Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
TRASA

Akmenys į geležinkelininkų daržą

 
2016 11 26 6:49
Kol kas "Rail Baltica 1" ruože nuo Lenkijos sienos iki Kauno sumontuota moderni ir galinga krovinių kėlimo ir kita technika dažniausiai stovi be darbo.     "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ (LG) vadovai teigia esantys niekuo dėti, kad gelbėjant dabar jau bankrutavusią bendrovę „Lietuvos jūrų laivininkystė“ (LJL) prapuolė 2,8 mln. eurų LG lėšų.  LG vadovybė atkakliai tikina nestabdanti siaurosios vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ projekto.

Penktadienį LG surengė spaudos konferenciją 25-erių bendrovės įkūrimo metinių proga. Tačiau gausiai į renginį susirinkę žiniasklaidos atstovai LG vadovus apipylė niekaip su švente nesusijusiais klausimais. LG direktorius Stasys Dailydka ir pirmasis jo pavaduotojas Albertas Šimėnas buvo priversti aiškintis, kodėl LG yra vadinama „valstybė valstybėje“, buvo prisiminta LED šviestuvų pirkimo istorija, kai Viešųjų pirkimų komisija (VPK) įpareigojo „Lietuvos geležinkelius“ nutraukti 200 tūkst. eurų vertės konkursą dėl galimai per didelės jų kainos ir dėl to, kad šviestuvai yra nuolat perkami iš vieno šaltinio. Žiniasklaidos atstovus domino ir tai, kodėl LG į valstybės biudžetą moka mažai dividendų, istorijos su „Lietuvos geležinkeliams“ perduotomis LJL akcijomis užkulisiai, taip pat – ar LG tyčiniais veiksmais nestabdo visam Baltijos regionui strategiškai svarbaus siaurosios vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ tiesimo.

Mažai dividendų, daug mokesčių

Dienraščio „Lietuvos žinios“ duomenimis, šiemet „Lietuvos geležinkeliai“ į valstybės biudžetą už 2015 metus sumokėjo 20 proc. nuo gauto paskirstytojo pelno, tuo tarpu mokant dividendus už 2014 metus tas santykis sudarė 36 proc. 2016 metais valstybė iš LG dividendų gavo 845,7 tūkst. eurų, praėjusiais metais – 8,2 mln. eurų.

Teigiama, kad LG pelnas ir dividendai sumažėjo dėl 2015 metais atliktos ekonomiškai nepagrįstos 2,8 mln. eurų investicijos į LJL, kai LG suteikė SEB bankui garantiją tokiai sumai, o Algirdo Butkevičiaus vadovaujama Vyriausybė perdavė geležinkelininkų bendrovei tam tikrą skaičių „Lietuvos jūrų laivininkystės“ akcijų, kuri pernai bankrutavo. „Taip, finansiniams „Lietuvos geležinkelių“ rezultatams tai turėjo reikšmės, nors mes šioje istorijoje buvome niekuo dėti“, – sakė LG vadovas S. Dailydka.

Pasak jo, įmonė tik vykdė Susisiekimo ministerijos (SM), taip pat – Vyriausybės užduotį. „Gelbėjant LJL valstybė niekuo nepadėjo „Lietuvos geležinkeliams“. Mes tik turėjome rūpesčių ir problemų, ir jų galėjo būti dar daugiau, jei būtume viską įvykdę taip, kaip buvo liepta. Kai mums perdavė akcijas, LJL problema tapo ir „Lietuvos geležinkelių“ problema. O sprendimus buvome priversti priiminėti taip, kaip to norėjo didžiausi akcininkai – ministerija ir Vyriausybė“, – kalbėjo S. Dailydka. Pasak jo, dėl laivininkystės bendrovės gelbėjimo atliktų sandorių nuostoliai iki šiol nesuskaičiuoti.

A. Šimėnas atkreipė dėmesį į tai, kiek mokesčių LG sumoka į valstybės biudžetą. „Tie dividentai yra smulkmė, palyginti su visu „Lietuvos geležinkelių“ valstybei pervedamu mokesčių srautu. Tačiau kažkodėl to niekas nevertina“, – pastebėjo vienas LG vadovų.

Pasak A. Šimėno, 2015 metais „Lietuvos geležinkeliai“ valstybės, savivaldybių ir valstybės socialinio draudimo fondo „Sodra“ biudžetams pervedė iš viso 192 mln. eurų.

Siūlo keisti „Rail Baltica“ trasą

Spalio pradžioje viešojoje erdvėje pasirodė svarstymų dėl to, kad valstybės valdomi LG galbūt tyčia stabdo projektą „Rail Baltica“, nes būdama projekto įgyvendintoja Lietuvoje, kritikų nuomone, delsė pasirašyti „Rail Baltica“ viešųjų pirkimų sutartį, kurios vertė – 320 mln. eurų. Ją jau buvo pasirašę ir Latvijos, ir Estijos atsakingų valstybės institucijos.

