TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

„Vikingo“ kelias – per Ukrainą į Turkiją

2014 12 17 6:00
Vežtii krovinius iš Lietuvos į Turkiją greituoju konteineriniu traukiniu "Vikingas" bus 1,5 karto pigiau nei vilkikais ir daugiau nei 2 kartus greičiau nei laivais. LŽ archyvo nuotrauka

Po gruodžio pradžioje vykusio prezidentės Dalios Grybauskaitės oficialaus vizito į Turkiją numatomos šviesios greitojo konteinerinio traukinio „Vikingo“ perspektyvos. Daugelis bendro šešių valstybių projekto dalykų galutinai paaiškės, kai Turkijos prezidentas Racepas Tayyipas Erdoganas ateinančią vasarą su atsakomuoju vizitu lankysis Lietuvoje.

Turkijoje vykusiame Lietuvos ir Turkijos verslo forume mūsų šalies prezidentė D. Grybauskaitė sakė, kad abi šalys turi daug neišnaudoto potencialo plėtoti prekybą, kurios tęstinumą užtikrins politinis palaikymas.

„Tai, kad verslas bendrauja, mėgina ieškoti bendrų interesų įvairiose srityse, yra gerai, nes mūsų prekyba nėra didelė, bet potencialas yra didelis. Ši šalis (Turkija – aut.) išties auga labai greitai, labai didelis jos potencialas. Lietuva turi daug galimybių bendradarbiauti įvairiose srityse. Manau, kad verslas turėdamas tokią gerą politinę atmosferą tikrai turėtų pasinaudoti tomis galimybėmis“, - agentūrai BNS tuomet sakė D.Grybauskaitė.

Lietuvos ir Turkijos verslo forume Stambule buvo pristatytos ir „Vikingo“ galimybės. Prezidentės viešnagės metu Lietuva su Turkija pasirašė deklaraciją, kuria įsteigta Bendra ekonomikos ir prekybos komisija. Tai labai svarbus žingsnis stiprinant Lietuvos ekonominius ryšius, nes mūsų šalies verslininkams atsiveria 80 mln. vartotojų Turkijos rinka.

Kitų metų viduryje, kaip planuojama, Lietuvos vadovė Dalia Grybauskaitė ir Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pasirašys svarbių sutarčių dėl projekto "Vikingas"./Prezident.lt nuotrauka

Laukiama proveržio

Anot D. Grybauskaitės, ekonominių santykių tęstinumą užtikrins Turkijos prezidento R. T. Erdogano pažadas kitąmet su verslininkų delegacija atvykti į Lietuvą.

„Tęstinumą užtikrins naujojo prezidento asmeninis įsitraukimas. Jis pats pasisiūlė atvykti kitąmet į Lietuvą su didele verslininkų delegacija. Tai rodo, kad ir pats prezidentas, ir ši šalis yra suinteresuota toliau vystyti tiek politinius, tiek ekonominius santykius su Lietuva. Manau, kad tai yra mums naudinga, reikia tik rasti bendrus taškus, projektus ir tikrai Lietuvos ir Turkijos ekonomikoms tokie santykiai ir bendradarbiavimas turėtų būti naudingas“, - kalbėjo prezidentė.

Gruodžio pradžioje buvo įsteigta ir bendra Lietuvos ir Turkijos ekonomikos ir prekybos komisija (JETCO), kuri turėtų skatinti prekybos augimą, ieškoti ryšių ne tik su didelėmis, bet ir smulkiojo bei vidutinio verslo įmonėmis, surasti perspektyviausius sektorius.

2014 metų pirmąjį pusmetį Lietuvos eksportas į Turkiją išaugo 27 proc. ir sudarė 75,5 mln. eurų (260,7 mln. litų). Pernai Lietuvos importas iš Turkijos sudarė 117 mln. eurų (beveik 404 mln. litų). Tikima, kad jei ateityje projektas „Vikingas“ įsibėgės visu pajėgumu, krovinių srautai tarp Europos Šiaurės į Artimuosius Rytus per Lietuvą smarkiai išaugs.

Konteinerinis traukinys „Vikingas“ šiuo metu iš Klaipėdos Draugystės geležinkelio stoties per Baltarusiją ir Ukrainą krovinius veža į Ukrainos pietuose esančią Odesą. Ateityje galimi du krovinių patekimo į Turkiją variantai – keltais per Juodąją jūrą ir sausumos keliu per Rumuniją ir Bulgariją iki Stambulo. Pirmasis variantas turi trūkumų, nes keltų reisų laikas tarp Odesos ir Turkijos Tekirdaho, Halkalio, Hydarpaso jūrų uostų toli gražu ne visuomet sutampa, o bet koks laukimas trukdo greitai į paskirties vietą nuvežti krovinius, dėl to mažėtų konkurencingumas.

