Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
TRASA

„Mercedes-Benz“: pinigų galia stipresnė

 
2017 09 06 12:00
Vasaros viduryje "Daimler AG" Rusijos Esipovo mieste atidarė logistikos centrą, kuriame bus sandėliuojami būsimoje 250 mln. eurų vertės įmonėje pagaminti "Mercedes-Benz".   
Vasaros viduryje "Daimler AG" Rusijos Esipovo mieste atidarė logistikos centrą, kuriame bus sandėliuojami būsimoje 250 mln. eurų vertės įmonėje pagaminti "Mercedes-Benz".    "Reuters" nuotrauka

2014-aisiais, po Krymo okupacijos, Amerikos „General Motors“ uždarė savo verslą Rusijoje. Tačiau kai kurie vokiečių, prancūzų ir kitų demokratinių pasaulio valstybių automobilių gamintojai to nepaiso.

Vasaros pabaigoje Rusijos portalas kolesa.ru pasidžiaugė sėkmingai plėtojamomis 250 mln. eurų vertės Vokietijos „Daimler AG“ gamyklos statybomis apie 60 kilometrų nuo Maskvos nutolusiame Esipovo mieste.

Naujiena apie planuojamas milžiniškas vokiečių investicijas pasaulyje pasklido metų pradžioje, nuo Krymo okupacijos praėjus beveik trejiems metams ir kiek mažiau – nuo Vakarų ekonominių sankcijų paskelbimo Rusijai. Agentūros „Reuters“ žiniomis, per metus 85 hektarų Esipovo gamykloje bus surenkama apie 20 tūkst. „Mercedes-Benz“ markės lengvųjų automobilių ir visureigių, bus sukurta maždaug tūkstantis naujų darbo vietų. Įmonės konvejerius tikimasi paleisti 2019-aisiais.

Vokiškas kelias

Vokietijos koncernas „DaimlerChrysler AG“ ryšius su Rusija užmezgė 1994-aisiais. 2014 metais automobilių gamintojas pardavė „Chrysler“ pavadinimą investuotojui iš Amerikos ir tapo „Daimler AG“. Tuo metu jo santykiai su Maskva tik stiprėjo. Jau daug metų „Daimler AG“ bendradarbiauja su Rusijos sunkvežimių gamintoju „KamAZ“. 2016-ųjų lapkritį Rusijos ir Vokietijos bendra įmonė „Daimler Kamaz Rus“ („DK Rus“) jau buvo surinkusi 10 tūkst. sunkvežimių, kuriose gausu vokiškų technologijų.

„Daimler AG“ investicijų dydis į „KamAZ“ neskelbiamas, tačiau 2016-aisiais tai buvo vienas iš nedaugelio Rusijos automobilių gamintojų, skaičiavusių 656 mln. rublių (apie 9,5 mln. eurų) pelną. Naujas projektas Esipove atsirado „įvertinus pozityvią „DK Rus“ patirtį“.

„Reuters“ teigimu, 2017 metų liepos 20 dieną „Daimler“ iškilmingai atidarė Esipove logistikos centrą, kuriame bus sandėliuojama būsimos gamyklos produkcija. Iškilmėse dalyvavo Rusijos vyriausybės atstovai, „Mercedes-Benz Cars“ regioninio padalinio vadovas Markusas Schaeferis. Apie Vakarų sankcijas per atidarymo ceremoniją vokiečiai neužsiminė. Bet M. Schaeferis nepasidrovėjo pasigirti, kad sprendimas investuoti į naują gamyklą buvo priimtas „po labai labai sėkmingų derybų su Rusijos vyriausybe“.

Vakarų investuotojų viražai

Iš kitų Vakarų kompanijų prie savo šalių ekonominių sankcijų, taikomų Rusijai, atrodo, neketina savanoriškai prisidėti nei prancūzų „Renault-Nissan“, nei Vokietijos „Volkswagen Group“. Tiesa, jų portfeliuose dabar nėra pompastiškų plyno lauko investicijų projektų Rusijoje. „Volkswagen Group“ tikina tiesiogiai į savo gamyklas Rusijoje investavusi 1,75 mlrd. eurų, bet daugumą jų – dar iki Krymo aneksijos.

