A. Šakalys: „Privalu išmokti „Rail Balticos 1“ pamokas“

Vidmantas UŽUSIENIS v.uzusienis@lzinios.lt 2015-04-14 06:00
Vidmantas UŽUSIENIS
v.uzusienis@lzinios.lt
2015-04-14 06:00
Statybos darbai "Rail Balticos 1" trasoje turėtų būti baigti šių metų pabaigoje arba 2016-ųjų pradžioje. Vidmanto Užusienio (LŽ) nuotrauka
Jau ar­ti­miau­siu lai­ku Lie­tu­vos ir aps­kri­tai tri­jų Bal­ti­jos vals­ty­bių lau­kia di­džiu­lės per­mai­nos ge­le­žin­ke­lių trans­por­to sri­ty­je. Šių me­tų pa­bai­go­je ar ki­tų pra­džio­je nuo Len­ki­jos ir Lie­tu­vos sie­nos iki Kau­no pla­nuo­ja­ma ati­da­ry­ti eu­ro­pi­nės vė­žės siau­rą­jį ge­le­žin­ke­lį „Rail Bal­ti­ca 1“. Va­sa­rio pa­bai­go­je Lie­tu­vos, Lat­vi­jos ir Es­ti­jos su­kur­ta įmo­nė „RB Rail“ pa­tei­kė par­aiš­ką dėl „Rail Bal­ti­cos 2“ an­tro­jo eta­po dar­bų fi­nan­sa­vi­mo Eu­ro­pos Są­jun­gos lė­šo­mis ir jau bir­že­lį ti­ki­si su­lauk­ti tei­gia­mo at­sa­ky­mo. At­ro­dy­tų, švie­si at­ei­tis lau­kia ir vi­so pro­jek­to „Rail Bal­ti­ca“ nuo Var­šu­vos (Len­ki­ja) iki Hel­sin­kio (Suo­mi­ja) per tris Bal­ti­jos vals­ty­bes.

Ta­čiau prie „Rail Bal­ti­cos“ iš­ta­kų dar 1997 me­tais sto­vė­jęs Vil­niaus Ge­di­mi­no tech­ni­kos uni­ver­si­te­to In­ter­mo­da­li­nio trans­por­to ir lo­gis­ti­kos cen­tro va­do­vas, tech­ni­kos moks­lų dak­ta­ras Al­gir­das Ša­ka­lys ti­ki­na ma­tan­tis daug po­van­de­ni­nių sro­vių, ku­rios ga­li su­truk­dy­ti sklan­džiai įgy­ven­din­ti pro­jek­tą. „Gal­būt ga­lė­čiau ir pa­ty­lė­ti, juk į Bal­ti­jos re­gio­ną at­eis apie 3 mlrd. eu­rų in­ves­ti­ci­jų, ku­rias nu­ma­ty­ta pa­nau­do­ti per 10-15 me­tų, ir jos ti­krai kel­tų Lie­tu­vos, Lat­vi­jos bei Es­ti­jos ūkį. At­ro­dy­tų, ko dau­giau rei­kia? Bet ar ti­krai pa­vyks įgy­ven­din­ti pro­jek­tą? Ir aps­kri­tai, koks li­ki­mas lau­kia vi­so ge­le­žin­ke­lio „Rail Bal­ti­ca“ nuo Var­šu­vos iki Hel­sin­kio, ku­ris yra tran­seu­ro­pi­nio tink­lo TN-T „Co­re“ (liet. „Šer­dis“) trans­por­to ko­ri­do­riaus Šiau­rės jū­ra-Bal­ti­jos jū­ra (Nord sea-Baltic) da­lis, o ne vien „Rail Bal­ti­ca 1“ ir „Rail Bal­ti­ca 2“? No­rė­da­mi at­sa­ky­ti į šiuos klau­si­mus tu­ri­me dar kar­tą įver­tin­ti, ko­kių pa­mo­kų mums da­vė pro­jek­tas „Rail Bal­ti­ca 1“ ir ko rei­kė­tų iš jų iš­mok­ti?“ - iš­skir­ti­nia­me in­ter­viu dien­raš­čiui LŽ sa­kė moks­li­nin­kas.

Ne­įvyk­dy­ti planai

- Kuo par­em­tas jū­sų pe­si­miz­mas? - LŽ klau­sė dr. A. Ša­ka­lio.

