TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

„Rail Baltica 2” skrydis planuose ir realybėje

2015 04 21 6:00
Prie europinės vėžės greitojo geležinkelio „Rail Baltica“ ateityje atskira jungtimi planuojama prijungti ir Klaipėdos jūrų uostą. LŽ archyvo nuotraukos

Praėjusią savaitę 377 mln. eurų vertės projekto "Rail Baltica 1" etapo įgyvendintoja bendrovė "Lietuvos geležinkeliai" paskelbė, kad jau atlikta 90 proc. siaurojo europinės vėžės geležinkelio nuo Lietuvos ir Lenkijos sienos iki Kauno statybos darbų.

Atrodo, jau neliko nerimo, ar projektas bus baigtas laiku ir bus spėta panaudoti jam skirtas 2007-2013 metų Europos Sąjungos (ES) finansinio laikotarpio lėšas. Tikimasi, jog "Rail Baltica 1” etapo rangos darbai bus baigti jau vasaros pabaigoje. Dėl to dabar vis daugiau dėmesio krypsta į projekto antrąjį etapą "Rail Baltica 2". Antrojo etapo parengiamieji darbai jau kurį laiką intensyviai vykdomi - atliktos studijos, parengtas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas (SPAV), rengiamas specialusis planas ir poveikio aplinkai vertinimas (PAV).

Visiškai įgyvendinus projekto "Rail Baltica" pirmojo ir antrojo etapo statybos darbus europine vėže bus sujungtos keturių valstybių - Lenkijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos - sostinės. Įgyvendinant projekto "Rail Baltica" antrąjį etapą atskira greitoji europinė vėžė bus tiesiama nuo Kauno per Panevėžį, Rygą (Latvija), Pernu (Estija) iki Talino (Estija), taip pat jungtis Kaunas-Vilnius. Darbus planuojama baigti iki 2025-ųjų.

Vasario 26 dieną bendra trijų Baltijos šalių įmonė "RB Rail" pateikė paraišką ES finansinei paramai gauti.

"RB Rail" akcininkės "Rail Baltica statyba" direktorius Dainius Budrys interviu dienraščiui "Lietuvos žinios" atskleidė projekto "Rail Baltica" antrojo etapo perspektyvas ir tai, su kokiais sunkumais šiuo metu susiduriama plėtojant projektą, integruojantis į ES geležinkelio tinklą.

“Rail Balticos" projekto antrojo etapo pabaiga reikštų, jog Lietuva kartu su sostine Vilniumi europinio standarto vėže būtų sujungta su didžiąja dalimi Europos Sąjungos šalių ir taptų transeuropinio tinklo geležinkelių koridoriaus "North Sea-Baltic" dalimi, jungiamąja grandimi tarp ES ir trečiųjų šalių", - pabrėžė D.Budrys.

Tikimasi geriausio finansavimo

- Lietuva ir jos partnerės plėtojant „Rail Baltica 2“ projektą norėtų jam maksimalaus, 85 proc. projekto vertės siekiančio finansavimo. Ar realu tokį gauti? - LŽ klausė Dainiaus Budrio.

- Šiuo metu yra pateiktos paraiškos, jas dabar vertina Europos Sąjungos lygmeniu specialiai sudarytos ekspertų grupės, taip pat nepriklausomi ekspertai, vėliau išvados bus svarstomos ir priimami atitinkami sprendimai. Tačiau visa tai vyksta ES institucijų ir struktūrų viduje. Atsižvelgiant į projekto svarbą, o jį kaip prioritetinį ne kartą yra įvertinę ir atskiri ES pareigūnai bei atstovai, tikimasi, kad bus skiriamas maksimalus prašomas finansavimas.

Dainius Budriys: "Metų pradžioje Baltijos tendencijų kūrėjų klubas (The Baltic Trendsetters Club) įteikė įmonei „Rail Baltica“ statyba“ sertifikatą, kasmet skiriamą už drąsius sprendimus rinkoje, atkaklumą ir kūrybiškumą."

- Ar į naują 2014-2020 metų finansinio laikotarpio pasiūlymą yra įtraukta Kauno-Vilniaus jungtis?

- Kauno-Vilniaus jungtis yra įtraukta į projekto sudėtį. Galimybė pradėti darbus šioje jungtyje numatyta vėlesnėje perspektyvoje, esant pakankamam Europos Sąjungos finansavimui.

- Kaip vertinate nuomonę, kad Kauno-Vilniaus jungtis nereikalinga - esą tai tas pat, kaip šalia Vilniaus-Kauno greitkelio nutiesti dar vieną automagistralę?

- Užbaigus projektą bus sujungtos Latvijos, Estijos, Lenkijos sostinės, todėl Vilnius, kurio regionas, generuojantis 40 proc. nacionalinio bendrojo vidaus produkto (BVP), turintis daugiausia gyventojų ir viešųjų logistikos centrų, nuošalyje likti negali.

Reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad sujungiant Vilnių ir Kauną būtų sujungiami ne tik miestai, bet ir du tarptautiniai bei didžiausi Lietuvos oro uostai. Žiūrint į tolimesnę perspektyvą, tokia skirtingų transporto rūšių integracija bus tikrai naudinga, jau nekalbant apie galimybę europinę vėžę pratęsti ir iki Klaipėdos.

Reikėtų priminti, kad Vilnių įtraukti į projektą pavyko tik po ilgų derybų, tam ilgą laiką priešinosi latviai ir estai. Tačiau praėjusiais metais tarptautinės konsultacijų bendrovės „Aecom“ atlikta galimybių studija įrodė, jog Vilniaus jungtis yra ekonomiškai pagrįstas sprendimas, kuris pagerina viso projekto ekonominius rodiklius, o naudą įtraukus Vilnių pajus ne tik Lietuva, bet ir Latvija bei Estija.

Prestižinis apdovanojimas – už drąsą

- Ar tarp Estijos, Latvijos ir Lietuvos partnerių jau yra pasiektas sutarimas dėl projekto „Rail Baltica 2“?

- Natūralu, kad įgyvendinant tokio masto ir svarbos projektą nesutarimų kyla. Pavyzdžiui, šiuo metu vis dar nėra aiškaus sutarimo, kurioje vietoje „Rail Baltica 2“ turės kirsti Lietuvos ir Latvijos valstybių sieną. Lietuvos pusėje potenciali siaurojo europinės vėžės geležinkelio trasa kirstų karstinę zoną, kurioje statybos praktiškai neįmanomos arba labai padidina išlaidas. Latvijos pusėje sunkumų turi savivaldybės, kurių teritorijoje trasa kerta tankiai apgyventas ir dirbamas žemes. Šį klausimą derina specialistai. Manau, greitai jis bus išspręstas.

Didžiausią nesutarimą pavyko įveikti praeitais metais, kai buvo užbaigtos derybos dėl bendros įmonės akcininkų sutarties nuostatų – įmonė buvo įsteigta ir jau parengė bei pateikė jungtinę paraišką gauti finansavimą iš ES fondų. Verta pažymėti, kad šiemet už bendros įmonės įkūrimą buvome pagerbti Baltijos tendencijų kūrėjų klubo (The Baltic Trendsetters Club) sertifikatu, kasmet skiriamu už drąsius sprendimus rinkoje, atkaklumą ir kūrybiškumą.

- Yra manančiųjų, jog iš anksto nesuderinus klausimo dėl to, kad "Rail Baltica 2" nėra komercinis, o strateginis projektas, gali rastis trintis tarp partnerių dėl projekto atsiperkamumo terminų. Ar šis klausimas gali pristabdyti projekto "Rail Baltica 2" plėtrą?

- Geležinkelio infrastruktūra bus nuosavybė tos valstybės, kurioje ji bus pastatyta. Infrastruktūros eksploatavimas, generuojamos pajamos ir kita, taigi ir atsipirkimas, yra pačios valstybės reikalas bei rūpestis.

Lenkija skubinama

- Viešojoje erdvėje teigiama, kad be Lenkijos sutikimo per jos teritoriją tiesti "Rail Balticos" liniją, kurios greitis būtų mažesnis nei 240 km/h, projektas neteks prasmės. Koks jūsų vertinimas?

- Sutinku, kad darbai Lenkijos teritorijoje privalo būti vykdomi. Tikrai nėra prasmės skirti tokių investicijų ir statyti tokių techninių parametrų geležinkelio, jei privažiavus Lenkiją net panašaus greičio nebus galima pasiekti.

- Kokia derybų su lenkais stadija dabar ir kokia numatoma perspektyva?

- Šiuo metu dar nežinome, kokie konkretūs projektai suplanuoti Lenkijoje 2014-2020 metų laikotarpiu. Lenkijos ir Suomijos atstovai kviečiami prisidėti prie bendros Baltijos šalių įmonės kaip stebėtojai, o ateityje - ir kaip akcininkai. Derybų su lenkais klausimas koordinuojamas ne tik ekspertų, bet ir politiniu lygmeniu.

- Dar yra nuomonė, kad net ir tokiu atveju, jei Europos Komisija patvirtintų pageidaujamą 85 proc. intensyvumo finansavimą, likusios dalies privalomas bendrasis finansavimas "Lietuvos geležinkeliams" gali būti per sunki našta, dėl to reikia jau dabar prašyti valstybės paramos. Kokia jūsų nuomonė šiuo klausimu?

- Sutinku, kad prioritetinio ir ilgalaikio valstybinės reikšmės projekto įgyvendinimas turėtų būti užtikrinamas valstybės biudžeto lėšomis. Jau dabar projekto „Rail Baltica“ įgyvendintojos bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ konkurencines pozicijas silpnina našta bendrai finansuoti projektą „Rail Baltica 1“, t. y. ruožą nuo Lenkijos ir Lietuvos valstybių sienos iki Kauno.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"