Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
TRASA

„Rail Baltica“ stringa Latvijoje

 
2015 03 18 14:21
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Europinės vėžės geležinkelio projektui „Rail Baltica“ iškilo grėsmė dėl Marupės (Latvija) savivaldybės tarybos sprendimo nepritarti, kad geležinkelis būtų tiesiamas per šios savivaldybės teritoriją.

Savivaldybės tarybos nariai vėl vieningai atmetė pasiūlymą, kad per jos teritoriją būtų nutiesta atšaka Bauskės – Rygos oro uosto atšaka, pranešama Latvijos žiniasklaidoje. Savivaldybės taryba palaiko nuo Rygos geležinkelio stoties iki oro uosto variantą, tačiau šiuo metu toks sprendimas būtų tolygus „Rail Baltica“ projekto sustabdymui. Be to, būtų neracionalu, jei traukiniai turėtų pasukti 35 kilometrus, kad pasiektų oro uostą ir taip sugaištų papildomus 70 kilometrų, du kartus kirstų Rygą. Taigi, arba bus nutiestas geležinkelis per Marupę, arba „Rail Baltica“ nesieks oro uosto.

Marupės deputatai pasipriešino geležinkelio statybai per savivaldybės teritoriją reaguodami į gyventojų apklausos rezultatus. Apklausa truko ilgiau kaip 3,5 valandos. Be to, deputatai savo sprendimą grindė tuo, kad geležinkelis per Marupę neatitinka savivaldybės plėtros iki 2026 metų plano. Jame nenumatyta tiesti jokių geležinkelių piečiau nuo oro uosto.

Neigiamas savivaldybės tarybos sprendimas priimtas nepaisant Marupės mero Martinio Bojaro susitikimo si Latvijos ministre pirmininke Laimduota Straujuma. Savivaldybės taryba jau apskaičiavo, kad geležinkelio statyba Marupei atsieitų daugiau kaip 310 mln. eurų, nes, be kitų darbų, tektų perkasti melioracijos griovius.

Apie geležinkelio atšakos per oro uostą dabar galima tik svarstyti. Vienas variantas – jos atsisakyti. Tačiau abejotina, ar tokio varianto atsisakys Vyriausybė. Juk projekte dalyvauja ir Talino bei Kauno oro uostai. Neturėdamas prieigos prie greitojo geležinkelio Rygos oro uostas taptų nekonkurencingas. Nederėtų pamiršti ir to, kad, kaip prognozuoja Latvijos susisiekimo ministras, nutiesti trasą iki oro uosto kainuotų 400 mln. eurų, iš kurių 340 mln. finansuotų ES. Būtų neprotinga atsisakyti tokios investicijos.

Taigi, Latvijos valdžia nelabai turi iš ko rinktis. Kita vertus, iki 2020 metų statybos darbai neprasidės, o artimiausi rinkimai į savivaldybės tarybą – 2017 metų vasarą. Per tuos 2,5 metų dar daug kas gali keistis.

Geležinkelio linijai reikalingų sklypų išpirkimui yra numatyta skirti 130 mln. eurų. Vidutinė statistinė kompensacija žemės savininkams sudarytų 65 tūkst. eurų. Tačiau kiekvienas atvejis bus svarstomas atskirai. Kol kas, kaip apskaičiuota, reikėtų nugriauti apie 200 namų.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"