S. Dailydka parašą padėjo po to, kai jam tai leido daryti LG valdyba, kurią sudaro SM atstovas, taip pat – du nepriklausomi nariai. Tai buvo atlikta paskutinėmis valandomis baigiantis terminui, kai sutartis turėjo būti nusiųsta Europos Komisijai.

Iškart po to bendrovės direktoriaus pirmasis pavaduotojas A. Šimėnas išplatino per LG viešųjų ryšių skyrių pranešimą spaudai, kuriame pasiūlė nustatyti didžiausią „Rail Baltica“ važiuosiančių per Baltijos šalis keleiviniams traukiniams ne 240 km\h ribą, o 160 km/h greitį. Esą toks greitis būtų racionalus dėl to, kad Lenkija savo teritorijoje irgi neplanuoja didesnio greičio. Tuo tarpu Baltijos šalims nutarus palikti 240 km/h, Estijai, Latvijai ir Lietuvai geležinkelio eksploatacija kainuotų dvigubai brangiau, kas brangintų kelionės bilietus, taip pat mažintų keleivių srautą.

Be to, A. Šimėnas siūlė nukreipti „Rail Baltica“ vėžę per Vilnių ir Alytų į Panevėžį, nors dabar planuojama, kad ji drieksis per Kauną Panevėžio link, o atšaka bus nutiesta į sostinę.

A. Šimėno nuomone, gabenant krovinius ir keleivius per Kauną regiono logistikos lydere taps kaimyninė Ryga, nes iš ten gabenti krovinius bus daug patogiau ir pigiau. Anot LG direktoriaus pirmojo pavaduotojo, Lietuva tapti regiono krovinių distribucijos centru, veikiant „Rail Balticai“, šansą turėtų tik tokiu atveju, jei kroviniai būtų gabenami tiesiai nuo Lenkijos sienos per Alytų į Vilnių, daugiau šia linija keliautų ir keleivių keleiviniais traukiniais.

Toks vieno LG vadovų pareiškimas iš dalies buvo vertinamas kaip dar vienas LG bandymas stabdyti projektą, nes iš jos tarptautinė įmonė „RB Rail“ lyg ir atima tolesnės „Rail Balticos“ plėtros įgyvendintojos funkcijas, o kartu – ir ES milijardus. Mat naujoji linija reikalautų atskirų poveikio aplinkai tyrimų, projektų derinimo ir kitų ilgai trunkančių procedūrų.

Sprendimus daro Ryga

Spaudos konferencijoje A. Šimėnas teigė, kad tai buvo jo asmeninė nuomonė, niekaip nesusijusi su oficialia LG pozicija. „Nuomonę išsakiau, kad būtų atkreiptas dėmesys į galimas pasekmes, kurias aš matau“, – sakė jis.

Ir pakartojo, kad yra įsitikinęs, jog Vilnius turi turėti racionalią tiesioginę „Rail Baltica“ geležinkelio jungtį su Varšuva. Anot jo, tai padaryti dar ne vėlu kad ir iš tų lėšų, kurias „RB Rail“ planuoja, pavyzdžiui, skirti „Rail Baltica“ linijai tiesinti nuo Kauno iki Lenkijos sienos. „Mūsų sostinė generuoja 40 proc. šalies bendrojo produkto. Pagaliau, jei geležinkelis driektųsi per Alytų, būtų nepaprastai svarbu ir tam miestui, ir tam regionui. Bent jau mano nuomone, tai yra tikrai racionalus variantas“, – sakė A.Šimėnas.

Jis atmetė ir teiginius, kad jo pasiūlymai gali būti vertintini kaip bandymas stabdyti „Rail Baltica“. „Dėl to jau buvo išsakyta „Lietuvos geležinkelių“ pozicija, kad LG, būdama „Rail Baltica“ projekto Lietuvoje įgyvendintoja, sukaupė potencialą, įsigijo brangių statybos mašinų, sukomplektavo kadrus, sukūrė gamybinius pajėgumus tam, kad būtų kuo geriau įgyvendintas šis projektas savarankiškai, tiktai vykdant Rygos mums deleguotą koordinavimą visoje Lietuvos teritorijoje. Ir kad dalyvautų šiame konkurse Lietuvos ūkio subjektai. Be abejo, lygiomis teisėmis konkursuose gali dalyvauti ir užsienio bendrovės, nes būtų skelbiamas atviras tarptautinis konkursas“, – kalbėjo A.Šimėnas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"