku ir Lietuvai, ir ypač - mūsų vežėjams, privalu pamiršti viską ir kartu sutelktai dirbti, nes mus spaudžia ir Rytų, ir Vakarų rinkos. Pabandėm, bet kažkaip nelabai išeina. Gal žmonės (A. Kondrusevičius greičiausiai turi galvoje oponavusius „Linavos“ prezidiumo narius – aut.) yra pasirinkę kitus prioritetus, turi kitų planų. Galbūt čia savo daro ir asmeninės ambicijos, sakyčiau, gal netgi kokie nedideli interesai. Ir tikrai pasiūliau: eikime į rinkimus ir dar kartą pažiūrėkime, kurią pusę vežėjai palaiko“, - dienraščiui savo nuomonę reiškė A. Kondrusevičius.

Tiesa, jis lyg ir sutiktų atsisakyti savo idėjos, jei būtų sutarta „dirbti bendrai“. „Galbūt skiriasi mano ir „skaidruolių“ požiūris į tai, ką reiškia bendras darbas. Suderinus pozicijas galima, aišku, dirbti, bet tam reikia geros valios“, - atkreipė dėmesį pašnekovas.

Jo nuomone, tai, kas jau daug metų vyksta „Linavoje“, yra ne rūpinimasis vežėjais, o daugiau viešųjų ryšių kampanijos. „Dėl to visų niuansų ir nenorėčiau labai plačiai komentuoti“, - sakė asociacijos vadovas.

Erlandas Mikėnas: "Pradėjus priešlaikinių rinkimų maratoną gali likti neatsakyta į „tam tikrus darbinius klausimus“./LŽ archyvo nuotrauka

Įžvelgia atsistatydinimo ženklus

Tačiau judėjimo „Už skaidrumą „Linavoje“ neformalus lyderis E. Mikėnas asociacijos prezidento siūlymą suvokia kitaip. „Tas pareiškimas man siejasi su prezidento atsistatydinimu, tiktai nėra tiesiai pasakyta“, - kalbėdamas su dienraščio LŽ žurnalistu sakė „Linavos“ prezidiumo narys.

Jo nuomone, „A. Kondrusevičiaus pareiškimas truputį daugiau pasako“. „Manyčiau, tas pareiškimas kilo dėl to, kad prezidentas neturi daugumos vežėjų palaikymo. Išsiskyrė nuomonės, išsiskyrė darbo metodai. Manyčiau, kad siekiame to paties tikslo. Bėda tik ta, kad vieni dirba viena kryptimi, kiti – kita“, - teigė LŽ pašnekovas.

Paklaustas, ar tokiu atveju ne geriau būtų pasitikrinti galbūt pasikeitusį jėgų santykį rinkimuose, E. Mikėnas pažymėjo, kad „Linavos“ prezidiumo dauguma „nėra prieš rinkimus“. Kita vertus, neformalus „Judėjimo „Už skaidrumą „Linavoje“ lyderis teigia, kad pradėjus pirmalaikių rinkimų maratoną gali likti neatsakyta į „tam tikrus darbinius klausimus“, kurių dabartiniam „Linavos“ prezidentui ir jo šalininkams turi „skaidruoliai“ bei jiems prijaučiantys dabartinės asociacijos prezidiumo daugumos nariai. Taip pat – esą būtų sustabdytos vežėjams reikalingos reformos, kurių judėjimo „Už skaidrumą „Linavoje“ nariai ėmėsi iškart, vos tik po 2014 metais gegužę įvykusio kongreso surinko daugumą prezidiume.

Įtarimus išdėstė kreipimesi

LŽ turi 2014 metų gruodžio 18 dieną šešių „Linavos“ prezidiumo narių pasirašytą kreipimosi į vežėjus kopiją. Kreipimesi reiškiamas nepasitikėjimas dabartiniu „Linavos“ vadovu, taip pat išdėstyti ir dešimties punktų kaltinimai ankstesnei, iki 2014 metų gegužės dirbusiai asociacijos vadovybei bei asmeniškai pačiam A. Kondrusevičiui.