- Ne­su joks pe­si­mis­tas, juo la­biau – pro­jek­to opo­nen­tas. Tie­siog no­riu at­kreip­ti dė­me­sį į bū­ti­nas iš­mok­ti pro­jek­to „Rail Bal­ti­ca 1“ pa­mo­kas. Šian­dien „Rail Bal­ti­cą“ rea­liai plė­to­ja tik Lie­tu­va, nors dar 2004 me­tais Eu­ro­pos Par­la­men­tas, Eu­ro­pos Ta­ry­ba ir Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja pri­ėmė spren­di­mą, kad ge­le­žin­ke­lio li­ni­jos Var­šu­va-Kau­nas mo­der­ni­za­vi­mas tu­ri bū­ti at­lik­tas iki 2010 me­tų, ge­le­žin­ke­lio sek­ci­jos Kau­nas-Ry­ga – iki 2014-ųjų, o Ry­ga–­Ta­li­nas – iki 2016 me­tų.

Ki­taip ta­riant, ge­le­žin­ke­lis "Rail Bal­ti­ca“ nuo Var­šu­vos iki Ta­li­no tu­rė­tų pra­dė­ti veik­ti jau ki­tais me­tais! O kaip yra iš tie­sų? Lie­tu­va tik šių me­tų pa­bai­go­je ar ki­tų pra­džio­je pla­nuo­ja ati­da­ry­ti 124 km il­gio „Rail Bal­ti­cą 1“. Ta­čiau tuo me­tu nei Lat­vi­ja su Es­ti­ja, nei Len­ki­ja dar ne­bus nu­tie­su­sios nė vie­no ki­lo­me­tro eu­ro­pi­nės vė­žės ge­le­žin­ke­lio. Čia ga­li­ma tie­siai pa­sa­ky­ti, kad bu­vu­siam pro­jek­to „Rail Bal­ti­ca 1“ koor­di­na­to­riui ES če­kui Pa­ve­lui Te­lič­kai ir ki­toms da­ly­vau­jan­čios ša­lims ne­pa­vy­ko su­de­rin­ti na­cio­na­li­nių in­te­re­sų įgy­ven­di­nant šį bend­ro ES in­te­re­so pro­jek­tą. Tad kaip rei­kės su­de­rin­ti na­cio­na­li­nius in­te­re­sus, kai bus plė­to­ja­mas daug kar­tų su­dė­tin­ges­nis TEN-T pro­jek­tas Šiau­rės jū­ros-Bal­ti­jos jū­ros“ ko­ri­do­rius, ku­ria­me „Rail Bal­ti­ca 2“ - tik su­dė­ti­nė jo da­lis?

- Kas per nau­jie­na tas ko­ri­do­rius? Juk šne­kant apie pro­jek­tą „Rail Bal­ti­ca“ iki šiol ti­krai nie­kas nė­ra mi­nė­jęs Šiau­rės jū­ros-Bal­ti­jos jū­ros ko­ri­do­riaus?

- Šian­dien da­ro­ma di­de­lė klai­da, kad apie pro­jek­to „Rail Bal­ti­ca“ plė­trą kal­ba­ma kaip apie tran­seu­ro­pi­nio ge­le­žin­ke­lių tink­lo TEN-T plė­to­tę jau pra­ėju­sio 2007-2013 me­tų fi­nan­si­nio lai­ko­tar­pio kon­teks­te, o juk „Rail Bal­ti­ca“ (Ta­li­nas-Ry­ga-Kau­nas-Var­šu­va) bu­vo trak­tuo­ja­mas kaip at­ski­ras TEN-T tink­lo pri­ori­te­ti­nis pro­jek­tas. Nau­jo­se, 2014-2020 me­tų fi­nan­si­nės pers­pek­ty­vos, TEN-T plė­tros gai­rė­se ir do­ku­men­tuo­se „Rail Bal­ti­ca“ jau ver­ti­na­ma kaip glo­ba­les­nio Šiau­rės jū­ros-Bal­ti­jos jū­ros trans­por­to ko­ri­do­riaus šiau­rės-pie­tų kryp­ties sek­ci­ja, ar­ba su­dė­ti­nė da­lis.

Mi­nė­tas ko­ri­do­rius pa­si­žy­mi įdo­mia kon­fi­gū­ra­ci­ja: Hel­sin­kis-Ta­li­nas-Ry­ga-Kau­nas-Vil­nius-Var­šu­va-Poz­na­nė-Ber­ly­nas-Ha­no­ve­ris-Ams­ter­da­mas-Ro­ter­da­mas-Ant­ver­pe­nas. Šio komp­lek­si­nio ko­ri­do­riaus sche­mo­je nu­ma­ty­ta at­ša­ka ir į Klai­pė­dą. Tai­gi Vil­niaus jung­tis su Klai­pė­da taip pat trak­tuo­ja­ma kaip pri­ori­te­ti­nė TEN-T "Co­re" tink­lo sek­ci­ja.

