Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
TRASA

„Rail Baltica“: daug investicijų, mažas greitis

 
2017 09 13 6:00
Lietuva galėtų užtikrinti 160 km per valandą greitį jau egzistuojančioje vėžėje nuo Kauno iki Lenkijos sienos. "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Į bendrą trijų Baltijos šalių projektą – europinės vėžės geležinkelį „Rail Baltica“ Lietuva investuoja daugiausiai, tačiau Lietuvoje nutiestoje vėžėje negalima pasiekti 220 kilometrų per valandą greičio.

„Lietuva daugiausia investuoja lėšų, palyginus su Estija ir Latvija“, – antradienį Seime pareiškė susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Jis pateikė ratifikuoti Estijos, Latvijos ir Lietuvos vyriausybių susitarimą, kuriuo siekiama „Rail Baltica“ statybą užbaigti iki 2025 metų.

„Iki šiol turime visus aukščiausio lygio užtikrinimus, kad finansavimas „Rail Baltica“ bus“, – kalbėjo R.Masiulis. Pasak jo, Lenkija deklaruoja galinti garantuoti 160 kilometrų maksimalų greitį iki Lietuvos sienos, tad tokio greičio turėtų pakakti ir Lietuvoje jau nutiestoje vėžėje nuo Kauno iki Lenkijos sienos.

„Todėl mes turime dilemą Lietuvoje, kokį greitį užtikrinti jau egzistuojančioje vėžėje nuo Kauno iki Lenkijos sienos. Ta vėžė jau pastatyta, pastatyta pagal Europos Sąjungos reikalavimus. Deja, tuo metu Europos Sąjungos reikalavimai buvo šiek tiek mažesni, negu dabar jau nusprendus statyti pačią „Rail Baltica“. Jeigu mums pavyktų užtikrinti 160 kilometrų per valandą greitį, tai, mano nuomone, pakankamas greitis, kad galėtume susijungti su Lenkija, kur irgi duoti tą patį greitį“, – parlamentarams teigė R. Masiulis.

Tačiau Lietuvoje nutiestoje vėžėje negalima pasiekti 220 kilometrų per valandą greičio, numatyto bendrame Baltijos šalių „Rail Baltica“ projekte, tad šiuo metu atliekama studija, vertinanti, kokius darbus reiktų atlikti „ištiesinant“ vėžę ir padidinant maksimalų greitį. Ministras skeptiškai vertino ketinimus didinti greitį šioje „Rail Baltica“ atkarpoje, nes tai kelionę sutrumpintų tik 8 minutėmis.

„Kol kas turime ginčą su motinine bendrove, kuri vysto šį projektą – jie nėra tikri, ar tą mūsų lietuvišką vėžę galima pripažinti kaip „Rail Baltica“ dalį, galbūt jie reikalaus šalia statyti dar vieną vėžę, kas vis labo dėl šio projekto duotų tik 8 minutes laiko sutaupymo, juo labiau žinome, kad lenkai tos greitesnės vėžės neduotų. Tai yra atviras klausimas,į kurį atsakys studija, ji turėtų baigtis šių metų lapkričio mėnesį“, – parlamentarams aiškino R. Masiulis.

Parlamentarui Viktorui Rinkevičiui išreiškus nuogąstavimą, kad Rygoje įsikūrusi „Rail Baltica“ kuruojanti bendrovė „RB Rail“ daugiau žiūrės „Latvijos interesų“, R. Masiulis tikino, kad tokių signalų kol kas nemato. „Atstovavimas mūsų valstybės yra adekvatus“, – tvirtino ministras.

Europos Komisija projektui šią vasarą skyrė trečdalį šiemet prašytos paramos – 110,471 mln. eurų (prašyta 313,3 mln. eurų). 98,4 mln. eurų skirta Lietuvai, beveik 7 mln. eurų – Latvijai, 5,2 mln. eurų – Estijai. 5,8 mlrd. eurų vertės projektui ES yra įsipareigojusi 2014–2020 metais skirti 1,2 mlrd. eurų paramos. 110 mln. eurų skirta papildomai.

Nutiesus 700 kilometrų ilgio geležinkelį nuo Kauno iki Talino, kelionė iš Vilniaus į Taliną truks 4,5 valandos, o iki Rygos – 2,5 valandos.

DALINTIS:
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"