TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

"Linavos" rinkimai įdomesni už prezidento

2014 04 08 6:00
Vežėjų asociacijos „Linava“ kongrese maždaug tūkstantis jos narių turės galimybę išrinkti savos vadovą ir prezidiumą. LŽ archyvo nuotrauka

Jau keleri metai "Linavos" vadovo rinkimai apauga užkulisinėmis intrigomis, regis, kad ir šiemet tradicijos bus išlaikytos, o gegužės 9-ąją aistros liesis per kraštus.

Tą dieną įvyksiančiame asociacijos „Linava“ rinkimų kongrese maždaug tūkstantis vežėjų – jos narių - turės galimybę išrinkti ir 10 žmonių prezidiumą. Praeitas rinkimų kongresas įvyko 2011 metų spalį. "Linavos" rinkimų kampanija yra aštresnė nei ta, kur kovojama dėl Lietuvos prezidento posto.

Kovoti tikrai yra dėl ko. Rinkimų laimėtojams bus suteikta teisė disponuoti apyvartinėmis „Linavos“ lėšomis, kurių dydis siekia kelias dešimtis milijonų litų.

Oficialiai tapti dominuojančios asociacijoje labiausiai siekia dvi grupės – ta, kuri savo žingsnius derina su dabartinio „Linavos“ prezidento Algimanto Kondrusevičiaus ritmu, ir antroji, suburta judėjimo „Už skaidrumą „Linavoje“ pagrindu. Pastaroji skelbiasi prireikus galinti užsitikrinti daugiau nei 200 rėmėjų - „Linavos“ narių – parašų, tačiau dabartiniai valdantieji iš tokių kalbų šaiposi. „Tegu opozicija surengia parašų rinkimo akciją ir pamatysime, ar už ją pasirašytų bent dešimt šalininkų“, - kalbėdamas su LŽ ironizavo „Linavos“ generalinis sekretorius Ričardas Malkus.

R.Kuklys: „2011 metų viduryje „Linava“ buvo atsidūrusi prie bankroto ribos.“/Linava.lt nuotrauka

Totalus pranašumas

Kol kas rinkimų regionuose rezultatai rodo palankumo ženklus dabartinei "Linavos" vadovybei. Vadinamieji regioniniai pasitarimai vyksta prieš kiekvieną „Linavos“ rinkimų kongresą. Regionų yra penki – Alytaus, Panevėžio, Šiaulių, Kauno ir Vilniaus, taip pat atskirus kandidatus į prezidento postą ir prezidiumą renka keleivinio transporto vežėjai. Kiekvienam regionui, atsižvelgiant į jame veikiančių vežėjų skaičių, yra skirtos kvotos kelti kandidatus į prezidiumo narius. Kandidatuoti į prezidento postą nuo kiekvieno regiono gali du arba trys pretendentai.

Patirtis rodo, kad geriausiai jėgų santykį atspindi balsavimas už kandidatą į „Linavos“ prezidentus. Oficialiai tvirtinama, kad dabartinis asociacijos vadovas iš penkių pralaimėjo tik vienoje apygardoje – Šiaulių. Tačiau dar iškalbingesni yra rinkimų skaičiai. O jie rodo, kad už vieną iš trijų pretendentų į prezidentus – A.Kondrusevičių – balsavo daugiau nei pusė regioniniuose rinkimuose dalyvavusių vežėjų. Judėjimo „Už skaidrumą „Linavoje“ remiami kandidatai - Erlendas Mikėnas ir Vytautas Milėnas – surinko maždaug po pusę kitų balsavime dalyvavusių vežėjų balsų.

Visi kandidatai dar bus tvirtinami balandžio 29 dieną įvyksiančiame prezidiumo posėdyje.

R.Malkus: „Tai yra politikavimas, ir aš tiktai noriu, kad vežėjai žinotų, kaip viskas yra daroma.“/Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Aistros dėl dingusių milijonų

Vienas aktyviausių judėjimo „Už skaidrumą „Linavoje“ narių yra dabartinis asociacijos prezidiumo narys Juozas Kuklys. Kalbėdamas su LŽ žurnalistu „Veka Auto“ atstovas pabrėžė, kad 2011 metų viduryje „Linava“ buvo atsidūrusi prie bankroto ribos. Mat tuomet paaiškėjo, jog yra iššvaistytas visas dar anksčiau 12 mln. litų siekęs „Linavos“ garantinis fondas.