Šiau­rės jū­ros-Bal­ti­jos jū­ros trans­por­to ko­ri­do­riu­mi sie­kia­ma pa­ge­rin­ti Bal­ti­jos ša­lių pa­sie­kia­mu­mą, ES mas­tu su­ma­žin­ti re­gio­ni­nius skir­tu­mus trans­por­to inf­ras­truk­tū­ros ko­ky­bės po­žiū­riu ir tal­kin­ti Bend­ri­jos eko­no­mi­nei bei so­cia­li­nei sang­lau­dai. Ga­lu­ti­nis tiks­las - pa­di­din­ti ne tik Bal­ti­jos jū­ros re­gio­no (BJR), bet ir vi­sos Eu­ro­pos Są­jun­gos kon­ku­ren­ci­nį pa­jė­gu­mą pa­sau­li­niu mas­tu.

Algirdas Šakalys: “Svarbiems strateginiams projektams neturi būti taikomi įprasti verslo reikalavimai.“/LŽ archyvo nuotrauka

„Rail Bal­ti­cos 1“ pamokos

- Pla­nas ti­krai ge­ras. Bet net „Rail Bal­ti­ca 1“ ne­bu­vo plė­to­ja­ma sklan­džiai, o mes da­bar kal­ba­me apie di­džiu­lį tran­seu­ro­pi­nį pro­jek­tą?

- To­dėl ir sa­kau, kad bū­ti­na iš­mok­ti gau­tas pa­mo­kas. Ko­kios jos?

Net pa­tį pers­pek­ty­viau­sią pro­jek­tą ga­li griau­ti da­ly­kai, ku­riuos kai kas lai­ko smulk­me­no­mis. Juk nau­da iš di­de­lių TEN-T pro­jek­tų, prie ku­rių pri­ski­ria­ma ir „Rail Bal­ti­ca“, dau­giau gau­na­ma na­cio­na­li­niu ar­ba trans­na­cio­na­li­niu mas­tu. Ta­čiau kai­ną dėl at­si­ran­dan­čių ne­pa­to­gu­mų (triukš­mo, tar­šos, spūs­čių) ne­re­tai ten­ka mo­kė­ti sa­vi­val­dy­bėms. Lai­ku ne­išsp­ren­dus prob­le­mų ga­li su­trik­ti net ES mas­to stra­te­gi­nių pro­jek­tų įgy­ven­di­ni­mas. Pri­si­min­ki­me 2010-2011-uo­sius, kai net dve­jiems me­tams bu­vo su­stab­dy­tas pro­jek­tas „Rail Bal­ti­ca 1“, nes Ma­ri­jam­po­lės sa­vi­val­dy­bės va­do­vai ir da­lis mies­to gy­ven­to­jų ban­dė blo­kuo­ti siau­ro­jo ge­le­žin­ke­lio tie­si­mo dar­bus. Vė­liau pro­tes­tų ban­gą nu­si­ri­to ir į ki­tas sa­vi­val­dy­bes, per ku­rias drie­kė­si „Rail Bal­ti­cos“ tra­sa.

To­dėl no­rint sėk­min­gai įgy­ven­din­ti „Rail Bal­ti­cą 2“, bū­ti­na jau pla­na­vi­mo ir pro­jek­ta­vi­mo me­tu iš­spręs­ti vi­sus tech­ni­nius bei or­ga­ni­za­ci­nius klau­si­mus, su­si­ju­sius su tei­sė­tais sa­vi­val­dy­bių in­te­re­sais. Bus ti­krai vė­lu pra­dė­ti juos narp­lio­ti ta­da, kai prie sa­vi­val­dy­bės ri­bos pri­ar­tės inf­ras­truk­tū­ros sta­ty­bos.

- Kas la­biau­siai truk­do įgy­ven­din­ti „Rail Bal­ti­cą“ tran­seu­ro­pi­niu mas­tu?

- Pir­miau­sia tu­ri­me kuo grei­čiau su­si­tar­ti dėl ge­le­žin­ke­lio „Rail Bal­ti­ca“ tech­ni­nių par­ame­trų. Kol kas tė­ra su­kur­ta bend­ra tri­jų Bal­ti­jos vals­ty­bių įmo­nė („RB Rail“ - aut.) siau­ro­jo ge­le­žin­ke­lio li­ni­jos per Lie­tu­vą, Lat­vi­ją ir Es­ti­ją tie­si­mo dar­bams koor­di­nuo­ti. Nu­ma­ty­tas pro­jek­ti­nis trau­ki­nių grei­tis šia tra­sa - 240 ki­lo­me­trų per va­lan­dą. Ky­la na­tū­ra­lus klau­si­mas: kur „din­go“ Len­ki­ja? Bal­ti­jos ša­lys pla­nuo­ja, kad trau­ki­niai va­žiuos 240 km/h grei­čiu, o kas ga­li pa­sa­ky­ti, ko­kią vi­zi­ją dėl „Rail Bal­ti­cos 2“ tech­ni­nių par­ame­trų tu­ri mū­sų pie­ti­nė kai­my­nė? Pro­jek­tas pa­tirs fias­ko, jei­gu Bal­ti­jos vals­ty­bė­se nu­ties­ta ge­le­žin­ke­lio li­ni­ja trau­ki­niai ga­lės va­žiuo­ti 240 km/h grei­čiu, o Len­ki­jo­je grei­tis bus ri­bo­ja­mas iki 120 ki­lo­me­trų per va­lan­dą.

