TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Alternatyvios mašinos - perspektyvų migloje

2013 04 30 6:20
Iš dabar Lietuvoje parduodamų visiškai naujų hibridinių automobilių bene didžiausias galimybes būti populiari turi "Toyota Yaris". Gamintojo nuotrauka

Didieji pasaulio gamintojai jau dabar galėtų sukurti masiniam pirkėjui prieinamą elektromobilį, tačiau jie dažniausiai kuria ekologiškas mašinas tiktai prie aukšto konforto lygio ir didesnės kainos pripratusiam Vakarų vartotojui. 

Šitaip teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) Mechanikos ir mechatronikos fakulteto Transporto inžinerijos katedros docentas dr. Martynas Starevičius. Tuo metu naujų elektromobilių pardavėjai, pavyzdžiui, Lietuvoje, iš tikrųjų neriasi iš kailio nepajėgdami jų įsiūlyti pirkėjams.

Dienraštis LŽ atliko eksperimentą - suteikė progą mūsų šalyje veikiančių didžiųjų automobilių koncernų atstovams įvardyti perspektyviausią, jų nuomone, alternatyviais energijos šaltiniais varomą transporto priemonę, kuri yra siūloma ir Lietuvos pirkėjams. "Manau, iš mūsų bendrovėje siūlomų netradicinių mašinų galima paminėti elektromobilį "Mitsubishi i-MiEV". Deja, nors šią transporto priemonę pardavinėjame nuo 2009 metų, iki šiol nė vienas elektromobilis nebuvo nupirktas", - kalbėdama su LŽ žurnalistu tikrosios padėties nė nemėgino slėpti Miglė Makauskaitė, gamintojams "Ford", "Mazda", "Jaguar", "Land Rover", "Mitsubishi", "Hyundai" Lietuvoje atstovaujančios "Inchcape Motors" rinkodaros vadovė.

"Mitsubishi i-MiEV" tikrai yra vienas pažangiausių elektromobilių. Jo ličio jonų bateriją galima įkrauti iš paprasto elektros lizdo per septynias valandas. Tačiau dar geriau tai daryti greitojo įkrovimo stotelėse, nes tokiu atveju procesas tetrunka 30 minučių. Vienąkart įkrovus bateriją automobiliu galima nuvažiuoti beveik pusantro šimto kilometrų. Didžiausias greitis irgi nėra pats blogiausias - elektra varoma transporto priemonė gali įsibėgėti iki 130 km/h. Tačiau net ir tuos pirkėjus, kuriuos galbūt suviliotų "Mitsubishi i-MiEV" techniniai duomenys, neabejotinai atbaido kaina - net ir palyginti turtingas lietuvis vargu ar ryžtųsi mokėti 122 tūkst. litų už nedidukę keturvietę mašiną, kuria važiuoti patogu nebent dviem žmonėms.

Kiti automobilių pardavėjai taip pat minėjo, kad nuo alternatyviais energijos šaltiniais varomų transporto priemonių mūsų šalies pirkėjai pirmiausia nusigręžia dėl didelės jų kainos ir dėl to, kad nėra valstybės paramos.

Be valdžios paramos - nė iš vietos

Elektromobilių pardavimo statistika Lietuvoje yra tragiška. Tyrimų bendrovės Autoplius.lt duomenimis, pernai mūsų šalyje nebuvo parduotas nė vienas naujas elektromobilis.

Kaimynų padėtis geresnė. 2012 metais latviai įsigijo šešis naujus elektromobilius, estai - net 512. Lietuvos naujų automobilių pardavėjams nekyla abejonių, kad jų kolegų sėkmę Estijoje lėmė valdžios parama naujų alternatyviais degalais varomų transporto priemonių pirkėjams. Kiekvienam estui, perkančiam naują ne benzinu ir ne dyzelinu varomą mašiną, skiriama pusę transporto priemonės kainos siekianti piniginė parama, bet ne daugiau kaip 18 tūkst. eurų (62 tūkst. litų).

"Savo pirkėjams tikrai turėtume ką pasiūlyti, juk mūsų atstovaujami gamintojai turi tos pačios bazės pagrindu ir netgi toje pačioje gamykloje gaminamus vienais geriausių pasaulyje pripažintus "dvynius" - elektra ir benzinu varomus hibridinius "Chevrolet Volt" ir "Opel Ampera". Tačiau Lietuvoje savo klientams net nesuteikiame progos jų užsisakyti", - dienraščiui LŽ sakė "Chevrolet" ir "Opel" atstovės Lietuvoje UAB "Žaibo ratas" komercijos direktorius Vilandas Burnys.