Politinio palaikymo svarba

Vis dėlto Saulius Stasiūnas, bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ (LG) Krovinių gabenimo direkcijos direktoriaus pavaduotojas, dienraščiui LŽ teigė, kad bandomieji „Vikingo“ reisai į Turkiją vyks būtent per Viduržemio jūrą. „Šiuo metu reguliarūs vežimai nėra vykdomi, tačiau vykdant traukinio "Vikingas" geografinę plėtrą pasiekta naujų galimybių - suderinti keli kombinuoto maršruto variantai konteineriams gabenti į Turkiją ir iš jos. Krovinių srautas turėtų tekėti per Tekirdaho, Halkalio, Hydarpaso geležinkelio stotis ir uostus. Išspręsti organizaciniai krovinių gabenimo kombinuotu būdu klausimai smarkiai padidins viso „Vikingo“ projekto konkurencingumą. Planuojame bandomąjį vežimą iš Turkijos į Lietuvą „Vikingo“ traukiniu atlikti jau kitų metų sausio mėnesį“, - teigė LG atstovas.

Dar viena išeitis – vežti krovinius sausumos keliu per Rumuniją į Bulgariją. LG generalinio direktoriaus pavaduotojas Albertas Šimėnas LŽ sakė, kad maršruto organizatoriai anksčiau turėjo problemų su rumunais, kurie prašė didesnių tranzito tarifų, bet šis klausimas jau suderintas. Taigi artėja pats sunkiausias darbų metas – surasti krovinių, kurie tekėtų ir pietų, ir šiaurės kryptimis. Ir čia labai svarbus glaudus verslo ir valstybinių struktūrų bendradarbiavimas, efektyvus ir greitas organizacinių bei techninių klausimų sprendimas, politinis palaikymas.

Per Lietuvos prezidentės D. Grybauskaitės vizitą į Turkiją buvo pasirašyta sutartis dėl „Vikingo“, kurį netrukus ratifikuos ir Turkijos parlamentas. Numatomas R. T. Erdogano vizitas ne tik dar kartą patvirtins politinį abiejų šalių vadovų projekto palaikymą, bet tada, kaip tikimasi, bus pasirašyti ir labai konkretūs susitarimai, kurie padės pritraukti per Turkiją plaukiančių krovinių srautus.

Geležinkelių pusėje – ir tarifai, ir laikas

Teisybę sakant, Turkija jau turi nustatytas kryptis kroviniams į Europos Sąjungą ir iš jos vežioti. Viena jų driekiasi per Adrijos jūrą, kita – sausumos keliais per Rumuniją. Dauguma krovinių tarp Lietuvos ir Turkijos irgi vežama sunkvežimiais. Kuo čia Turkiją galėtų sudominti mūsų geležinkeliai? „Krovinių vežimas taikant kombinuoto transporto modelį, tokį kaip "Vikingas" yra svarbus gabenant didesnės apimties krovinius, sujungiant Šiaurės Europos ir Artimųjų Rytų regionus“, - teigė S. Stasiūnas.

LG generalinio direktoriaus pavaduotojas A. Šimėnas kalba ir apie kitus „Vikingo“ projekto pranašumus. Konkuruoti su jūrų ir automobilių transportu, kaip pažymėjo „Lietuvos geležinkelių“ direktoriaus pavaduotojas, geležinkeliams yra labai sunku. „Tačiau jūrų transportui koją kiša ilgas prekių gabenimo laikas – kartais trunkantis net iki 20 dienų. „Vikingu“ į Turkiją prekės gali būti nugabentos per 8-10 dienų, o greičiausias automobilių transportas – juo kroviniai į paskirties vietą nukeliauja per 5-7 dienas. Tačiau „Vikingas“ kelių transportą gali nukonkuruoti net 1,5 karto mažesniais krovinių vežimo tarifais“, - skaičiavo vienas LG vadovų.