To­liau – fi­nan­si­niai da­ly­kai. Rei­kia skir­ti di­de­lius stra­te­gi­nius inf­ras­truk­tū­ros pro­jek­tus nuo ma­žes­nių ko­mer­ci­nių. Štai ir gar­sio­ji tarp­tau­ti­nė kon­sul­ta­ci­jų kom­pa­ni­ja „Ae­com Li­mi­ted“, at­lik­da­ma „Rail Bal­ti­cos“ ga­li­my­bių stu­di­ją ir ana­li­zuo­da­ma pro­jek­to są­nau­das bei nau­dą, iš es­mės ap­si­ri­bo­jo vien tra­di­ci­niais, iš vers­lo pra­kti­kos pa­sis­ko­lin­tais ro­dik­liais, ne­at­siž­vel­gė į skir­tu­mą tarp stam­bių, stra­te­giš­kai svar­bių ir pa­pras­tų vers­lo pro­jek­tų, to­kių kaip ban­de­lių ke­pyk­lė­lės.

Glo­ba­laus sau­gu­mo faktorius

- Bet ar ti­krai „Rail Bal­ti­ca“ nė­ra ta pa­ti ko­mer­ci­nė „ke­pyk­lė­lė“, tik mi­li­jo­nus kar­tų di­des­nio mas­to?

- Ma­nau, to­kie žo­džiai pro­jek­to at­žvil­giu dau­giau ne­gu įžei­džian­tys. Ag­re­sy­vė­jant Ru­si­jai pui­kiai ma­to­me, ką mums reiš­kia tu­rė­ti pa­ti­ki­mą ge­le­žin­ke­lio jung­tį su Eu­ro­pa. Jau da­bar ja ve­ža­ma mū­sų ša­liai gin­ti NA­TO ka­ri­nė tech­ni­ka, tie­sa, per Len­ki­ją – ne di­des­niu kaip 70 km/h grei­čiu. Pa­ga­liau ir mums ži­no­mo­je „Ae­com Li­mi­ted“ stu­di­jo­je yra pa­teik­ta įžval­ga, kad ki­lus kri­zei tie­sio­gi­nė ge­le­žin­ke­lio li­ni­ja, jun­gian­ti Bal­ti­jos ša­lis su Vi­du­rio Eu­ro­pa, už­ti­krin­tų grei­tą ka­ri­nės įran­gos, ypač tos, ku­rią ga­li­ma vež­ti kon­tei­ne­riuo­se, at­ga­be­ni­mą į rei­kia­mą vie­tą rei­kia­mu lai­ku. Gai­la, jog dar ne­su­kur­ta to­kia me­to­di­ka ir ne­tu­ri­me in­di­ka­to­rių, ku­riais rem­da­mie­si ga­lė­tu­me kie­ky­biš­kai įver­tin­ti nau­dą įgy­ven­din­da­mi įvar­dy­tus pro­jek­to glo­ba­lius tiks­lus. O mū­sų vi­sų, Bal­ti­jos ša­lių, sau­gu­mo kai­ną aps­kri­tai ne­ko­rek­tiš­ka ver­tin­ti skai­čiais ir pi­ni­gais.

- Bet sa­kė­te, kad „Ae­com Li­mi­ted“ stu­di­jo­je, at­lie­kant są­nau­dų ir nau­dos ana­li­zę, pa­nau­do­ti stra­te­gi­niams pro­jek­tams ne­tin­ka­mi (ne­adek­va­tūs) ro­dik­liai?