Bendrovei "Autobrava" atrodo, kad šiuo metu labiausiai Lietuvos vairuotojus turėtų traukti 3,1 kg/100 km dujų sunaudojantis "Fiat CNG". / Gamintojo nuotrauka

Jis prognozavo, kad tokia padėtis bus tol, kol valdžia nutars remti alternatyviais energijos šaltiniais varomų transporto priemonių prekybą. "Investicijos į tokių mašinų priežiūrą ir tam reikalingą įrangą - labai didelės, o ar parduosime bent vieną transporto hibridą - neaišku. Dabar mes net nesiunčiame apmokyti mechanikų, kurie galėtų vėliau prižiūrėti hibridus", - teigė "Žaibo rato" vienas vadovų.

Galvos skausmo dėl elektromobilių ar hibridų pareiškė neturintys čekų "Škodos" atstovės Lietuvoje bendrosios įmonės ARX direktorius Česlovas Antanovičius, japoniškam "Subaru" prekės ženklui atstovaujančios UAB Japoniškų automobilių centro atstovas Saulenis Pociūnas ir "Renault" atstovės Lietuvoje pardavimo ir rinkodaros vadovas Egidijus Gončarovas. Anot LŽ pašnekovų, nei "Škoda", nei "Subaru", nei "Renault" negamina alternatyviais energijos šaltiniais varomų mašinų, todėl ir ši rinka jų atstovams kol kas nėra svarbi.

Sėkmės tikisi ateityje

Iš gamintojų atstovų Lietuvoje bene saugiausi pardavinėdami transporto priemones su hibridinėmis jėgainėmis jaučiasi japoniškos kilmės "Toyotos" ir "Lexus" pardavėjai. Kol kas jie bene vieninteliai iš visų mūsų šalyje veikiančių automobilių prekybininkų sugebėjo klientams įsiūlyti naujų hibridinių mašinų. Iki šiol paklausiausias buvo "Toyota Prius" modelis, nors jo kaina ir nėra maža - šis elektra ir benzinu varomas automobilis kainuoja apie 100 tūkst. litų. Šiuo metu "Toyotos" ir "Lexus" atstovės Lietuvoje UAB "Mototoja" generalinio direktoriaus Edmundo Povilausko tvirtinimu, didžiausias perspektyvas mūsų šalyje turi ką tik į Lietuvą atkeliavęs elektra ir benzinu varomas mažylis "Toyota Yaris".

Daugumos kitų automobilių pardavėjų žvilgsniai krypo tiktai į ateitį. "Volkswagen" atstovės Baltijos šalyse "Moller Baltic Import" regiono pardavimo vadovas Justas Nekrošius tvirtino, kad daug tikisi iš naujo hibridinio "Volkswagen Jetta" modelio.

Ingrida Vėbraitė, vokiškam "Audi" prekės ženklui Lietuvoje atstovaujančios UAB "Keturi žiedai" produkto koordinatorė, tvirtino, kad prestižinių mašinų gamintojai iš Ingolštato (Vokietija) ir dabar siūlo elektra bei benzinu varomus visuregį "Audi Q5", sedanus "Audi A6" ir "Audi A8". Tačiau, pripažino LŽ pašnekovė, visi jie per brangūs Lietuvos rinkai. "Ženevoje gamintoja pristatė kompaktinį hibridą "Audi A3". Šis modelis pigesnis ir galbūt jis patiks lietuviams?" - retoriškai klausė "Keturių žiedų" atstovė.

"Hondos" ir "Citroen" atstovės mūsų šalyje UAB "Veho" generalinis direktorius Rimantas Damkauskas didžiausias viltis sieja su neseniai mūsų rinkoje pasirodžiusiu elektra ir benzinu varomu "Honda Jazz". "Jis kainuoja apie 70 tūkst. litų, dėl to tautiečiams turėtų būti pagal kišenę", - svarstė "Veho" vadovas. UAB "Žibintas", atstovaujanti Prancūzijos gamintojui "Peugeot", Lietuvos pirkėjams kaip perspektyvų modelį gali pasiūlyti "Peugeot 3008 Hybrid4", po kurio variklio dangčiu - originali elektra ir dyzelinu maitinama jėgainė. Tiesa, hibridas kainuoja net 32 tūkst. eurų (110,4 tūkst. litų).

Šiuo metu bene žinomiausias pasaulyje elektromobilis yra "Nissan Leaf". Tačiau japoniškos markės atstovės Lietuvoje "Fakto Auto" vadovas Donatas Rutkauskas sakė, kad "Leaf" - dar tik pakeliui į Lietuvą. "Tikimės jau artimiausiu laiku sutvarkyti visus dokumentus ir elektromobilį pradėti pardavinėti mūsų šalyje. O kol kas net neįsivaizduoju, kokia galėtų būti jo reali paklausa", - kalbėjo LŽ pašnekovas.

