TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

„Rail Balticos“ jungtis į Vilnių - jau sutarta

2014 10 14 6:00
Šiuo metu "Rail Balticos 1" tiesimo darbai nuo Lietuvos ir Lenkijos sienos per Marijampolę iki Kauno jau įpusėję. Vidmanto Užusienio (LŽ) nuotrauka

Vakar tarptautinė inžinerijos sprendimų kompanija „Aecom“ pristatė naujausią studiją dėl Vilniaus jungties įtakos projektui „Rail Baltica“ Baltijos šalyse.

Maždaug prieš pusmetį buvęs Estijos transporto ministras Juhanas Partsas išplūdo lietuvius Amerikos laikraščiui „The Wall Street Journal“ - pareiškė, kad projektas „Rail Baltica“ stringa „dėl Lietuvos Vyriausybėje esančių kvailių“. Tada esto pareiškimas vos nesukėlė tarptautinio skandalo. Vėliau J. Partsas aiškino buvęs netiksliai pacituotas žurnalistų, bet vis tiek oficialiai laikėsi nuomonės, kad lietuvių į "Rail Balticą" bandoma įtraukti jungtis nuo Kauno iki Vilniaus esą ekonomiškai nenaudinga, jai nebus skirta Europos Sąjungos (ES) finansavimo, o kartu neva žlugs ir visas „Rail Balticos 2“, tai yra geležinkelio dalies nuo Kauno iki Talino, tiesimo projektas.

2013 metų rugsėjo 16 dieną penkių valstybių – Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos – transporto ministrai Vilniuje pasirašė deklaraciją dėl bendros „Rail Balticos“ įmonės steigimo. Susitarimas pasiektas tuomet, kai Estija nusileido dėl Lietuvos siekio įtraukti į projektą mūsų šalyje ir sostinę Vilnių - Lietuva 100 kilometrų ruožą nuo Kauno iki Vilniaus nori modernizuoti, kad visų Baltijos valstybių sostinės būtų sujungtos transeuropine vėže. Tačiau vėliau estai netikėtai pradėjo keisti savo poziciją. Ir ji buvo dėstoma J. Partso lūpomis.

Lietuviams teko atsikirsti. Svarbiausias mūsų atstovų argumentas buvo toks: jeigu geležinkelis „Rail Baltica“ ateityje sujungs Europos sostines Berlyną, Varšuvą, Rygą ir Taliną, kodėl jis turėtų aplenkti Lietuvos sostinę Vilnių?

Pripažino jungties naudą

Vakar „Aecom“ patvirtino dar ir tai, kad jungtis yra ekonomiškai pagrįsta.

Kilus diskusijoms su estais ir dėl bendros Baltijos šalių įmonės kūrimo geležinkeliui tiesti, buvo nutarta atlikti skaičiavimus ir pažiūrėti, kokia „ekonominė situacija būtų prie projekto „Rail Baltica“ prijungus Vilnių“. Studiją atlikusios bendrovės „Aecom“ vadovas Baltijos valstybėse Arnis Kakulis sakė, kad sujungus Vilnių ir Kauną europinio standarto geležinkeliu ekonominis projekto naudingumas padidės, nes „jungtis generuos papildomus keleivių srautus". „Atšaka nuo Kauno iki Vilniaus kainuos iki 850 mln. eurų (2,935 mlrd. litų). Tai apima ne tik patį geležinkelį, bet ir susijusius projektus, tokius kaip stočių modernizavimas ir kita“, - atkreipė dėmesį A.Kakulis.

„Aecom“ studija parodė, kad "Rail Balticos" ekonominę naudą pirmiausia padidintų keleivių srautas, o kroviniai ir toliau riedėtų senąja vėže. Planuojama, kad naujoji atšaka būtų tiesiama ne lygiagrečiai dabar naudojamos vėžės. "Jungtimi iš Kauno į Vilnių norime sujungti ne geležinkelio stotis, o oro uostus, viešuosius logistikos terminalus", - patvirtino ir susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.

Rimantas Sinkevičius: "Jungtimi iš Kauno į Vilnių norime sujungti ne geležinkelio stotis, o oro uostus, viešuosius logistikos terminalus."/Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

ES pinigų teks palūkėti

Kada papildoma „Rail Balticos“ atšaka sujungs Vilnių ir Kauną, labiausiai priklausys nuo projekto finansavimo apimties ir terminų. Dar birželį Baltijos šalys sutarė: Vilnius yra europinės geležinkelio vėžės dalis, tad įgyvendinant šį projektą turi būti siekiama, kad jungtis tarp Kauno ir Vilniaus būtų finansuojama ES lėšomis. Tuomet niekas neabejojo ir dėl to, jog „Aecom“ išvados turės didelės, o gal net lemiamos reikšmės šios atšakos finansavimo modeliui ir apskritai jos ateičiai.

Vakar R. Sinkevičius pripažino - labai gerai, kad skaičiavimus atliko „Aecom“, ta pati kompanija, kuri rengė ir pirminę „Rail Balticos“ studiją. Esą taip sumažėjo erdvės galimam manipuliavimui dėl Vilniaus jungčiai palankių studijos autorių išvadų, nes remtasi ta pačia metodologija ir tais pačiais duomenimis, kurie buvo naudojami pirminiame variante. Šis jau pateiktas Europos Komisijai. Pasak ministro, tai labai padidina šansus, kad jungčiai bus suteiktas europinis finansavimas.

R. Sinkevičius nurodė, jog paraišką dėl finansavimo ketinama pateikti iki 2015 metų vasario pabaigos. Reikės Europos Komisijos sprendimo, kad ši jungtis būtų finansuojama pagal tokį patį modelį kaip ir pagrindinė linija. Kartu ministras pažymėjo, kad 2014-2020 metų finansiniu laikotarpiu sunku tikėtis finansavimo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"