- „Ae­com Li­mi­ted“ stu­di­jo­je pro­jek­to „Rail Bal­ti­ca“ są­nau­dų ir nau­dos ver­ti­ni­mas bu­vo at­lik­tas re­mian­tis vien ve­ži­mų apim­ties (ir pa­ja­mų iš jų) di­na­mi­ka, lai­ko bei ang­lies diok­si­do eko­no­mi­ja. To­kia me­to­di­ka ir jos in­di­ka­to­rių rin­ki­nys gal ir bū­tų tin­ka­mi at­ski­ros ge­le­žin­ke­lių kom­pa­ni­jos ko­mer­ci­nių pro­jek­tų są­nau­dų ir nau­dos ana­li­zei at­lik­ti, ta­čiau yra vi­siš­kai ne­nau­din­gi ver­ti­nant mo­der­nios inf­ras­truk­tū­ros įta­ką di­di­nant Bal­ti­jos ša­lių, BJR ir ga­liau­siai vi­sos ES kon­ku­ren­ci­nį pa­jė­gu­mą glo­ba­liu mas­tu.

To­dėl bū­ti­na iš­kart su vi­so­mis vals­ty­bė­mis-pro­jek­to da­ly­vė­mis su­tar­ti, jog svar­biems stra­te­gi­niams pro­jek­tams ne­tu­ri bū­ti tai­ko­mi įpras­ti vers­lo rei­ka­la­vi­mai. Tar­ki­me, di­de­lių inf­ras­truk­tū­ros pro­jek­tų at­si­pir­ki­mo lai­kas, kaip ro­do tarp­tau­ti­nė pa­tir­tis, nie­kaip ne­ga­li bū­ti ap­ri­bo­tas ko­mer­ci­niams pro­jek­tams įpras­tais 7-8 me­tais. Pa­pras­tai jie at­si­per­ka per ge­ro­kai il­ges­nį lai­ko­tar­pį, kar­tais net per 20-30 me­tų. Il­ges­nio lai­ko rei­kia tam, kad dir­bant kon­ku­ren­cin­go­je ap­lin­ko­je su­si­for­muo­tų nau­ji trans­por­to srau­tai, ku­rie bū­tų adek­va­tūs pla­nuo­tam stam­bių inf­ras­truk­tū­ros ob­jek­tų tech­no­lo­gi­niam pa­jė­gu­mui ir ge­ne­ruo­tų rei­kia­mo dy­džio pi­ni­gi­nius srau­tus.

La­man­šo tu­ne­lio patirtis

- Gal tu­ri­te pa­vyz­džių iš tarp­tau­ti­nės pra­kti­kos, ka­da Eu­ro­pos ir fi­nan­sų au­to­ri­te­tai inf­ras­truk­tū­ros pro­jek­tą ver­ti­no kaip vi­siš­kai ne­pers­pek­ty­vų, bet jis po ku­rio lai­ko pra­dė­jo duo­ti di­vi­den­tus?

- Pa­sau­li­nė­je pra­kti­ko­je yra la­bai ryš­kus pa­vyz­dys. Tai – Di­džią­ją Bri­ta­ni­ją ir Pra­ncū­zi­ją su­jun­gu­sio La­man­šo tu­ne­lio is­to­ri­ja.

Pro­jek­tas kai­na­vo 150 mlrd. JAV do­le­rių, o jį plė­to­jo 10 pri­va­čių kom­pa­ni­jų, ku­rias fi­nan­siš­kai rė­mė pen­ki Pra­ncū­zi­jos ir Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos ban­kai. La­man­šo tu­ne­lis, ati­da­ry­tas 1994-ųjų ge­gu­žę, per pir­mus sa­vo veik­los me­tus "su­ge­ne­ra­vo" be­veik 1 mlrd. Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos sva­rų ster­lin­gų nuo­sto­lį. Mat su­nkiai se­kė­si pe­rim­ti ke­lei­vių ir kro­vi­nių ju­dė­ji­mą iš jau nu­sis­to­vė­ju­sių marš­ru­tų ki­to­mis trans­por­to rū­ši­mis (vi­sų pir­ma kel­tais), o nau­jų ke­lei­vių ir kro­vi­nių srau­tų tarp Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės ir že­my­ni­nės Eu­ro­pos au­gi­mas bu­vo ne toks spar­tus kaip prog­no­zuo­ta.

