TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

„Rail Baltica“ – 240 km/val. be politikų bagažo

2016 09 06 6:00
"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Strateginę reikšmę Baltijos šalims turinčios europinės vėžės geležinkelio ruožas šiemet pasiekė Kauną. Tačiau būtent į Lietuvos pusę iš Briuselio laidomos strėlės dėl neva stringančio „Rail Balticos“ projekto, įspėjama, kad dėl mūsų šalies kaltės gali būti nutrauktas jo finansavimas. UAB „Rail Baltica statyba“ direktorius Dainius Budrys interviu „Lietuvos žinioms“ pabrėžė, jog šie kaltinimai – dalis politinių žaidimų.

– Minint Lietuvos ir Lenkijos diplomatinių santykių atkūrimo metines, Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius projektą „Rail Baltica“ įvardijo kaip vieną iš trijų svarbiausių kaimynių infrastruktūros projektų. Tačiau „greitasis“ traukinys iš Kauno į Varšuvą lieka utopija – iki Balstogės lenkų priemiestinis traukinys („Przewozy Regionalne“) važiuoja vos 60–70 kilometrų per valandą greičiu. Kodėl taip nutiko?

– Man sunku atsakyti, kodėl projekto „Rail Baltica“ atsakingi asmenys – nuo Europos Komisijos pareigūnų iki europinės vėžės geležinkelio bedrovės „RB Rail AS“ vadovų – koncentruojasi tik spręsdami projekto dalies nuo Kauno iki Talino klausimus. Žmonėms, kurie apie šį svarbiausią Baltijos šalių transporto infrastruktūros projektą skaito tik žiniasklaidoje, gali susidaryti tikrovės neatitinkantis įspūdis, kad „Rail Baltica“ prasideda Taline ir baigiasi Kaune. Taip nėra.

Lietuva, AB „Lietuvos geležinkeliai“, suderinusios su Europos Komisija, nutiesė europinę vėžę nuo Kauno iki Lenkijos sienos, modernizavusios esamą infrastruktūrą. Lietuvoje projektą iki galo įgyvendinsime sėkmingai užbaigę ERTMS (signalizacijos ir ryšio sistemos) įrengimą, ištiesinę dalį trasos ir įrengę dviejų lygių pervažas, kurios dabar labiausiai stabdo greitį. Tuomet pasieksime 240 kilometrų per valandą greitį.

Negaliu atsakyti, kada savo ruožo nuo sienos iki Balstogės rekonstrukcijos imsis Lenkija.

– Europos Parlamento Turizmo ir transporto komiteto pirmininkas Michaelas Crameris teigia, kad jeigu Baltijos šalys greitai nesusitars – projektas gali prarasti Europos Sąjungos (ES) finansavimą. Ar tokia grėsmė reali?

– ES vyksta daug paralelinių procesų, nuolat diskutuojama ir tariamasi. Įvairūs pareiškimai – tokių procesų dalis. Mano įsitikinimu, susitarimas dėl projekto „Rail Baltica“ yra arti. Baltijos šalys visuomet randa išeitis priimdamos bendrus sprendimus. Juolab kai vienijančių argumentų svoris gerokai viršija įgyvendinant projektą atsirandančių nesutarimų svorį. Nemanau, kad vykstančios diskusijos keltų projektui realią grėsmę.

– Kokios yra Baltijos šalių nesutarimų priežastys?

– Kalbėsiu apie esminius Lietuvos argumentus. Pirmiausia, ieškome modelio, kad įgyvendinant projektą mokesčiai už Lietuvoje atliekamus darbus būtų sumokėti į mūsų šalies biudžetą. Antra, tikimės, kad Lietuvos specialistai bus atsakingi už darbus, kurie atliekami Lietuvoje, ir darbo vietos pirmiausia bus kuriamos mūsų, o ne užsienio šalių specialistams. Ir trečia – norime, kad nuo Kauno iki Lenkijos sienos dabar nutiesta vėžė būtų pripažinta „Rail Balticos“ dalimi ir būtų vystoma toliau, siekiant bendrųjų techninių parametrų, kurie leistų padidinti greitį iki 240 kilometrų per valandą.

– „RB Rail AS“ vadovė Baiba Rubesa teigia, kad kol įmonei pirmininkavo Estija, sprendimų priėmimas vyko greitai, o kai perėmė Lietuva – sprendimų priėmimas sulėtėjo. Ar iš tiesų Lietuva yra projekto vilkintoja?

– Tokius teiginius galiu laikyti tik politiniais žaidimais, kuriems Lietuvoje dabar kaip tik palankus metas.

Tačiau jeigu atmestume Seimo rinkimus ir galvotume tik apie milžinišką transporto infrastruktūros projektą, suprastume, kad dabar priimami strateginės reikšmės sprendimai, kurie turės įtakos visai tolesnei projekto eigai.

Objektyvu, kad techninių bei finansinių klausimų sprendimas gali užtrukti ilgiau nei politinio pobūdžio sprendimai, kurie priimti tik dėl pačios bendros įmonės „RB Rail AS“ steigimo, veiklos organizavimo bei administravimo.

Dabar ieškoma kompromisų. Neabejoju, kad kai tik atsakysime į minėtus esminius klausimus, tolesnis procesas vyks greičiau ir sklandžiau. Juolab kad nesikeičia bendras tikslas – sėkmingai įgyvendinti šį unikalų ir visoms Baltijos šalims strategiškai svarbų transporto infrastruktūros projektą, sujungsiantį geležinkeliu Baltijos šalių sostines su Vakarų Europos politikos, finansų ir verslo centrais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"