TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

„Rail Baltica”, „Rail Baltic”. O kodėl ne „Baltia”?

2014 02 04 15:40
Dr.Arūnas Vyšniauskas: "Baltica, Baltikum, Pribaltika yra išvestiniai žodžiai, atsiradę žymiai vėliau". Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Iškilus ginčams dėl planuojamos Lietuvą kirsiančios geležinkelio europinės vėžės, norėtųsi pasiūlyti diskutuoti ir dėl jos pavadinimo. Juo labiau, kad dėl to tarpusavyje nesutaria net Baltijos šalys, o apie tai 2013 m. spalį jau rašė net britų “The Economist”.

„As for Rail Baltica, even the name is disputed: Estonia calls it Rail Baltic; <…>“. Estai linkę vartoti “Rail Baltic”, o Lietuvoje dominuoja “Rail Baltica”, šį pavadinimą taip pat vartoja Latvija, Lenkija, jis yra fiksuotas kai kuriuose ES dokumentuose. Tačiau juk turime ir “Via Baltica”, t. y. Europos kelio E67 ruožą tarp Varšuvos ir Talino, toliau į Helsinkį persikeliama keltu. Ar nutiesus europinį geležinkelį nesimaišys galvose abu pavadinimai? Ar nekils nesusipratimų, pavyzdžiui, versle ir politikoje, kai vieni galvos, kad krovinys bus vežamas “Via Baltica” trasa, o kiti, kad jis bus transportuojamas traukiniu “Rail Baltica” bėgiais? Abu brangūs infrastruktūriniai projektai sudaryti iš dviejų žodžių, kurių antrasis sutampa. O pirmasis žodis pavadinimuose skiriasi, bet ne taip jau ir daug, – vos keliomis raidėmis.

Įdomu, kad projekto planavimo stadijoje suomiai vartojo „Rail Baltia” pavadinimą. Kodėl jis neįsitvirtino, neaišku, bet seniausiuose istoriniuose šaltiniuose geografinis pavadinimas Baltia iš tikrųjų yra sutinkamas. O Baltica, Baltikum, Pribaltika yra išvestiniai žodžiai, atsiradę žymiai vėliau. Baltijos (Baltia) vardas yra labai senas, – apie tai skaitykite Vilniaus Universiteto naujienų portale 2012 m. paskelbtą šių eilučių autoriaus ekspertinį komentarą „Kiek gyvuoja Baltijos vardas ir kodėl to neįrašius į istorijos vadovėlius?“. Taip pat ir anksčiau teko rašyti, kad estai gana atvirai tarptautiniu lygiu savinasi I amžiaus pabaigoje (apie 98 m.) Tacito minėtas aisčių ar estijų gentis (Aestiorum gentes), kaip tariamai pirmąjį estų paminėjimą rašytiniuose istorijos šaltiniuose.

Lietuva ne taip seniai (2009 m.) šventė savo vardo pirmojo paminėjimo (1009 m.) tūkstantmetį, o estai iš anksto ruošiasi šio amžiaus pabaigoje minėti jau antrąjį savo „mileniumą“... Tai kas gi apie juos beveik prieš du tūkstančius metų pirmasis rašė? Pagal estus, tai – romėnų autorius Kornelijus Tacitas. O lietuvių ir latvių istorijos vadovėliuose tas pats Tacitas, aprašęs „aisčius“, figūruoja jau kaip pirmasis autorius, minėjęs senovės baltų gentis – mūsų protėvius... Estų vartojamas „Rail Baltic” galbūt yra ir jų istorijos politikos dalis? Istorijos politikos, – dabar jau dėl Baltijos ir baltų termino traktavimo? O gal tai tiesiog kitoks anglų kalbos niuansų supratimas? Juk „Baltijos kelias“, kurio 25-ąsias metines šiais metais minėsime, anglų kalba taip pat rašomas „Baltic (o ne Baltica) Way”.

Galbūt Valstybinė lietuvių kalbos komisija galėtų patarti kaip reikės taisyklingai vartoti Lietuvą kirsiančio europinės vėžės geležinkelio pavadinimą? Juk dėl euro jau išaiškino…

Autorius yra VU Istorijos fakulteto Naujosios istorijos katedros mokslo darbuotojas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"