Pirmiausia ilgametis „Linavos“ prezidentas kaltinamas tuo, kad neva jam vadovaujant buvo „iššvaistomas (kalba netaisyta – aut.) vežėjų sukauptas ir nejudinamas garantinis 12 milijonų litų fondas“. Asociacijos prezidentui prikišamas ir „galimas interesų painiojimas“. Kreipimosi autorių nuomone, jis atsirado „1999-2009 metais, kai „Linava“ nupirko paslaugų iš A. Kondrusevičiaus įmonės „Transvelas“ už 1,6 mln. litų“. Kitas priekaištas „Linavos“ prezidentui: „A. Kondrusevičiaus įmonė „Transvelas“ yra gavusi apie 200 000 litų paramą iš asociacijos „Linava“, tuo galimai pažeidžiant Asociacijų įstatymą (kalba netaisyta – aut.)“. Taip pat dabartiniam "Linavos" vadovui prikišama, kad jo vadovavimo metu paskendusi milijoninėse skolose bankrutavo antrinė asociacijos įmonė "Linavos servisas". Įtariama, kad joje galėjo būti švaistomos lėšos.

Pats asociacijos „Linava“ prezidentas jam metamus kaltinimus neigia vadindamas juos „juodinimu ir viešaisiais ryšiais“. A. Kondrusevičius nuolat atkreipia dėmesį, kad pastaraisiais metais jo vadovaujamos asociacijos veiklos teisėtumą pagal opozicijos skundus tyrė visos svarbiausios valstybės institucijos, tarp jų - Valstybinė mokesčių inspekcija, Finansinių nusikaltimų tarnyba, Specialiųjų tyrimų tarnyba. Paties „Linavos“ prezidento veikloje nebuvo rasta nusikaltimo požymių.

Opozicijos naudai gali liudyti tai, kad dėl galimo milijoninių „Linavos“ ar jos antrinių įmonių lėšų iššvaistymo yra pradėtas ikiteisminis tyrimas net keliems buvusiems A. Kondrusevičiaus pavaldiniams. Kai kurie jų kadaise vadinti asociacijos vadovo bendražygiais.

Laimi trečias?

Nauja priešpriešos banga „Linavoje“ kilo vienu juodžiausių krovinių vežėjams periodų. Ekonominis karas tarp Rusijos ir Vakarų, tam tikroms prekių grupėms taikomas embargas, sugriežtinta muitinės patikra prie Rusijos sienos, nuo sausio 1-osios įvestas minimalaus atlyginimo vairuotojams reikalavimas Vokietijoje bei griežtos jų poilsio režimo nuostatos Prancūzijoje ir Belgijoje bei visa kita, kas gali krovinių vežimo automobiliais verslą Lietuvoje sunaikinti visiškai.

Geopolitinės karštligės epicentre atsidūrusi „Linava“ per visus 2014 metus išdavė ketvirtadaliu (24 proc.) mažiau TIR knygelių nei 2013 metais, o vien per šių metų sausį, skelbia portalas vezejugidas.lt, jų išduota perpus (50 proc.) mažiau nei pernai tą patį mėnesį. Pajamos iš TIR kortelių pardavimo yra svarbiausias asociacijos pajamų šaltinis. Tokios kortelės parduodamos ne ES šalyse, daugiausia – Rusijoje, dirbantiems vežėjams. Žlugus prekybai TIR kortelėmis iš esmės išnyktų ir pati „Linava“, o Lietuvos vežėjų vietą tarptautiniame krovinių vežimo versle greičiausiai užimtų rusai.

Tiesa, kalbėdami su LŽ žurnalistu Tarptautinės vežėjų keliais organizacijos (IRU) vadovų Lietuvoje laukiantis asociacijos prezidentas A. Kondrusevičius ir Rusijos sostinėje Maskvoje „Linavos“ reikalais besirūpinantis E. Mikėnas teigė, kad „klausimas yra sprendžiamas“. Abu asociacijos vadovai tiki, kad sutelktomis pastangomis jau netrukus įmanoma atkurti tokį TIR kortelių pardavimo mastą, koks buvo iki Rusijos ir Vakarų konflikto.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"