Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
TRASA

Antros kartos biodyzelinas – tarp kūjo ir priekalo

 
2017 04 04 11:00
Su dyzelinu maišomus BTL degalus „Pro Dyzel“ ir „D Futura“ šiandien skelbiasi gaminanti Suomijos „Neste“, tačiau, anot specialistų, priedai nėra antros kartos biodyzelinas, nes jiems gaminti naudojama ne kieta, o skysta biomasė – pavyzdžiui, daržovių aliejus ar gyvulinės kilmės riebalų atliekos.
Su dyzelinu maišomus BTL degalus „Pro Dyzel“ ir „D Futura“ šiandien skelbiasi gaminanti Suomijos „Neste“, tačiau, anot specialistų, priedai nėra antros kartos biodyzelinas, nes jiems gaminti naudojama ne kieta, o skysta biomasė – pavyzdžiui, daržovių aliejus ar gyvulinės kilmės riebalų atliekos. "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Neseniai Vyriausybė paskelbė ketinanti labiau skatinti antros kartos biodegalus, kuriems gaminti naudojama mediena ir kitos antžeminės atliekos, o ne maistiniai augalai. Pirmojo biodyzelino gamyba užsiimantį verslą stebina valdžios užmačios, nes esą kol kas nėra technologijų, kurios leistų pateikti degalų rinkai konkurencingą naujieną.

Mokslinėje literatūroje iš antžeminių atliekų gaminami biodegalai trumpai vadinami BTL (lot. biomas to liquid – „suskystinta biomasė“) degalais. „Apie tokius biodegalus pirmąkart išgirdau gal prieš 12 metų. Tada kaip tik planavome investicijas į pirmojo biodyzelino gamybą. Norint gauti BTL reikia sintetinti kietą biomasę, padaryti ją skystą, o tai labai brangus dalykas. Todėl šiandien pasaulyje niekur panašių biodegalų pramoniniu būdu negaminama. BTL sintetinama laboratorijose, bet ne gamybos įmonėse“, – „Lietuvos žinioms“ aiškino Arūnas Zubas, Klaipėdos įmonės „Metilla“, vienos iš dviejų biodyzelino gamintojų šalyje, generalinis direktorius.

Savo nuomonę verslininkas išdėstė tuomet, kai Vyriausybė pritarė Energetikos ministerijos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisoms, kuriomis numatyta skatinti biodegalų gamybą iš antžeminių atsinaujinančių šaltinių – miško, popieriaus atliekų, šiaudų, mėšlo, nuotekų šlamo ir panašių medžiagų. Dvi šiuo metu Lietuvoje veikiančios biodyzelino gamyklos – „Metilla“ Klaipėdoje ir „Rapsoila“ Mažeikiuose – vadinamuosius pirmos laidos biodegalus gamina iš šalyje auginamų rapsų.

Valstybė žada dešimtis milijonų

Galimas dalykas, kad Vyriausybei padarė įspūdį viešojoje erdvėje sąmoningai ar nesąmoningai skleidžiama nuostata, jog pradėjus BTL degalų gamybą atsilaisvins dideli plotai žemės ūkio naudmenų, kuriose dabar auginami rapsai. Esą tada atsiras galimybė sėti kur kas daugiau naudos duodančių augalų, skirtų žmonių maistui gaminti.

„Tai žingsnis į priekį, nes antros kartos biodegalai morališkai geresni negu pirmieji, – jie gaminami ne iš maistinių kultūrų. Bet kokiu atveju Lietuvai, manau, tai yra žingsnis į priekį. Ir ateitis, kai visas pasaulis sprendžia dilemą, ar maistą gaminti, ar degalus“, – kalbėjo ir susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Susisiekimo ministerija jau suskaičiavo, kad naujovei įdiegti gali prireikti nuo 27 mln. iki 45 mln. eurų. Vyriausybė norėtų, jog BTL dalis 2020 metais siektų 0,5 proc., o iš maisto gaminamų biodegalų – ne daugiau kaip 7 procentus. Šiuo metu transporto sektoriuje biodyzelinas sudaro 4,56 proc., bet 2020-aisiais jo dalis turės siekti 10 procentų. Valdžios užmojams entuziastingai pritaria ir mokslininkai.

