TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Akimirka po avarijos - lemtinga

2011 09 28 0:00
Greitosios pagalbos medikai iš aplinkinių dažniausiai sulaukia ne pagalbos, o priekaištų ir pamokymų.
LŽ archyvo nuotrauka

Tik nedaugelis žmonių avarijos vietoje laukdami medikų ryžtasi pagelbėti joje sužalotam nepažįstamam žmogui. Susidūrus akis į akį su mirtimi svarbi kiekviena sekundė, bet arčiausiai esančias galimos pagalbos rankas sukausto nemokšiškumas, abejingumas ir baimė.

Smūgis, dūžtantys stiklai, džerškiančio metalo garsas ir įsivyravusi mirtina tyla. Tokią akimirką dauguma praeivių droviai suka akis į šalį, kad tik jų sąmonėje neįstrigtų kraupūs vaizdai. Smalsesnieji ima aptarinėti, kaip avarija galėjo įvykti, ir tik atsigavę nuo pirmojo šoko aplinkiniai surenka greitosios pagalbos numerį. Akimirkos belaukiant medikų slenka vėžlio žingsniu, ir kiekvieną minutę sprendžiamas avariją patyrusiųjų likimas - gyvens jie ar ne.

Neprognozuojama reakcija

Tačiau baimė sukausto ir tuos, kurie iš anksto mano galėsiantys padėti į nelaimę patekusiam žmogui, nes turi reikiamų žinių. Juk tokių būtiniausių žinių Lietuvoje gauna kiekvienas vairuotojas.

Bet ne visada dėl išgąsčio pavyksta blaiviai mąstyti. Įvykių liudytojai dažnai detaliai pasakoja matytus šokiruojančius avarijos vaizdus, bet negali paaiškinti, kodėl nepadėjo mirštančiam žmogui.

Vilnietė Aurelija, kaip ir visi vairuotojo pažymėjimą turintys žmonės, yra išklausiusi pirmosios pagalbos teikimo kursus, tačiau ji pasakoja iki šiol prisimenanti penkerių metų senumo įvykį, kai jos žinias nugalėjo išgąstis. Tą naktį po vakarėlio ji ėjo namo kartu su draugais. Vos perėję gatvę jaunuoliai išgirdo smūgį, o po kojomis atriedėjo išsilaksčiusių automobilio detalių. Apsisukę jie išvydo kraupų vaizdą - vienas automobilis skilo pusiau, o kitas stovėjo įsirėžęs į stulpą. "Buvo vos po vidurnakčio, taigi netrukus susirinko nemažas būrys žmonių, tačiau niekas nė neprisilietė prie nuolaužų. Matėme, kad vienas vairuotojas dar buvo gyvas, jis judėjo, bet po kelių minučių nurimo. Visi aplinkui tik stovėjo sustingę arba fotografavo kraupų vaizdą mobiliaisiais telefonais", - prisiminė mergina, kuri tąsyk irgi neišdrįso artintis prie nukentėjusių žmonių ir mėginti padėti.

Pamoko medikus

Vilniaus greitosios pagalbos stoties direktoriaus pavaduotoja Vanda Pumputienė patvirtino, kad atvykę į avarijos vietą medikai dažnai randa būrį smalsuolių, nė neketinančių kaip nors pagelbėti nukentėjusiems žmonėms. Jie nepraleidžia progos pamokyti greitosios pagalbos darbuotojų, bet retas ryžtasi padėti nukentėjusiesiems.

Greitosios pagalbos medikai teigia, kad aplink avarijos vietą besibūriuojantys smalsuoliai, nedrįsę artintis prie nukentėjusiojo iš karto po smūgio, "užsiaugina sparnus", vos tik medikai pradeda dirbti. "Jei greitoji atvažiuoja per daugiau nei 5 minutes, pasipila priekaištai, kur taip ilgai užtrukome. Policija dažniausiai neaptveria eismo įvykio vietos, todėl aplinkiniai lenda, tiesiog lipa medikams ant galvos. Bet paprašius padėti pakelti neštuvus, medikai dažniau sulaukia ne pagalbos, o komentarų, neva tai jų pačių darbas ir gydytojai turi patys tvarkytis su sužeistuoju", - tvirtino V.Pumputienė.