Pasak A. Šimėno, turkų užsakovams už krovinių gabenimo tarifus ir jų vežimo laiką yra dar svarbiau vežėjo patikimumas. „Visi nori, kad krovinys į paskirties vietą būtų nuvežtas saugiai. „Vikingo“ trasa, jei kroviniai bus vežami sausumos keliais iš Klaipėdos į Stambulą, drieksis net šešių valstybių – Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos, Rumunijos, Bulgarijos – teritorijomis, dvi iš jų priklauso NVS erdvei. Kadaise buvo dvejonių, ar vežami šia teritorija kroviniai bus saugūs. Netikėta, tačiau karas Ukrainoje įrodė, jog tai yra labai saugu. Visai nėra problemų Baltarusijoje, kuri entuziastingai yra įsitraukusi į „Vikingo“ projektą“, - sakė LG generalinio direktoriaus pavaduotojas.

Ne paslaptis, kad automobilių transportas traukinius lenkia krovinių vežimo lankstumu. Tačiau, A. Šimėno teigimu, „Vikingas“ irgi turi ką pasiūlyti – jau kuris laikas traukiniu vežamos puspriekabės su kroviniais. Svarbiausias tokio vežimo pranašumas yra tas, kad daug greičiau atliekamos muitinės procedūros, nei kad puspriekabės važiuotų prikabintos prie sunkvežimių. Į išvykimo ir iš paskirties vietų puspriekabes lengva paimti vilkikais, ir tai suteikia krovinių gabenimui traukiniais nė kiek ne mažesnio lankstumo, nei puspriekabės važiuotų kaip vilkikų junginiai.

„Be to, prisiminkime, kad traukinys yra ekologiška, ateities transporto priemonė“, - pažymėjo S. Stasiūnas.

Geopolitinis projektas

LG generalinio direktoriaus pavaduotojas A. Šimėnas atkreipė dėmesį, kad projektas „Vikingas“ yra labai svarbus visoms jame dalyvaujančioms šalims, ypač žinant, kokia dabar Europoje paini geopolitinė situacija. „Svarbus jis ir Lietuvai, ir patiems „Lietuvos geležinkeliams“. Daugelį metų pagrindinis bendrovės pajamų šaltinis yra tranzitinių krovinių gabenimas tarp Europos Sąjungos ir NVS šalių. Bet sąlygos keičiasi Rusijai energingai statant naujus uostus, ypač Baltijos jūroje, spartinant Sankt Peterburgo ir Ust Lugos uostų plėtrą. Tai lemia didelės dalies krovinių srautų nukreipimą per Rusijos uostus, todėl aišku, kad Estijos, Latvijos ir Lietuvos uostams, tarp jų – ir Klaipėdai, o kartu ir „Lietuvos geležinkeliams“ krovinių turėjo tekti mažiau“, - pasakojo LŽ pašnekovas.

A. Šimėnas atkreipė dėmesį, kad tokia tendencija pradėjo ryškėti jau daugiau nei prieš dešimtmetį. „Tai tapo akivaizdu jau labai seniai, todėl bendrovės, tarp jų – ir „Lietuvos geležinkeliai“, daugiau nei prieš dešimt metų pradėjo žvalgytis į naujus krovinių srautus, kuriuos būtų galima nukreipti per Lietuvą“, - kalbėjo vienas LG vadovų.

NVS rinką A. Šimėnas apibūdino kaip tirpstančią. Augančios rinkos yra Kazachstano, Kinijos, Turkijos. „Dabar į Kiniją važiuoja konteinerinis šaudyklinis traukinys „Saulė“, tačiau reisai vis dar nėra reguliarūs. Kur kas sėkmingesnis konteinerinio traukinio „Saulės vėjas“, važinėjančio į Kazachstaną, projektas. Šis traukinys kursuoja kartą per savaitę. Vis dėlto, pasak A.Šimėno, kol kas pats sėkmingiausias projektas yra „Vikingas“, kuris prieš dešimt metų per Baltarusiją ir Ukrainą sujungė Klaipėdos ir Odesos jūrų uostus. „Iš jo tikimės ir dar daugiau“, - teigė vienas LG vadovų.

Pasak S. Stasiūno, Lietuvos tikslas yra ateityje „Vikingu“ sujungti Baltijos jūros regiono valstybes (Skandinavija) su Juodosios jūros regiono valstybėmis. "Tiek Lietuva, tiek Turkija yra daugiau tranzito valstybės, taigi kol kas ne tiek svarbu, kiek krovinių vežta tarp Lietuvos ir Turkijos, o daugiau orientuojamasi į plėtros galimybės“, - sakė LG Krovinių vežimo direkcijos direktoriaus pavaduotojas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"