Asociacija gyvena iš TIR knygelių pardavimo. Monopolinę teisę užsiimti šia veikla „Linavai“ yra suteikusi Vyriausybė. Tarptautiniu mastu TIR garantijų sistemą administruoja Ženevoje (Šveicarija) įsikūrusi Tarptautinė vežėjų sąjunga (IRU), kuri taip pat nustato ir TIR knygelių tarifus. Iš stojamojo TIR sistemos nario mokesčio, kuris siekia maždaug 8000 JAV dolerių (apie 20 000 litų) vežėjui, surinktos lėšos yra laikomos bankų depozituose. Jos gali būti naudojamos neatidėliotiniems nuostoliams padengti, jei kuris nors vežėjų kurioje nors šalyje padaro pažeidimą. Reikalaujama suma paprasčiausiai sumokama tos šalies muitinei, o vežėjas nėra sulaikomas. Jei jis kaltas, vėliau stengiamasi iš jo pinigus atgauti. Jeigu kurios nors šalies asociacija neturi garantinio fondo, iš esmės ji yra bankrutavusi.

Judėjimo „Už skaidrumą „Linavoje“ atstovas teigia, kad nuo bankroto „Linavą“ išgelbėjo 2012 metais išrinktas asociacijos prezidiumas, kurio 6 iš 11 narių buvo „skaidruoliai“, taip pat ir vežėjai, anuomet sutikę nuo vienos TIR knygelės papildomai mokėti po 7 Šveicarijos frankus (maždaug 22 litus). Dabar garantiniame fonde, kurio sąskaitą kontroliuoja IRU, kaip sakė J.Kuklys, yra apie 10 mln. litų.

„Linavos“ prezidiumo nario teigimu, prieš dvejus metus „skaidruoliai“ ir „Linavos“ revizijos komisija, kuri buvo sudaryta iš judėjimo „Už skaidrumą „Linavoje“ narių, buvo pasišovusi išsiaiškinti, kur nukeliavo galbūt neskaidriai naudoti milijonai. Tačiau, J.Kuklio teigimu, dalis naujų prezidiumo narių vėliau perbėgo į oponentų pusę. Maža to, kaip sakė LŽ pašnekovas, ir revizijos narių įgaliojimai buvo suspenduoti remiantis neva iš piršto laužtais kaltinimais. Taigi, pasak „Linavos“ prezidiumo nario, byla dėl galbūt iššvaistytų milijonų taip ir užstrigo.

Pernai irgi viršijo biudžetą?

Įtarimais su dienraščiu LŽ sutiko pasidalyti ir savo pavardės nenorėjęs viešinti vežėjas, kuris vis dėlto prisipažino „labai gerbiąs judėjimo „Už skaidrumą „Linavoje“ veikėjus“. Šaltinis siūlė kalbėti skaičiais, nes būtent tokia kalba esanti įtikinamiausia. „Pinigai, mano nuomone, buvo švaistomi ir pernai. Tarkim, „Linavos“ kongresas nusprendė, kad renginiams organizuoti 2013 metais turėtų būti skirta 240 tūkst. litų. Bet asociacija sugebėjo išleisti 907 tūkst. litų, arba beveik po 80 tūkst. per mėnesį. Sakykite, ką galima už tokius pinigus organizuoti?“ - ironizavo vežėjas.

Jį piktina, kad pernai reprezentacijai vietoj suplanuotų 480 tūkst. „Linava“ paklojo 1,07 mln. litų. Vežėjo duomenimis, 2013-aisiais ekonominėms ir teisinėms konsultacijoms turėjo būti išleista 735 tūkst. litų, o faktinės išlaidos sudarė vieną milijoną. „Buhalterinei apskaitai ir auditui kongresas leido pernai išleisti 330 tūkst. litų, o faktiškai buvo panaudota 825 tūkst. litų. Žinau rimtą apskaitos firmą, kuri darbą galėjo atlikti už 28 tūkst. litų, tačiau jos paslaugos kažkodėl niekam neįdomios“, - stebėjosi LŽ pašnekovas.

