TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

„Mikriukus“ naikina ne visur

2013 07 09 7:32
Nuo liepos pradžios Vilniuje maršrutinių mikroautobusų nebeliko. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Vilniaus miesto savivaldybei panaikinus „mikriukais“ vadinamus maršrutinius taksi, kiti miestai sostinės pavyzdžiu sekti neskuba. Vilniaus meras Artūras Zuokas ne kartą tikino neišradinėjantis dviračio, o darantis tą patį, ką ir kiti miestai, tačiau sostinė tapo tik antroji šalyje, kurioje neliko maršrutinių taksi.

Vilniaus savivaldybės duomenimis, iš beveik milijardo sostinės skolų apie 100 mln. litų sudaro skolos įmonei UAB „Vilniaus viešasis transportas“, kuri teikia viešąsias keleivių vežimo paslaugas Vilniaus mieste. Pati įmonė taip pat turi daugiau kaip 100 mln. litų skolų. Atsisakius mikroautobusų ir sumažinus išlaidas, kap įrodinėja A.Zuokas, sostinės biudžetas per metus pasipildytų 20 mln. litų, ir tai esą padėtų sumažinti skolų naštą. Meras tvirtina, kad tokiu keliu suka visi didieji miestai, esą „mikriukų“ jau atsisakė Klaipėda ir Panevėžys, o netrukus prie jų prisidės ir kiti. Dienraštis LŽ išsiaiškino, kad tai nėra visiška tiesa.

Be „mikriukų“ - tik Panevėžys

Didmiesčio statuso ne per seniausiai netekusi Aukštaitijos sostinė buvo pirmasis miestas, atsisakęs maršrutinių mikroautobusų. Tai padaryti miesto taryba nusprendė 2010-aisiais. Panevėžio savivaldybės Miesto ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Ina Urbonavičienė sako, kad dėl tokio sprendimo gyventojai patenkinti ir didelių nusiskundimų esą nebūta. „Žinoma, visada atsiras žmonių, galinčių mokėti daugiau ir važiuoti maršrutiniu taksi. Šie važiuoja greičiau ir išleidžia žmogų ten, kur jis pageidauja. Mūsų mieste autobuso ir maršrutinio taksi bilietų kainos skyrėsi vos dešimčia centų, todėl mikroautobusai atimdavo keleivius iš autobusų, ir šiems likdavo tik turintieji lengvatas. Savivaldybei tai buvo nenaudinga", - dėsto valdininkė. Pasak jos, atsisakius „mikriukų“ buvo pakoreguoti autobusų maršrutai ir susisiekimo kokybė nesuprastėjo.

Klaipėda pasielgė kiek kitaip. Dalis maršrutinių mikroautobusų tapo vadinamaisiais mažais privežamaisiais autobusais ir buvo įtraukti į bendrą viešojo transporto sistemą, bet visiškai „mikriukų“ uostamiestis neatsisakė. „Liko keturi maršrutinių taksi vežėjai, kurie atlieka greitojo vežėjo funkciją. Jie važiuoja centrinėmis miesto gatvėmis žmonių patogumui. Priimant šiuos sprendimus derybose aktyviai dalyvavo ir privatūs vežėjai, o reformą įgyvendinome palengva, maždaug per 7-8 mėnesius, todėl privatūs vežėjai didelio šoko nepatyrė", - pasakoja Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento Transporto tarnybos vedėjas Rimantas Mockus.

Pasak LŽ pašnekovo, kiti „mikriukai“ sutartis su savivaldybe turi iki 2017 metų. Joms pasibaigus bus svarstoma, ar yra poreikis ir juos įtraukti į viešojo transporto sistemą.

Šiauliams pavyzdys - Klaipėda

Kaune yra apie trisdešimt privačių vežėjų, kurie turi 220 maršrutinių taksi, ir jų naikinti savivaldybė neplanuoja. Kauno savivaldybės Miesto ūkio departamento Transporto skyriaus vedėjas Paulius Keras sako, kad maršrutinių mikroautobusų poreikis yra. „Turime planų peržiūrėti kai kuriuos besidubliuojančius maršrutus, gal pasekti Klaipėdos pavyzdžiu ir dalį mikroautobusų padaryti privežamaisiais, tačiau ten, kur jie atlieka tam tikrą misiją, veža žmonės į užmiestį ir panašiai, neprašydami iš savivaldybės subsidijų, tikrai paliksime", - tvirtina P.Keras.

