TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

A.Zuoko avialinijų sparnai svyra

2013 08 19 6:00
Vilniaus meras A.Zuokas kalba apie šviesią lietuviškos skrydžių bendrovės perspektyvą. Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

Vos mėnesį skraidinusi keleivius į Briuselį, kurį vadinta prioritetine kryptimi, Vilniaus savivaldybės įkurta bendrovė „Air Lituanica“ visam rugpjūčiui uždarė šį maršrutą. Bendrovės atstovai teigia, jog tokį sprendimą lėmė politikų ir verslininkų atostogų metas, o piktesni liežuviai spėja, kad "Air Lituanica" netrukus paramos ieškos valstybės kišenėje.

Vos prieš kelias savaites, rugpjūčio 6 dieną, skelbdama apie Civilinės aviacijos administracijos pagaliau suteiktą komercinės veiklos licenciją, bendrovė „Air Lituanica“ viešai nurodė vykdanti skrydžius trimis reguliariais maršrutais – į Briuselį, Amsterdamą ir Berlyną. Iš tiesų Briuselio kryptimi, iškilmingai atidaryta birželio 30-ąją, Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos (ES) Tarybai pradžios išvakarėse, šiuo metu skrydžiai nevyksta.

Reguliarus maršrutas Vilnius-Briuselis buvo sustabdytas dar liepos 28-ąją, skrydžius atnaujinti žadama tik rugpjūčio 25 dieną. Tai padaryta nepaisant to, kad savo interneto puslapyje „Air Lituanica“ skelbia siekianti skraidinti keleivius ne tik patraukliomis tiesioginėmis kryptimis, bet ir užtikrinti „platesnes, patogesnes jungiamųjų skrydžių galimybes“. Jokio oficialaus pranešimo apie ketinimus rugpjūtį nutraukti anksčiau prioritetiniu vadintą maršrutą į Briuselį bendrovė potencialiems klientams neplatino.

Birželio 30-ąją pirmą kartą į Briuselį išlydėtas „Air Lituanicos“ reguliarių skrydžių lėktuvas rugpjūtį keleivių nebeskraidina./Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

Argumentas - atostogos

Tai, kad liepos 28 – rugpjūčio 25 dienomis skrydžiai Briuselio kryptimi nerengiami, LŽ patvirtino „Air Lituanicos“ komunikacijos vadovė Sandra Meškauskaitė.

„Šis laikotarpis – atostogų periodas visoms vadžios institucijoms bei verslui. Šiuo periodu visos aviakompanijos mažina savo skrydžius į Briuselį. Remdamiesi ta patirtimi, mes irgi nusprendėme nevykdyti tų skrydžių. Planuodami savo skrydžius jau iš anksto žinojome, kad taip bus“, - pažymėjo ji.

Tarptautinio Vilniaus oro uosto, iš kurio skrydžius vykdo „Air Lituanica“, komunikacijos koordinatorės Gretos Babarskaitės teigimu, jos atstovaujama institucija iš anksto gavo pranešimą apie planus rugpjūtį nevykdyti skrydžių į Briuselį.

„Iš Vilniaus į Briuselį iš mūsų oro uosto reguliariai taip pat skraidina kompanijos „Brussels Airlines“ ir „Ryan Air“. Jokių pakeitimų šių avialinijų tvarkaraštyje kalbant apie Briuselio kryptį rugpjūčio mėnesį nėra. „Brussels Airlines“ į Briuselį skraido 5 kartus, „Ryan Air“ – 3 kartus per savaitę“, - LŽ nurodė G.Babarskaitė.

Dar gegužės mėnesį, kalbėdamas apie bendrovės „Air Lituanica“ planus, jos vadovas Erikas Zubrus tvirtino, kad pagrindinė bendrovės skrydžių kryptis, ypač Lietuvai pirmininkaujant ES, bus Briuselis. „Net neskaičiuojant artėjančio Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai, skrydžių paklausa liepos, rugpjūčio mėnesiais yra didesnė arba lygi pasiūlai šiuo metu (gegužės mėn. – red.). Tad dalis keleivių nebetenka galimybės skristi. Mūsų startui pasirinkta Briuselio kryptis, nes manome, kad lėktuvą bus galima lengvai ir greitai užpildyti“, - tuo metu aiškino „Air Lituanicos“ vadovas.

Birželio 30-ąją pirmą kartą į Briuselį išlydėtas „Air Lituanicos“ reguliarių skrydžių lėktuvas rugpjūtį keleivių nebeskraidina./Eltos nuotrauka

Abejoja patikimumu

Kaip LŽ sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė, oficialių pranešimų iš „Air Lituanicos“ apie rugpjūtį stabdomus skrydžius Briuselio kryptimi šį valstybės institucija, koordinuojanti pirmininkavimą ES Tarybai, nėra gavusi.