Tarkime, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Automobilių transporto katedros docentas dr. Alfredas Rimkus iš antžeminių atliekų gaminamus biodegalus „Lietuvos žinioms“ apibūdino trumpai: „Didelis efektas.“

Gaminti antros kartos biodyzeliną Lietuvoje gali trukdyti dvi aplinkybės – palyginti didelė BTL degalų savikaina ir galimas žaliavos trūkumas.

Mažiau žalos sveikatai

Pasak mokslininko, BTL naudai liudija keletas dalykų. Pirmiausia docentas dar kartą atkreipė dėmesį, kad tokiam biodyzelinui gaminti nebus naudojamos žemės naudmenos, kuriose auginama maistui reikalinga žaliava. Be to, BTL degalai, palyginti su pirmos kartos biodyzelinu ar grynu dyzelinu, turi mažiau anglies ir daugiau vandenilio. Tai, anot dr. A. Rimkaus, leidžia mažinti aplinkos taršą ir riziką žmonėms susirgti įvairiomis ligomis, tarp jų – vėžiu.

Docento teiginys paremtas konkrečiu lyginamuoju tyrimu, kurį atliko VGTU mokslininkų grupė. Jos vienas narių buvo ir dr. A. Rimkus. Tyrėjai lygino tradicinius ir degalinėse parduodamus degalus (sudarytus iš naftos pagaminto dyzelino (95 proc.) mišinio ir biodegalų (5 proc.), gaminamų iš rapsų žaliavos) su tais degalais, kuriuose dyzelinas buvo sumaišytas su ne mažiau kaip 15 proc. biodegalų, pagamintų ne iš maistinės žaliavos, o iš medžio ar popieriaus apdirbimo atliekų. Paaiškėjo, kad šio biodyzelino dūmingumas yra apie 20 proc. mažesnis, azoto oksidų jame irgi buvo maždaug 10 proc. mažiau, nevisiškai sudegusių angliavandenilių koncentracija – taip pat apie 10 proc. mažesnė.

„Pavyzdžiui, bekvapiai ir bespalviai azoto oksidai yra kancerogeninė medžiaga, jos kenksmingas poveikis žmonių sveikatai patvirtintas konkrečiais Lenkijos mokslininkų tyrimais. Jie buvo atliekami prie miestelių, kuriuos vargino didžiuliai transporto srautai. Šalia tų gyvenviečių nebuvo aplinkkelių, todėl transportas tiesiog kirsdavo gyvenamąsias vietas. Mokslininkai nustatė, kad ten labai pagausėjo onkologinių ligų, kurias paskatino būtent azoto oksidai“, – aiškino VGTU Automobilių transporto katedros docentas.

Dr. Alfredas Rimkus: "BTL degalai yra ir praktiškesni negu pirmos kartos biodyzelinas."/Romo Jurgaičio nuotrauka
Dr. Alfredas Rimkus: "BTL degalai yra ir praktiškesni negu pirmos kartos biodyzelinas."/Romo Jurgaičio nuotrauka

Jo teigimu, dėl mažesnio anglies kiekio degaluose variklis ne taip smarkiai dūmina ir išmeta į orą mažiau kietųjų dalelių. Mažėja ir anglies dioksido emisija. „Visi yra girdėję, kad anglies dioksidas didina šiltnamio efektą. Gana plačiai žinomas ir neigiamas smalkių poveikis žmogaus organizmui. Mažiau informacijos yra apie kartu su dūmais išsiskiriančias anglies pagrindu sudarytas kietąsias daleles. O jos irgi – kancerogeninė medžiaga, kuri įsiskverbia į plaučius, per juos – į kraują, nuodija organizmą ir gali tapti vėžio priežastimi“, – dėstė „Lietuvos žinių“ pašnekovas.

Dr. A. Rimkus tikino, kad BTL degalai yra ir praktiškesni už pirmos kartos biodyzeliną. „Jie turi aukštesnį cetaninį skaičių, todėl leidžia lengviau paleisti automobilio variklį, ypač žiemą. BTL degalais varoma mašina švelniau dirba. Be to, iš rapsų gaminamas biodyzelinas, kaip tradicinio dyzelino priedas, žiemą nėra naudojamas, nes esant žemai temperatūrai pradeda stingti. Jei neįpilama specialių priedų, kemšasi filtrai. BTL degalai pranašesni dėl to, kad jų užšalimo ir filtro kimšimosi temperatūra yra gerokai žemesnė nei pirmos kartos biodegalų ar net gryno dyzelino. Ta riba – net žemiau negu 37 laipsniai šalčio. Taigi BTL ir žiemą galima naudoti kaip priedą“, – pažymėjo VGTU Automobilių transporto katedros docentas.