Žuvusiųjų nemažėja

Kasmet Lietuvoje per eismo įvykius žūsta šimtai žmonių. Dar daugiau jų sunkiai sužalojami ir visam gyvenimui lieka prikaustyti prie neįgaliojo vežimėlio arba nebegali visaverčiai gyventi. Todėl pirmoji pagalba svarbi ne tik gelbstint gyvybę, bet ir saugant žmogaus sveikatą, tačiau tik retkarčiais aplinkiniai drįsta padėti sužalotiesiems.

Šalies gyventojams vis dar aktualu mokėti suteikti pirmąją pagalbą, nes ilgą laiką mažėjęs eismo įvykių aukų skaičius nustojo trauktis. Šįmet per pirmus aštuonis mėnesius per avarijas žuvo 185 žmonės ir dar 2482 buvo sužeisti. Tai beveik tiek pat, kiek per tą patį laikotarpį pernai. Per visus praėjusius metus šalies keliuose žuvo 300 žmonių, sužeisti 4328. Tai gerokai mažiau nei per patį nelaimių piką 2005 metais, kai žuvo net 773, o sužeisti buvo 8467 žmonės.

Nepasitiki savo žiniomis

Nors per pastaruosius penkerius metus eismo įvykiuose žuvusių ar sužeistų žmonių sumažėjo daugiau nei perpus, Lietuvos skubiosios medicinos draugijos pirmininkas Dinas Vaitkaitis pripažino, kad padėtis keliuose taip pagerėjo dėl daugybės kitų priežasčių, o ne dėl patobulėjusio žmonių sugebėjimo teikti pirmąją pagalbą.

Šioje srityje didelių naujovių nebuvo įvesta - kaip ir anksčiau, pirmosios pagalbos mokymus būtina išklausyti būsimiesiems vairuotojams. Bet šie kursai vedami gana formaliai, o juos baigę jaunuoliai retai pasitiki įgytomis žiniomis. Pasak jo, pirmosios pagalbos subtilybių negalima įsprausti į keletą trumpų patarimų vairuotojui.

"Reikalavimai ir nustatyta vairuotojų mokymo programa gera, bet neretai mokymai vyksta 50 žmonių auditorijai, ne kiekvienas spėja viską išbandyti ir išsiaiškinti. Žinome, kad dauguma vairuojančiųjų jaučiasi nelabai pasitikintys savo sugebėjimais suteikti pagalbą", - sakė pašnekovas.

Jo nuomone, geriau mėginti pagelbėti nukentėjusiajam kad ir paprasčiausiais veiksmais, o ne likti abejingu stebėtoju. "Paplitusi nuostata: jei nieko nedarysiu, būsiu mažiausiai kaltas. Bet nieko nedaryti - pats pavojingiausias pasirinkimas", - aiškino specialistas.

Proga nebijoti

Kalbinti medikai ir Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas Dainius Šalomskas patvirtino, kad visuomenėje sklando realaus pagrindo neturinčios kalbos, kad iš tų, kurie nesėkmingai mėgino padėti nukentėjusiesiems, reikalaujama atsakomybės. Pašnekovai tvirtino girdėję, kad žmonės bijo stoti prieš teismą, jei netyčia pakenktų gelbėjamam asmeniui. Tačiau jis negalėjo prisiminti nė vieno konkretaus tokio atvejo Lietuvoje.