„Linavoje“ biudžetas viršijamas ne tūkstančiais litų, o kartais. Toks neūkiškumas piktina daugelį vežėjų, tačiau, kaip sakė pašnekovas, jie viešai bijo reikšti savo poziciją.

„Linavos“ atstovai teigia, kad 2013 metais laikinai 1 mln. litų asociacijos biudžeto skylę padėjo sukurti ir tai, kad organizacija parėmė kasmet Palangoje vykstančias 1000 kilometrų lenktynes./LŽ archyvo nuotrauka

Kaltina politikavimu

„Linavos“ generalinis sekretorius R.Malkus neginčijo, kad 2013 metų pirmąjį pusmetį buvo fiksuotas 1 mln. litų siekiantis asociacijos biudžeto deficitas. „Tačiau žiūrėkime, iš kur jis atsirado? Pavyzdžiui, prezidiumo sprendimu 95 tūkst. litų parėmėme Palangoje vykusias tradicines 1000 kilometrų lenktynes. Už tuos pinigus buvo pastatytos ypatingos svarbos svečiams (VIP) skirtos palapinės, kuriose lankėsi premjeras, ministrai. Kvietėme juos ne dėl atrakcijos. Dažnai reikia eiti su jais derėtis, spręsti klausimų. Kita vertus, jie turi matyti, kad turi reikalų su solidžia organizacija. Kai solidumas akivaizdus, o tai, be viso kito, liudija ir VIP palapinės, tai čia ir yra ta geroji žinia. Ir kai mes nueiname spręsti problemų, pavyzdžiui, kad nebūtų pradėtas matuoti visų be išimties automobilių degalų kiekis bakuose ar kitų dalykų, valdžios vyrai kalbasi visiškai kitaip“, - pasakojo LŽ pašnekovas.

Tačiau daugiausia pinigų, anot jo, prireikė kompiuteriams atnaujinti. „Planavome, kad reguliariai, kaip ir kiekvienais metais, bus atnaujinamos kompiuterių programos. Paaiškėjo, jog šiemet nuo balandžio 1 dienos „Windows XP“ atnaujinimų nebėra – kompanija „Microsoft“ tokios paslaugos nebeteikia. O tai reiškia, kad visi morališkai pasenę kompiuteriai privalo būti pakeisti, nes kitaip jie tinkamai neveiks. Ir mes keitėme kompiuterius“, - pasakojo „Linavos“ vykdomosios valdžios vadovas.

Jis pabrėžė, kad pinigų buvo rasta „apkarpius kitas išlaidų eilutes“. „Tuomet ir atsirado tas milijono biudžeto deficitas 2013 metų pirmąjį pusmetį. Bet pinigų surinkimo planą spėjome pasivyti trečiąjį ketvirtį. Kol galiausiai surinkome 97 proc. planuotų pajamų, taip pat turėjome 95 proc. išlaidų. Plano visu šimtu procentų nesugebėjome įvykdyti dėl Rusijos blokados“, - sakė R.Malkus.

Jis skundėsi nuolatinėmis neva niekuo nepagrįstomis „skaidruolių“ priekabėmis. „Iš pradžių jie kalbėjo apie dideles „Linavos“ skolas. Jas sumažinome. Kadaise buvo įkeisti pastatai. Panaikinome įkeitimą. Tada prikibo dėl neva per didelių TIR knygelių kainų. Susiderėjome su IRU ir sumažinome tarifus. Dabar mūsų lyg ir nebėra kuo kaltinti, tai pradėjo kibti dėl to, kad esą vykdomoji valdžia neleidžia pirminių finansinių dokumentų „skaidruoliams“ pažiūrėti. Tačiau yra tam tikra patvirtinta tvarka. Pirma reikia nurodyti, kokių dokumentų nori, ir tada mes juos pateiksime. Bet čia žaidimas be galo – kad ir kokius dokumentus pateiktum, vis tiek sakys, kad dar kokio nors nepateikta. Tai yra politikavimas, ir aš tiktai noriu, kad vežėjai žinotų, kaip viskas yra daroma“, - kalbėjo R.Malkus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"