Tačiau 2017-ųjų balandį oficialaus koncerno atstovo Rusijoje „Volkswagen Group Rus“ vadovas Marcusas Ozegovičius pripažino, kad praėjusiais metais vokiečiai 150 mln. eurų skyrė naujojo visureigio „Volkswagen Tiguan“ gamybai Rusijoje. Šiuo metu puse lūpų užsimenama ir apie šimtamilijonines „Volkswagen Group“ įmonės „Škoda“ Čekijoje investicijas į visureigio „Kodiaq“ gamybos proceso Rusijoje užtikrinimą.

Paslaptingi dalykai vyksta Toljatyje, kuriame įsikūrusi legendinių automobilių „Lada“ gamintojo „AvtoVAZ“ būstinė. Oficialiais duomenimis, vien pernai Rusijos vyriausybės, jos tarpininkų ir aljanso „Renault-Nissan“ valdoma įmonė patyrė 44,8 mlrd. rublių (632,8 mln. eurų) grynųjų nuostolių. Nors mažai kas tiki, kad kelerius metus iš eilės milžiniškus nuostolius generuojantis gamintojas dotuojamas iš Rusijos biudžeto, duomenų apie naujas „Renault-Nissan“ investicijas po 2014-ųjų nėra. Tačiau esama netiesioginių įtarimų, jog „AvtoVAZ“ toliau maitina prancūzų pinigai.

2012 metais portalas bbc.com rašė, kad prancūzai nusiteikę įsigyti kontrolinį 50,1 proc. „AvtoVAZ“ akcijų paketą ir už jį papildomai pakloti 700 mln. JAV dolerių (apie 588 mln. eurų). Vis dėlto vėliau akcininkų turimų gamintojo vertybinių popierių dalys nepasikeitė. Rusijos vyriausybė ir jos kontroliuojama bendrovė „Rostech“ toliau valdė 74,51 proc. akcijų, o likusios, įsigytos per 2008 metų privatizaciją, priklausė prancūzams.

Tačiau nuo 2016-ųjų pradžios „AvtoVAZ“, kaip nurodoma gamintojo informacijoje investuotojams, išleido net penkias akcijų emisijas. Rusijos žiniasklaida neatmeta, kad jas galėjo supirkti su aljansu „Renault-Nissan“ susiję juridiniai asmenys.

Automobilių gamintojai nesitraukia

Šiaip ar taip, daugiausia Rusijoje investuoja ne Vakarų, o Japonijos ir Pietų Korėjos automobilių gamintojai „Toyota Motors“, „Hyundai Motors“ bei „Kia Motors“. Tarp stambiausių kompanijų, kurios 2016 metais išplukdė daugiausia tiesioginių investicijų į Rusiją, „Toyota“ užima 5 vietą, „Hyundai Motors“ – 16-ąją, „Kia Motors“ – 17-ąją. Iš Vakarų bendrovių tarp jų įsiterpia tik Vokietijos „Volkswagen Group“, užimanti 8 vietą.

Tarptautinio portalo forbes.com paskelbtame didžiausių tiesioginių investuotojų 2016 metais penkiasdešimtuke paminėti dar 6 automobilių gamintojai. Iš jų „Nissan Motors“ Rusijoje užima 18-ąją, aljansas „Renault-Nissan“ – 20-ąją, BMW – 22-ąją, „Jaguar-Land Rover“ – 32-ąją, „Ford“ – 41-ąją, „Mitsubishi Motors“ – 47-ąją vietas.

Portalo rbcplius.ru duomenimis, praėjusiais metais Rusija sulaukė 32,9 mlrd. JAV dolerių (27,6 mlrd. eurų) tiesioginių investicijų. Mažiausiai jų buvo 2015-aisiais – 6,9 mlrd. JAV dolerių, arba 5,8 mlrd. eurų. Rekordas pasiektas 2013-aisiais, kai verslas į Rusijos ekonomiką tiesiogiai investavo 69,2 mlrd. JAV dolerių (58,1 mlrd. eurų). Rusai savo tiesioginių investicijų į transporto sektorių neskelbia.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"