Tiesa, mokslininkas pripažino, jog gaminti antros kartos biodyzeliną Lietuvoje gali trukdyti dvi aplinkybės – palyginti didelė BTL degalų savikaina ir galimas žaliavos trūkumas.

Laukia aiškaus Vyriausybės ženklo

„Mes tų komercinių dalykų nelabai žinome, bet tikrai daug kas priklausys nuo naftos kainos tarptautinėse rinkose. Kai nafta buvo atpigusi, gaminti BTL degalus galbūt ir nelabai apsimokėjo, nes tada jų savikainą būtų buvusi kelis kartus didesnė už tradicinio dyzelino, pagaminto iš naftos. Tačiau naftai brangstant situacija gali pasikeisti šimtu procentų, ypač tuo atveju, jei BTL degalai bus naudojami tik kaip tradicinio dyzelino priedas ir jų gamybai bus skiriamos valstybės subsidijos. Iš to būtų ir politinės naudos – reikėtų mažiau pirkti iškastinio kuro, mažėtų Lietuvos ekonominė priklausomybė“, – svarstė dr. A. Rimkus.

Kita vertus, jis prisipažino nematęs Lietuvoje skaičiavimų, ar antros kartos biodyzelino gamyklai užtektų žaliavos, pavyzdžiui, medienos atliekų, kurias dabar noriai degina šilumininkai. „Lietuvos miškuose tų atliekų yra gana daug. Bet, pripažįstu, jų gali neužtekti. Tada iškiltų klausimas, kas efektyviau – naudoti miškų žaliavą kaip biokurą katilinėse ar gaminti iš jos biodegalus? Čia vienareikšmiško atsakymo nėra“, – pridūrė mokslininkas.

„Metillos“ vadovas A. Zubas mano kitaip. Jis neabejoja, kad žaliavos BTL degalams Lietuvoje nestigtų. „Tos biomasės tikrai yra“, – „Lietuvos žinioms“ tvirtino verslininkas.

Tačiau jis baiminasi, kad investicijas į BTL degalų gamybą Lietuvoje stabdys būsimos produkcijos brangumas. „Jei tas antros kartos biodyzelinas būtų gaminamas pagal technologijas, kurios šiuo metu naudojamos laboratorijose, jis kainuotų dukart daugiau negu pirmos kartos biodegalai ir keliskart brangiau už tradicinį dyzeliną. Net maišant BTL su tradiciniu dyzelinu vargu ar tokie mišrūs degalai būtų konkurencingi rinkoje“, – skaičiavo dienraščio pašnekovas.

Jo žodžiais, jei Lietuva pradėtų pramoniniu būdu gaminti BTL degalus, mūsų šalis būtų pirmūnė šiuolaikiniame pasaulyje. Bet tam vis tiek reikėtų investicijų. O jų atsirastų nebent dviem atvejais. Vyriausybė turėtų patvirtinti aiškią strategiją, kuriai pritartų ir Briuselis. Be to, būtų pasitikima antros kartos biodegalus propaguojančiais politikais.

„Pirmiausia svarbu išsiaiškinti, ar pati technologija, šiandien taikoma BTL degalų gamybos srityje, yra gyvybinga. Aš to nežinau. Lietuva čia būtų pionierė. Jeigu atsirastų kas nors nauja (naujesnės technologijos – aut.), mes (verslininkai – aut.) tikrai domėtumėmės. Aišku, naujas produktas būtų daug brangesnis už degalus, gaminamus iš iškastinės žaliavos. Taigi be politinės ilgalaikės Vyriausybės strategijos – nė iš vietos. Per dešimt metų, kai gaminame dyzeliną, įsitikinome, kad visa ta politika kyla ir baigiasi Briuselyje. Ir skeptikų kas trejus-ketverius metus atsiranda. Todėl tokioms didelėms investicijoms reikia ilgalaikės ir aiškios strategijos bei tikėjimo ją deklaruojančiais politikais. Nes tas Energetikos ministerijos paskelbtas projektas kol kas labai deklaratyvus“, – pabrėžė A. Zubas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"