Tuo metu Šiaulių miesto savivaldybės atstovai stebi, kas vyksta kituose miestuose, ir mąsto apie galimybę pasekti Klaipėdos pavyzdžiu. Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausiasis specialistas Tomas Petreikis svarsto, kad mikroautobusai esą galėtų kursuoti maršrutais, kuriais važiuoja nedaug, pavyzdžiui, vos 10 žmonių, o kiti galėtų tapti privežamaisiais. „Aš sveikinu tokias iniciatyvas, nes mikroautobusų nėra nei Latvijoje, nei Lenkijoje ir tai yra žingsnis arčiau Europos. Tačiau Vilniuje viskas buvo padaryta per skausmingai. Reikėtų tai keisti lėčiau, diskutuojant ir tariantis, kaip tai padarė Klaipėda. Manau, kad ateityje pasuksime tokiu pat kelių, kaip Klaipėda, nes tiek pagal plotą, tiek pagal gyventojų skaičių esame panašūs", - sako T.Petreikis. Saulės mieste yra penki privatūs maršrutinių taksi vežėjai.

Drastiškos permainos Vilniuje

Vilniaus viešojo transporto sektoriaus optimizavimo šūkiai išties kilnūs ir suprantami, tačiau kol kas nelabai pasitvirtina. Savivaldybė skelbia siekianti persodinti žmones iš automobilių į viešąjį transportą ir sumažinti spūstis, tačiau, pasak Vilniaus miesto tarybos nario Vido Urbonavičiaus, liepos 4 dieną privatiems Vilniaus vežėjams nutraukus veiklą automobilių mieste tik padaugėjo. „Automobilių gatvėse padaugėjo 7-8 proc., o dabar tik liepa. Pagalvokit, kas bus rugsėjį, kai į miestą grįš studentai", - sako V.Urbonavičius.

Vežėjai taip pat abejoja ir mero pažadais papildyti biudžetą. „Meras deklaruoja, kad sutaupys milijonus, tačiau privatūs vežėjai perveždavo tik 5 proc. Vilniaus keleivių. Taigi išstumdama mus iš rinkos savivaldybė nieko nelaimės", - tikina Vilniaus miesto vežėjų asociacijos prezidentas Saulius Matulionis.

Vežėjai piktinasi, kad savivaldybė nepaskelbė konkurso ir net nebandė įtraukti privačių vežėjų į viešojo transporto sistemą, nors tai buvo žadėta. Esą dėl to Vilniaus vežėjai turės nutraukti veiklą, atleisti 350 darbuotojų iš septynių įmonių ir išmokėti milijonines išeitines kompensacijas. Pasibaigus sutartims su savivaldybe, iš privačių vežėjų buvo tiesiog atiminėjami leidimai, o jų galiojimas nepratęstas.

Savivaldybė šią savaitę tarybos posėdyje planuoja jau trečią kartą nagrinėti privačių vežėjų įtraukimo į viešojo transporto tinklą klausimą ir pasiūlyti laikiną sprendimą – skelbti trumpalaikės kai kurių maršrutų nuomos konkursą. Dėl galutinio privačių vežėjų įtraukimo į sistemą žadama spręsti rudenį. Tad kol kas sostinės gatvėse „mikriukų“ nebus.

Bilietų kainos Lietuvos miestuose

MiestasAutobuso bilieto kaina Perkant iš vairuotojo Bilieto kaina mikroautobuse
Vilnius 2,20 Lt – 30 min, 3,20 Lt - 60 min Vienkartinis bilietas 3,50 Lt Buvo 3,00 Lt
Kaunas 1,80 Lt 2,00 Lt 2,50 Lt
Klaipėda 1,80 Lt 2,50 Lt 2,50 Lt
Šiauliai 1,70 Lt 1,80 Lt 2,00 Lt
Panevėžys 1,80 Lt 2,20 Lt Buvo 2,30 Lt
DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"