Ne vie­nas Eu­ro­pos eko­no­mi­kos ir fi­nan­sų au­to­ri­te­tas jau 1995 me­tais La­man­šo tu­ne­liui prog­no­za­vo grei­tą kra­chą. Tuo­met kal­bė­ta, kad jis „ne­su­lauks nė šių­me­čių bul­vių“. Lai­mė, pro­jek­tas bu­vo pui­kiai par­eng­tas tech­niš­kai, to­dėl tu­rė­jo ga­li­my­bių kon­ku­ruo­ti dėl ke­lei­vių ir kro­vi­nių srau­tų. Pra­gied­ru­lys at­si­ra­do tik 2009 me­tais, kai kom­pa­ni­jos, ne­pai­sy­da­mos vi­sų po­van­de­ni­nių sro­vių ir su­nku­mų su ban­kais, pir­mą kar­tą iš­si­mo­kė­jo di­vi­den­dus. O nuo 2013-ųjų jos jau nuo­lat gau­na pel­ną, ku­ris sie­kia 20-30 mln. Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos sva­rų ster­lin­gų per me­tus. Tai kon­kre­tus pa­vyz­dys, kai tech­niš­kai ino­va­ty­vūs inf­ras­truk­tū­ros pro­jek­tai at­si­per­ka net ir tuo at­ve­ju, kai jų fi­nan­si­nis me­cha­niz­mas iš pir­mo žvilgs­nio at­ro­do be­vil­tiš­kas.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
zero  86.100.84.79 2015-04-21 17:52:50
Lamanšo tunelis: investicijos - 150 milijardų USD, nuo 2013 metų gaunamas metinis pelnas - 25 milijonai DB svarų sterlingų. Net įvertinus svaro ir dolerių valiutinius kursus, projekto atsipirkimo laikas slypi kažkur ten fizinėse glūdumose ir laiko spiralės vijose. Manau, penktokai galėtų išspręsti šį uždavinuką. O paprastam žmogui gali tik kilti klausimas: ar vertas šis žaidimas žvakės ( rusų patarlės laisvas traktavimas). Tik jau nelaikykit manęs rusu ar Kremliaus agentu, esu paprastas lietuvis skeptikas.
0 0  Netinkamas komentaras
nesupratau  5.20.127.95 2015-04-14 20:14:15
dabar tiesiama, vietomis supervingiuota europinės vėžės (plačiojo, o ne siaurojo, tik siauresnio nei rusiškas) geležinkelio trasa Kaunas-Lenkijos siena, traukiniai toli gražu ne visur galėas judėti net ir 120 km/h. Čia bus laikinas geležinkelis, ar kaip?
0 1  Netinkamas komentaras
Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­tras so­cial­de­mo­kra­tas Juo­zas Ole­kas iš­sau­go­jo pos­tą. Tre­čia­die­nį į slap­tą bal­sa­vi­mą at­vy­ko vos 37 Sei­mo na­riai.
Že­mės ūkio mi­nis­trė „dar­bie­tė“ Vir­gi­ni­ja Bal­trai­tie­nė at­lai­kė opo­zi­ci­nių konservatorių su­reng­tą in­ter­pe­lia­ci­ją.
JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma ir Ira­ko mi­nis­tras pir­mi­nin­kas Hai­de­ras al-Aba­di su­ta­rė, kad į Ira­ką pa­pil­do­mai bus at­siųs­ta 600 JAV ka­rių, ku­rie pa­dės reng­ti Mo­su­lo puo­li­mą, sa­kė tre­čia­die­nį [...]
Egip­to par­ei­gū­nai an­tra­die­nį iš­kė­lė Vi­dur­že­mio jū­ro­je nu­sken­du­sį mig­ran­tų lai­vą ir iš­trau­kė ma­žiau­siai 33 la­vo­nus, o pra­ei­tą sa­vai­tę įvy­ku­sios tra­ge­di­jos pa­tvir­tin­tų aukų skai­čius pa­di­dė­jo [...]
An­tra­die­nį Anykš­čiuo­se, ant Šei­my­niš­kė­lių pi­lia­kal­nio, pra­de­da­ma sta­ty­ti medinė Vo­ru­tos pi­lis.
1893 me­tų rugp­jū­tį Vil­niu­je įvy­ko IX Ru­si­jos im­pe­ri­jos ar­cheo­lo­gų su­va­žia­vi­mas. Ruo­šian­tis jam rink­ta in­for­ma­ci­ja apie lie­tu­viš­kų gu­ber­ni­jų – Šiau­rės va­ka­rų kraš­to is­to­ri­ją. Tam bu­vo [...]