D.Vaitkaitis patikino, kad aplinkinių veiksmai belaukiant medikų iš tiesų galėtų prisidėti prie sužeistųjų sveikatos išsaugojimo ar net išgelbėti gyvybių. "Traumų atveju mirštamumas dalijamas į tris laiko tarpus. Pirmasis mirštamumo pikas įvyksta per kelias minutes, antrasis - per keletą valandų, o trečiasis - po poros savaičių. Esantieji šalia galėtų sumažinti pirmąjį piką", - aiškino jis. "Pavyzdžiui, jei žmogus gausiai kraujuoja, jis gali netekti daug kraujo ir mirti per kelias minutes. Per tiek laiko greitoji pagalba niekaip nespėtų atvažiuoti. Dar viena staigios mirties priežastis - užspringimas, dažnai aplinkiniai nesupranta, kad tai nutiko. Tai tik kelios situacijos, kai žmonės galėtų nebijoti."

Minučių kaina

Aukų sužalojimai skiriasi atsižvelgiant į tai, kaip žmogus pateko į eismo įvykį, bet pirmosios pagalbos principai visada tie patys. Pasak V.Pumputienės, jei automobilis partrenkė pėstįjį ir nubloškė keletą metrų, žmogui gali būti smegenų sutrenkimas, įvairių lūžių, stuburo pažeidimų. Kaip labai pavojingas situacijas ji dar įvardijo mašinų susidūrimus su dviratininkais ir motociklininkais. Sunkių sužalojimų patiria ir saugos diržų neprisisegę automobilių vairuotojai bei keleiviai. "Jei žmonės važiavo be saugos diržų, sužalojimai būna labai sunkūs. Pasitaiko, kad žmonės iškrenta iš automobilio, trenkiasi į stiklą, galvos atramas ar kitas detales", - aiškino ji. Po tokių avarijų nelaimėlių kūnus dažnai išdarko plėštinės žaizdos, prasideda kraujavimas.

Rimtų traumų atveju aplinkiniams nereikėtų persistengti teikiant pagalbą. Pasak V.Pumputienės, viena didžiausių klaidų - įsisodinti nukentėjusįjį į automobilį ir patiems vežti į ligoninę. Taip galima pažeisti stuburo smegenis, o nepastebėjus vidinių lūžių žmogus gali mirti nuo vidinio kraujavimo.

Pašnekovė patarė jokiu būdu netampyti sužaloto žmogaus, nebandyti jo ištraukti iš automobilio, net jei iš išorės sužeidimų nematyti arba jie atrodo visai nesunkūs. Jei sužalotasis prispaustas transporto priemonėje, verčiau palaukti atvykstančios profesionalios pagalbos.

Bet iki jai atvykstant galima atlikti keletą nesudėtingų, gyvybiškai svarbių veiksmų, kuriuos, pasak V.Pumputienės, turi mokėti kiekvienas, nes pagalbos gali prireikti ir artimajam. "Jei žmogus partrenktas ir kraujuoja, reikia paimti vaistinėlę, kuri greičiausiai yra automobilyje, ir ant žaizdos uždėti spaudžiamąjį tvarstį. Jei partrenktąjį ima pykinti, reikėtų trims žmonėms prilaikant jį paversti ant šono, kad nepaspringtų skrandžio turiniu", - aiškino ji. Dar svarbiau griebtis visko, kas įmanoma, jei nukentėjusysis nebekvėpuoja ir nebeužčiuopiamas jo pulsas. Anot V.Pumputienės, jei gelbėtojui nepriimtina daryti dirbtinio kvėpavimo burna į burną, galima apsieiti ir be jo. Pakanka 100 kartų per minutę ritmu daryti širdies masažą, kad kraujas judėtų po visą organizmą, kol atvyks medikai. "Vienas judesys gali išgelbėti gyvybę. Nieko nedarant per 4 minutes ištinka klinikinė mirtis, o per 10 minučių žmogus miršta", - perspėja abejinguosius Vilniaus greitosios pagalbos stoties direktoriaus pavaduotoja V.Pumputienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"