„Tačiau toks bendrovės sprendimas problemos nekelia, nes rugpjūtis ES yra atostogų metas. Nevyksta posėdžiai nei Briuselyje, nei Strasbūre, nei Lietuvoje. Pirmasis renginys po šios pertraukos Nacionalinėje dailės galerijoje Vilniuje vyks rugpjūčio 29 dieną“, - sakė ji.

Buvusio susisiekimo ministro Liberalų sąjūdžio pirmininko Eligijaus Masiulio manymu, avialinijų verslas pirmiausia grįstas pasitikėjimu. „Šiuo atveju tvarkarščių kaitaliojimas, kai vieną mėnesį skrydžiai yra, kitą – jau nėra, be jokios abejonės, pakerta pasitikėjimą bendrove ir jos stabilumu. Nežinau, ar žmonės, kurie su šia kompanija ketino skristi į Briuselį rugsėjo mėnesį, taip ramiai iš anksto pirks bilietus – žinodami, kad rugpjūtį skrydžiai nebuvo vykdomi“, - svarstė politikas.

E.Masiulis aiškino suprantąs, kas galėjo lemti tokį „Air Lituanicos“ sprendimą. Pasak jo, bendrovė, kol kas skrydžius organizuojanti vieninteliu nuomotu lėktuvu, yra priversta atidžiai skaičiuoti sąnaudas. „Kita vertus, tai parodo, kad tol, kol ši kompanija neturės didelio investuotojo, jos ateitis – labai miglota ir trapi“, - kalbėjo jis.

Buvęs susisiekimo ministras E.Masiulis neabejoja, kad „Air Lituanica“ netrukus prašys Vyriausybės pagalbos./Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Iš miesto kišenės

„Air Lituanica“ – vienas iš kelių didelių investicijų reikalaujančių Vilniaus savivaldybės mero Artūro Zuoko inicijuotų projektų – pradėtas įgyvendinti prieš kelerius metus. Šių metų pradžioje veiklą pradėjusi bendrovė valdoma per kelias įmones, bet visos jos susijusios su Vilniaus savivaldybei bei jos pinigais.

83 proc. „Air Lituanicos“ akcijų per „Air Vilnius group“ valdo bendrovė „Start Vilnius“ (anksčiau vadinosi „Šiaurės miestelis“), o likusias akcijas (17 proc.) – privataus kapitalo įmonė „Air Lituanica Club“. Pastarojoje bendrovėje, vadovaujamoje mero Artūro Zuoko buvusio patarėjo Kęstučio Binkausko, susibūrė 26 privatūs investuotojai – fiziniai asmenys, įvairios bendrovės ir net Tbilisio miesto savivaldybė.

"Air Lituanicos“ akcininkų patvirtintame verslo plane numatytas įmonės įstatinis kapitalas - 10 mln. litų. Vilniaus tarybos sprendimu 2014 ir 2015 metais planuojama kaskart 5 milijonais litų didinti aviakompaniją valdančios miesto įsteigtos „Start Vilnius“ įstatinį kapitalą, taigi šie pinigai turėtų atitekti “Air Lituanicai”. Tačiau lėšos pasieks bendrovę ne tiesiogiai, bet per dar vieną įstaigą – „Air Vilnius group“, kuriai, kaip ir „Air Lituanicai“, vadovauja E.Zubrus.

Nors iki šių metų pabaigos „Air Lituanica“ žada gauti 40 mln. litų pajamų, o iki kitų metų pabaigos jas išauginti iki 140 mln. litų, tikinčiųjų optimistiniu variantu nėra daug. Seime jau kuris laikas diskutuojama, kad strateginio investuotojo pritraukti nesugebanti „Air Lituanica“ nusitaikė į valstybės kišenę – kaip ir 2009-aisiais bankrutavusi bendrovė „FlyLAL“, save vadinusi nacionaliniu vežėju ir reikalavusi valstybės paramos, o kitu atveju grasinusi nutraukti skrydžius.

„Kada „Air Lituanica“ kreipsis pagalbos į Vyriausybę, manau, yra tik laiko klausimas. Neoficialiai apie tai kalbama jau dabar. Jei neatsiras strateginis investuotojas ir savivaldybė, pati paskendusi skolose, toliau turės dengti kompanijos nuostolius, pagalbos gali būti prašoma dar šįmet“, - LŽ sakė E.Masiulis.

Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius anksčiau žiniasklaidai sakė nežinantis, iš ko išgyvens „Air Lituanica“. „Jei Vyriausybės bus prašoma finansinės paramos, biudžete tam nėra pinigų“, - pareiškė jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"