16-asis Len­kų ki­no fes­ti­va­lis vyks spa­lio 6 – 16 die­no­mis pen­kiuo­se Lie­tu­vos mies­tuo­se – Vil­niu­je, Kau­ne, Klai­pė­do­je, Ma­žei­kiuo­se ir Šal­či­nin­kuo­se. Len­ki­jos ins­ti­tu­to direktorius Mar­ci­nas Lapc­zyns­kis, [...]
Ak­to­riui, re­ži­sie­riui, bar­dui Kos­tui Smo­ri­gi­nui pa­skir­ta pir­mo­jo laipsnio vals­ty­bi­nė pen­si­ja.
Nau­jau­sias re­ži­sie­riaus Ig­no Miš­ki­nio dar­bas – tai tre­čia­sis jo pil­no me­tro fil­mas, po sėk­min­gai pa­si­ro­džiu­sių „Di­rin­gas“ ir „Ar­ti­mos švie­sos“.
Klai­pė­dos dra­mos tea­tras kvie­čia į prem­je­rą vai­kus – spa­lio 8 – 9 d. 12 val. tea­tras ro­dys spek­tak­lį pa­gal vie­ną gar­siau­sių pa­sau­ly­je kla­si­ki­nės vai­kų li­te­ra­tū­ros kny­gą – Ken­net­ho Gra­ha­me­‘o [...]
Ki­tų me­tų biu­dže­tas pla­nuo­ja­mas su ne­di­de­liu de­fi­ci­tu, ku­riam, kaip ti­ki­ma­si, Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja pri­tars, jei nau­ja­sis Dar­bo ko­dek­sas ir ki­ti so­cia­li­nės ap­sau­gos sis­te­mos pakeitimai bus pri­pa­žin­ti [...]
„Devs.LT“, ku­rian­ti dirb­ti­nio in­te­lek­to pa­grin­du vei­kian­čią prog­ra­muo­to­jų pa­ieš­kos plat­for­mą, jun­gia­si prie „Vil­nius Tech Park“ vers­lo vystymo par­tne­rių tink­lo. 
Baig­tas svar­bus Ve­liuo­nos Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos Ėmi­mo į dan­gų baž­ny­čios (Jur­bar­ko raj.) tvar­ky­bos dar­bų eta­pas. Jo me­tu res­tau­ruo­ti Vy­tau­ti­ne va­di­na­mos baž­ny­čios pa­ma­tai ir fa­sa­dai. Šie­met [...]
Vals­ty­bės sie­nos ap­sau­gos tar­ny­ba (VSAT) su­lai­kė tar­ny­bi­nį pa­sie­nie­čių šu­nį nu­šo­vu­sį Ar­vy­dą Koms­kį, ku­ris yra Sei­mo vi­ce­pir­mi­nin­ko Kęs­to Koms­kio ir Pa­gė­gių me­ro Virginijaus Koms­kio bro­lis.
Tre­čia­die­nį bu­vo pra­tęs­tas Lie­tu­vos mo­te­rų ran­ki­nio čem­pio­na­to star­to rung­ty­nės tarp Ute­nos dau­gia­funk­ci­nio spor­to cen­tro (DSC) ir Vil­niaus LEU „Švie­sa-Eg­lė“ ko­lek­ty­vų. Ute­nos DSC – Vil­niaus [...]
„Te­te-a-Te­te Ca­si­no-LKL“ čem­pio­na­te „Lie­tu­vos ry­tas“ na­muo­se po itin at­kak­lios ko­vos 68:66 pa­lau­žė Pa­ne­vė­žio „Liet­ka­be­lį“ ir iš­ko­vo­jo tre­čią pergalę iš ei­lės.
Shi­mo­nas Pe­re­sas, ku­ris mi­rė tre­čia­die­nį bū­da­mas 93 me­tų, du­kart ėjo prem­je­ro par­ei­gas ir, at­si­sa­kęs sa­vo anks­tes­nių ka­rin­gų pa­žiū­rų, ini­ci­ja­vo pa­stan­gas siek­ti taikos su pa­les­ti­nie­čiais, [...]
Ho­li­vu­do ak­to­riai Lie­vas Schrei­be­ris ir Nao­mi Watts po 11 drau­ge nu­gy­ven­tų me­tų su­ka kiekvienas sa­vo ke­liu.
Ty­ri­mų duo­me­ni­mis, be gim­to­sios kal­bos di­džio­ji dau­gu­ma lie­tu­vių mo­ka bent vie­ną už­sie­nio – pa­gal šią sta­tis­ti­ką esa­me vie­na iš pir­mau­jan­čių ša­lių Eu­ro­po­je. Vis dėl­to šiais lai­kais vie­nos [...]
Vie­nos di­džiau­sių Lie­tu­vos la­ze­ri­nių pro­duk­tų ir spren­di­mų tie­kė­jų „Al­tech­na R&D“ su­kur­ta itin plo­nų pjū­vių tech­no­lo­gi­ja šie­met pri­pa­žin­ta ge­riau­siu vers­lo ir moks­lo bend­ra­dar­bia­vi­mo [...]
