Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
TRASA

„Uber“ paslaugos nelegalios dar vienoje ES šalyje

 
Reuters/Scanpix nuotrauka

Dėl sugriežtintų Danijos taksi įstatymų keleivių pavėžėjimo bendrovė „Uber“ nuo kitos savaitės oficialiai stabdo savo veiklą šioje Skandinavijos valstybėje. Tai naujausias iš smūgių, kuriuos amerikiečių kompanijai teko patirti Europos šalyse.

Nuo pat „Uber“ gyvavimo Danijoje pradžios bendrovės vairuotojais nusprendę tapti žmonės atsidūrė ne tik taksistų ar Transporto ministerijos, bet ir policijos taikiklyje. Danijos taksi asociacija apie, jos narių nuomone, nelegalią keleivių pavėžėjimo mobiliąją programėlę policijai pranešė praėjus vos kelioms minutėms, kai „Uber“ oficialiai ėmė veikti šalyje. Anot bendrovės priešininkų, „Uber“ kuria nesąžiningą konkurenciją keleivių vežimo rinkoje, nes jos vairuotojai dėl švelnesnių reikalavimų ir mokesčių gali pasiūlyti klientams 20–30 proc. pigesnes paslaugas. Tai, suprantama, smarkiai mažina įprastų taksi įmonių pelną.

Daugybės protestų, skundų ir iškeltų ieškinių sulaukusios „Uber“ veikla Danijoje dar pernai buvo pripažinta neatitinkančia taksi bendrovėms keliamų reikalavimų, todėl neteisėta. Tačiau šis sprendimas nesustabdė daugiau kaip 2 tūkst. nepriklausomų vairuotojų. Jie ir toliau teikė pavėžėjimo paslaugas Danijos gyventojams. Nuo praėjusių metų vasaros šalies policija sulaikė daugybę „Uber“ vairuotojų ir skyrė jiems pinigines baudas, siekiančios 6 tūkst. Danijos kronų (800 eurų).

Prieš amerikiečių kompanijos "Uber" teikiamas paslaugas protestuoja daugybės Europos miestų taksistai. Nuotraukoje: kovo mėnesį Madride vykęs protestas./AFP/Scanpix nuotrauka

„Uber“ priversta trauktis

Kadangi bylose buvo kaltinami tik asmenys, teikiantys pavėžėjimo paslaugą, o ne pati bendrovė, „Uber“ vadovai nutarė oficialiai nesitraukti iš Danijos rinkos. Be to, jie gynė sulaikytus vairuotojus, teigė, jog „Uber“ yra ne taksi paslaugų įmonė, bet tiesiog internetinė platforma, padedanti automobilius turintiems žmonėms susisiekti su potencialiais pakeleiviais, pavėžėti juos ir pasidalyti kelionės išlaidas. Todėl, kompanijos įsitikinimu, „Uber“ vairuotojams negali būti taikomi taksistams keliami reikalavimai.

Jeigu ES Teisingumo Teismas nutars „Uber“ pripažinti transporto paslaugas teikiančia įmone, jos vairuotojai turės laikytis visų taksistams taikomų taisyklių.

Tačiau Danijos parlamentui sugriežtinus taksi įstatymą situacija šalyje pasikeitė. Nuo šiol visuose taksi automobiliuose turės būti įdiegtos stebėjimo kameros, taksometrai, taip pat brangūs mašinos sėdynių užimtumo jutikliai. Naujos įstatymo pataisos nurodo, kad šie reikalavimai besąlygiškai taikomi ir „Uber“ vairuotojų automobiliams. Kaip aiškino kompanijos atstovas Danijoje Kristianas Agerborgas, „Uber“ privalo gerbti įstatymo pataisas ir jų laikytis, todėl oficialiai nutraukia veiklą šalyje. Jis pridūrė, jog bendrovė visada bus „atvira tęsti derybas su Danijos vyriausybe, kad gyventojai galėtų džiaugtis tokių modernių verslo modelių kaip „Uber“ pranašumais“.

Problemos ne vien Danijoje

Danija toli gražu ne vienintelė Europos valstybė, kurioje kompanija „Uber“ nebuvo sutikta išskėstomis rankomis. Jau prieš šešerius metus, kai „Uber“ dar tik pradėjo žengti pirmuosius žingsnius Europos rinkose, šiai paslaugai ypač aršiai priešinosi kone visų Vakarų Europos šalių taksistai. Jie tvirtino, jog siūlydama nesąžiningai mažas kainas „Uber“ griauna keleivių vežimo rinką ir taip žlugdo tradicines taksi paslaugas teikiančių darbuotojų gerovę. Taksistai piktinosi, kad „Uber“ vairuotojai, iš kurių nereikalaujama specialių leidimų ir kurie nėra varžomi darbo sutarčių ar darbo kodekso apribojimų, turi kur kas daugiau laisvės, taip pat galimybę siūlyti gerokai mažesnes paslaugų kainas.

Itin piktai nepasitenkinamą reiškė Paryžiaus ir Londono taksistai. Užfiksuota atvejų, kai jie net fiziškai puldinėjo „Uber“ vairuotojus. Taksi asociacijos savo tikslą pasiekė Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Ispanijoje, Olandijoje ir keliose kitose Europos valstybėse. Čia teikti „Uber“ paslaugas šiuo metu taip pat neleidžiama.

Svarstomas „Uber“ likimas

Vienas Barselonos taksi asociacijos iškeltų ieškinių „Uber“ bendrovei yra pasiekęs net Europos Sąjungos Teisingumo Teismą. Jame svarstomas klausimas, kuris nulems „Uber“ likimą Europoje. Teisme sprendžiama, kaip traktuoti „Uber“ veiklą: kaip transporto paslaugą ar skaitmeninę platformą. Jeigu būtų nutarta „Uber“ pripažinti transporto paslaugas teikiančia įmone, jos vairuotojai turėtų paklusti visoms įprastoms taksi bendrovėms taikomoms taisyklėms, taip pat laikytis darbo kodekso ir saugos reikalavimų. Be abejo, tai padidintų „Uber“ sąnaudas ir priartintų kainas prie taksi tarifų. Tačiau jei „Uber“ bus pripažinta informacine visuomenine skaitmenine paslauga – internetine platforma, sujungiančia nepriklausomus vairuotojus su potencialiais keleiviais, bendrovė galės laisvai siūlyti ir plėtoti pigias paslaugas net tuose Europos miestuose, kuriuose dabar jų neleidžiama teikti.

Į šią diskusiją įsivėlė ir Europos Komisija. Jos manymu, „Uber“ paslaugos draudimas turėtų būti taikomas tik kraštutiniais atvejais, nes Europos Sąjunga privalo būti atvira naujiems verslo modeliams ir skatinti europiečius prisidėti prie modernių technologijų plėtros.

Prieš amerikiečių kompanijos "Uber" teikiamas paslaugas protestuoja daugybės Europos miestų taksistai. Nuotraukoje: kovo mėnesį Barselonoje vykęs protestas./AFP/Scanpix nuotrauka

.

DALINTIS:
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"