TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

A. Sabonio automobiliai per 50 metų: nuo „Žigulių“ iki „Maserati“

2014 12 18 14:25
Arvydui Saboniui patinka erdvūs automobiliai, jo krepšinio centro auklėtiniams - taip pat.  LŽ archyvo nuotrauka

Nusipelniusių žmonių jubiliejai – šventė visai Lietuvai, ypač, jei gimtadienio kaltininkas pats Arvydas Sabonis. Rytoj jam sukanka 50. Ta proga paprastai nelabai kalbus krepšinio legenda sutiko atsakyti į jam visiškai nebūdingus klausimus. Šį kartą kalbėtasi ne apie krepšinį, o apie mašinas.

Naujausiais „Eurostat“ duomenimis, 1 000 Lietuvos gyventojų tenka net 590 automobilių. Kitaip sakant, mašiną turi praktiškai kas antras. Vis dėlto A. Sabonis mena, kad vos prieš keliasdešimt metų mūsų gatvėmis riedėjo tik vienas kitas automobilis. Tuomet spūstys, perpildyti daugiabučių kiemai ir galimybė rinktis iš daugybės automobilių markių buvo protu nesuvokiama, tikina buvęs krepšininkas.

Aukštam krepšininkui - didelis automobilis

- Ar prisimenate pirmąjį kartą prie automobilio vairo?

- Pirmoji pažintis su automobiliu – prie tėvo „Žigulio“ vairo. Jis labai saugojo savo automobilį, vis netikėjo, kad galiu vairuoti, bijojo, kad ko pridarysiu. Vis dėlto vieną dieną radau rakčiukus ir be jo leidimo išvažiavau (šypsosi). Jei atvirai, tarp treniruočių stovyklų mane vairuoti išmokė Valdemaras Chomičius.

- Koks buvo Jūsų pirmasis įsigytas automobilis

- Taip, jį įsigijau 1982-aisiais, po eilinio pasaulio krepšinio čempionato. Tai buvo „Žigulys“, septintukas (VAZ 2107 – lzinios.lt). Iš jo net nereikėjo išlupti priekinės sėdynės!

- Esate unikalaus ūgio lietuvis. Kaip pasirinkdavote sau tinkamą automobilį?

- Su tarybinėmis mašinomis tikrai buvo sunku. Visas reikėjo perdaryti – ir „Volgą“ (GAZ 24 – lzinios.lt), ir „Žigulius“. Dar „Volvo“ teko pailginti, nors 740 modelis atrodė gana didelė mašina, bet tos vietos viduj... Buvo sunku. Iš užsienietiškų tai buvo vienintelė sėdynė, kurią dar reikėjo tvarkyti, o šiaip, jei tilpdavau – važiuodavau, o jei ne – nevažiuodavau (šypsosi).

- "Volvo 740" buvo Jūsų pirmasis ne sovietinės gamybos automobilis?

- Ko gero, tai... Jį man pasiūlė, kai išvažiavau žaisti į Valjadolidą (Ispanijos miestas – red). Kai rungtyniavau Madrido „Real“ klube, vairavau „Renault Megane“ – labai geri prisiminimai. Grįžus namo buvo tikrai sunku sukioti „Volgos“ vairą (juokiasi). Mano draugas tuo metu Briuselyje turėjo „Renault“ saloną. Kai važiuodavom iš Ispanijos, jis mane pavežiodavo su visokiais naujais automobiliais. Aišku, po to pirmoji mano asmeninė įsigyta mašina buvo „Renault Espace“. Iš tiesų pasakiška mašina kelionėms ir palikusi gerą įspūdį. Ypač ji naudinga buvo, kai atsirado vaikų – tiek Ispanijoje važinėjom, tiek persikėlę čia, į Lietuvą. Ir erdvus, ir patogus automobilis. Tais laikais tai buvo tokia kosminė mašina, bet aukštaūgiui tokios ir reikėjo (juokiasi).

Su šio prancūzų prekės ženklo automobiliais turite ir daugiau patirties – „Renault“ atstovai Lietuvoje „Sostena“ jau visus 15 metų padeda legendinei „Žalgirio“ komandai, o pernai Lietuvos krepšinio federacijai perdavė 10 naujų „Renault Megane“ ir „Renault Laguna“.

Viršyti greiti galima, kai gido...žmona

- Į ką labiausiai atkreipiate dėmesį, kai renkatės automobilį?

- Žinoma, norisi erdvesnių. Teko vairuoti kelis tikrai erdvius amerikietiškus automobilius, bet čia, Europoje, su jais sunkoka. Mūsų stovėjimo aikštelės, gatvės – viskas kur kas siauriau, nepritaikyta tokiems gabaritams. Nors, iš tiesų, tos erdvės yra. Amerikoje buvau įpratęs – ten atvažiuoji į stovėjimo aikštelę ir gali daryt ką tik nori, o pas mus, galima sakyti, viskas milimetrais.

Menu, Ispanijoje man teko vairuoti „Chrysler“ autobusiuką. Išsigandau! Galvojau, kaip aš išvažiuosiu?! Ten siaubingai ankšta (juokiasi). Ir aš kalbu apie stovėjimo aikštelę prie didžiulio prekybos centro. Dieve, Dieve... Kita vertus, irgi gerai – Ispanija išmokė gerai vairuoti. Turiu omeny, kad ten viskas „britvom“, kaip mes vadinam, pritaikyta – statoma milimetrų atstumu, neturi kur veidrodėlių prilenkt, kad pralįstum. Teko įgusti vairuoti ir tokiomis sąlygomis.

- Kokį automobilį vairuojate pats?

- Sportinį „Maserati GranTurismo“. Apskritai, visi mūsų šeimos nariai turi asmeninius automobilius. Žmona Ingrida turi savo, vaikai – savo.

- Lietuvoje esate didžiai gerbiamas asmuo. Ar policijos pareigūnai neapstulbsta, kai Jus sustabdo kelyje?

- Būna, kai kartais telefonu užsikalbi (juokiasi)... Tiesą pasakius, visais laikais mes su jais gražiai sutarėm. Jaunystėje buvo ir prilakstyta, ir smulkių avarijų, o dabar aš greičio kažin kiek neviršiju, nesąmonių nedarau... Tfu tfu tfu, kaip sakoma (pabeldė į medį ir nusišypsojo). Kai esi jaunas, atrodo, kad kažkur greičiau nulėksi, bet su laiku viskas keičiasi... Aišku, kai pagalvoji, jaunimas laksto, o automobiliai vis tobulėja – arklio jėgų gi daugėja, o taisyklės net supaprastinamos. Įsivaizduoju, kad jaunam ypač sunku – kai kas ir neišlaiko. Tačiau tai priklauso nuo žmogaus.

- Artėja Kalėdos, rytoj Jūsų jubiliejus. Ko palinkėtumėte abiem progomis ir vairuojantiems, ir nevairuojanti

- Ramybės, sveikatos... Aišku, kartais tenka skubėti, nieko nepadarysi. Pavyzdžiui, į lėktuvą ar dėl kažkokių rimtų priežasčių, tarkime, gimdo žmona ar panašiai. Daug ko nutinka. Tad, žinoma, linkėčiau, kad pasisektų laimingai pasiekti tikslą. Sakoma – greit visur nenuskubėsi, bet būna, kad kitąkart tai daryti tenka, tad ir linkiu, kad būtų sveiki ir saugūs kelyje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"