Žvar­bus ūžau­jan­tis vė­jas, snie­go pus­nys, ap­šar­mo­ję lan­gai ir... kak­tu­sai? Ne, tai ne fan­ta­zi­jos, o vi­siš­kai rea­lus vaiz­das: lie­tu­viš­ką žie­mą iš­tve­rian­tys ir lau­ke vi­sus metus ga­lin­tys aug­ti [...]
Pa­si­bai­gus mau­dy­mo­si se­zo­nui ir api­bend­ri­nus mau­dyk­lų van­dens ko­ky­bės ty­ri­mų re­zul­ta­tus, nu­sta­ty­ta, kad šį mau­dy­mo­si se­zo­ną šva­riau­sias van­duo bu­vo Tau­ra­gės ir Tel­šių aps­kri­ty­se.
Lan­ky­to­jai, no­rin­tys pa­ma­ty­ti gar­sią­ją Ro­mos Boc­ca del­la Ve­rità (Tei­sy­bės bur­ną), nuo šiol tu­rės su­si­mo­kė­ti. Už 2 eu­rų mo­kes­tį smal­suo­liai ga­lės iš­vys­ti šį objektą ir nu­si­fo­tog­ra­fuo­ti [...]
Dar ne­sup­la­nuo­ti sa­vait­ga­liai ir dau­gu­mo­je Eu­ro­pos mies­tų ru­de­nį vis dar vy­rau­jan­tys ma­lo­nūs orai per­ša tik vie­ną min­tį – ne­dve­jo­da­mi ga­li­me leis­tis į ke­lių dienų nuo­ty­kius sve­tur.
Sti­lin­gi me­di­niai lip­du­kai jū­sų kom­piu­te­riui? Tam­so­je švie­čian­tis bu­me­ran­gas? O gal­būt prie sta­lo prie sta­lo tvir­ti­na­ma ap­lin­kai draugiška šiukš­lių dė­žė? 
Vil­niaus ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to (NT) rin­ko­je – nau­ji vė­jai. Pir­kė­jai vis la­biau ver­ti­na kom­for­tą, tad pa­klau­siau­si tie nau­jos sta­ty­bos pro­jek­tai, ku­rie už­ti­kri­na ne tik tai, kad na­mo sienos bus tvir­tos, [...]
Šis mar­gas­pal­vė drau­gu­tė ma­nais į jū­sų mei­lę ar­tė­jant šal­tu­kui ga­li pa­siū­ly­ti sa­vo ši­lu­mą, darbš­čias „ma­sa­žo“ le­te­nė­les bei ra­my­bės su­tei­kian­tį mur­ki­mą. Mėlynakei smul­ku­tei ka­ty­tei [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Moks­li­niai ty­ri­mai ro­do, kad net apie treč­da­lis vi­sų nėš­tu­mų bai­gia­si per­si­lei­di­mu, be to, pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai jis įvyks­ta taip anks­ti, kad mo­te­ris nė ne­spė­ja su­ži­no­ti, kad lau­kė­si. To­kių [...]
Ti­kriau­siai kiek­vie­na esa­te iš­gy­ve­nu­si šo­ką, kai vie­ną die­ną svo­ris stai­ga pa­šo­ka po­ra ki­log­ra­mų, ar­ba va­ka­re sve­ria­te ge­ro­kai dau­giau nei ry­te. Šie svo­rio ki­ti­mai, kurie daž­niau­sia at­si­ran­da [...]
JAV ak­to­rius Ja­re­das Le­to pro­diu­suos fil­mą „War­ho­las“ ir vai­dins pa­grin­di­nį jo he­ro­jų. Juo­sto­je bus pa­sa­ko­ja­ma apie le­gen­di­nį po­pu­lia­rio­jo me­no pradininką An­dy War­ho­lą.
Bang­la­de­šo mui­ti­nin­kai šiukš­lių kon­tei­ne­ry­je sos­ti­nės oro uos­te ra­do 10 auk­so ly­di­nių, ku­rių bend­ras svo­ris sie­kia tris ki­log­ra­mus, pra­ne­šė Di­džio­sios Britanijos trans­liuo­to­jas BBC.
Komentarai
Dienos klausimas
Ar Jums trukdė reikalavimas rodyti asmens dokumentą, perkant alkoholį?
Taip. Žeminanti patirtis
Ne. Civilizuotas sprendimas
Seimas neturi svarbesnių reikalų
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Vi­są sa­vai­tę ka­muos sa­vi­raiš­kos prob­le­mos. Ypač skaus­min­gai rea­guo­si­te į vi­so­kiau­sio plau­ko su­var­žy­mus ir ap­ri­bo­ji­mus. Iš ap­lin­ki­nių ga­li­te ti­kė­tis tik įvai­riau­sių ban­dy­mų kaip nors pa­si­nau­do­ti ju­mis sa­viems tiks­lams. Penk­ta­die­nis - ri­bi­nė die­na. Daug kas baig­sis ir daug kas pra­si­dės.

Daugiau

Komentuojami