Bene originaliausią perspektyvų, jos pačios nuomone, modelį pateikė "Fiat", "Lancia", "Maserati" atstovė Lietuvoje UAB "Autobrava". Anot bendrovės generalinio direktoriaus Renaldo Gineikos, tautiečiams turėtų patikti dujomis ir benzinu varomas naujasis "Fiat Panda CNG". Sėdint prie jo vairo vien dujomis galima nuvažiuoti 390 kilometrų (vidutinės dujų sąnaudos sudaro 3,1 kg/100 km), o naudojant benziną - dar 760 km (vidutinės sąnaudos - 4,6 l/100 km). "Panda CNG" kainuoja beveik 49 tūkst. litų.

Pažangą stabdo tradicijos

Dr. M.Starevičiaus teigimu, masiniam vartotojui prieinamas elektromobilis kainuotų apie 34 tūkst. litų.

Kol kas "Autobravos" pasirinkimą iš dalies pateisintų ir dr. M.Starevičius. Jo teigimu, per pastarąjį dešimtmetį akumuliatorių baterijos smarkiai tobulėjo, bet ne tiek, kad elektromobiliai ir hibridai taptų prieinami masiniam vartotojui. "Dar visai neseniai elektromobilio ličio jonų akumuliatorius, kuriuo per dieną galėtum nuvažiuoti 100 kilometrų, kainavo 100 tūkst. litų, po penkerių metų tokio pat akumuliatoriaus kaina jau yra nukritusi iki 20 tūkst. litų. Pažanga akivaizdi. Tačiau rinkoje vis tiek dar nėra tokio elektromobilio modelio, kuriuo pirkėjas patikėtų, be to, jis būtų gana pigus. Elektromobilių gamintojai sutaria, kad didžiąją kainos dalį sudaro baterijos kaina, tačiau kaip papildomos įrangos akumuliatorių talpos negalima rinktis. Pavyzdžiui, kad elektromobilis per dieną galėtų nuvažiuoti ne 100 km, o, tarkime, perpus mažiau. Tada ir pati mašina atpigtų", - sakė mokslininkas.

Dr. M.Starevičiaus manymu, jau dabar tokį įmanoma sukurti. "Paradoksas, tačiau, mano nuomone, to nenori patys gamintojai", - spėjo mokslininkas.

Masiniam ir mažas pajamas gaunančiam vartotojui prieinamas elektromobilis, dr. M.Starevičiaus nuomone, turėtų būti mažas, turintis minimalią komforto įrangą, naudojamas tik mieste. "Skaičiuojame, kad vidutiniškai važiuodamas į darbą Lietuvos gyventojas sugaišta tiktai 20 minučių. Sakykite, kam tokiai trumpai kelionei reikalingas, pavyzdžiui, kondicionierius? Jis ima daug energijos, tačiau per trumpą kelionę iš kondicionieriaus jokios naudos - salono atvėsinti jis tikrai nespėtų. Elektromobilyje vien atsisakius kondicionieriaus taip pat būtų sutaupyta, nes reikėtų mažesnės baterijos, mažiau reikėtų skirti pinigų ir transporto priemonės eksploatacijai", - svarstė mokslų daktaras.

Pasak dr. M.Starevičiaus, visiems prieinamas elektromobilis gali būti įkraunamas iš paprasto elektros lizdo per naktį - ir to užtektų važinėti po miestą visą kitą dieną. Pigi transporto priemonė labiausiai tiktų jaunimui, nes, LŽ pašnekovo nuomone, "vyresnis vairuotojas yra pripratintas naudotis tradicine mašina, tuo tarpu elektromobilio, ypač pigaus, ekploatacija yra specifinė".

"Mūsų tyrimai rodo, kad užsibrėžus ambicingą tikslą būtų įmanoma sukurti visiems prieinamą elektromobilį, kuris galėtų kainuoti maždaug 10 tūkst. eurų (34,5 tūkst. litų). Jis būtų skirtas miestui, o jo eksploatacijos išlaidos būtų maždaug tokios pačios kaip ir naudojantis viešuoju transportu. Tarkim, kaip ir kasdien važinėjant autobusu. Bet kol kas nėra pasiryžimo gaminti tokius elektromobilius. Kodėl? Nežinau. Didžiųjų koncernų verslininkai tikriausiai - turtingi žmonės ir pripratę prie komfortiškų tradicinių automobilių. Taigi jiems toks elektromobilis, kurį aptarėme, mano nuomone, nėra įdomus. Paradoksas, tačiau Norvegijoje, kuri yra viena turtingiausių naftos turinčių valstybių, maži elektromobiliai yra populiarūs, juos įprasta matyti miestų gatvėse. Teigiama, jog Lietuvos rinka yra per maža elektromobiliams. Tačiau panašaus dydžio Norvegijos rinkoje ne tik apstu iš svetur atvežtų elektromobilių, bet ir veikia elektra varomų mašinų gamintoja "Think". Galbūt ir mus užkrėstų norvegų pavyzdys?" - svarstė mokslininkas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"