TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Apie Baltijos šalių transporto privalumus - kinų kalba

2013 03 04 6:01
Romo Jurgaičio nuotrauka/A.Šakalys teigia, kad Kinijoje išleista knyga "Baltijos intermodalinis transporto koridorius" padės tolimos šalies verslininkams suprasti, jog gabenti krovinius į Europą sausumos transportu apsimoka.

Kinijoje nėra išleista daug lietuvių autorių knygų. Tačiau iš tų, kurios jau išvydo dienos šviesą, matyti, kad kinus labai domina lietuvių moksliniai darbai.

2006-aisiais Kinijos leidykla "Chemical Industry Press" išspausdino knygą "Įvadas į kietakūnį apšvietimą", kurios du autoriai iš trijų buvo lietuviai mokslininkai. Neseniai kinų leidykla "China Logistics Publishing House" išleido dar vieną mokslinę knygą "Baltijos intermodalinis transporto koridorius", tarp kurios kūrėjų yra Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) intermodalinio logistikos ir kompetencijos centro vadovas, Rytų-Vakarų transporto  koridoriaus asociacijos (East-West Transport Corridor Associacion - EWTCA) prezidentas dr. Algirdas Šakalys.

Dienraščiui LŽ jis sakė, kad svarbiausias knygos tikslas - paaiškinti kinams, kad Baltijos jūros regiono transporto sistemos yra pasirengusios tapti vartais į Europą iš Azijos keliaujančioms prekėms.

Tarptautinis darbas

- Sakėte, kad po didesniais hieroglifais suraitytu pavadinimu išdėstyti mažesni kiniški rašmenys yra ne kas kita, o jūsų pavardė. Sutikite, gana keista ją matyti užrašytą hieroglifais?

- (Juokiasi.) Greičiausiai čia svarbiausia ne rašmenų ypatumai, o tai, kas rašoma pačioje knygoje. Bet pirmiausia turiu patikslinti, kad tai ne vien Lietuvos mokslininkų, o tarptautinio mokslininkų kolektyvo, kuriame kartu su VGTU tyrėjais dirbo kolegos iš Švedijos ir Danijos universitetų, bendras mokslo produktas. Man teko didelė garbė ir atsakomybė vadovauti šiam darbui ir, suprantama, tarptautiniam kolektyvui.

Knyga buvo parengta įgyvendinant Europos Sąjungos (ES) tarpregioninio bendradarbiavimo INTERREG programos EWTCA projektą, o jos pagrindas yra mokslininkų atliktos studijos ir tyrimai. Jais buvo siekiama išsiaiškinti, ką reikėtų daryti, kad globalius Azijos ir Europos prekybos srautus aptarnaujantis sausumos transportas taptų konkurencingas jūrų transportui. Visiems žinoma, jog gabenti krovinius laivais yra pigiau, tačiau vežant juos sausumos transportu kroviniai paskirties vietą pasiekia nepalyginti greičiau ir saugiau.

Ypač daug dėmesio knygoje skiriama Baltijos jūros regiono transporto sistemos potencinių galimybių analizei ir jos galimybėms tapti Azijos ir Europos prekybos srautų vartais į Europą.  

- Įdomu sužinoti, kokiu būdu jūsų vadovaujamos grupės darbu susidomėjo kinai?

- Pirmiausia dėl to turėtume dėkoti kinų profesoriui Wang Pengui, kuris šiuo metu dirba antros pagal dydį pasaulyje Kinijos laivybos kompanijos (COSCO) Tyrimų ir plėtros centre.  

Knygos priešistorė tokia. 2007 metais buvau pakviestas skaityti pranešimo tarptautinėje konferencijoje Kinijos Čingdao mieste. Per konferencijos pertrauką prie manęs priėjo W.Pengas ir pareiškė labai susidomėjęs mano pranešimu. Jis sakė irgi tiriąs sausumos transporto galimybes aptarnauti Kinijos prekybos srautus į Europą, pasiūlė bendradarbiauti.

Turiu pastebėti, kad prieš šešerius metus kompanija COSCO buvo pasiekusi savo klestėjimo zenitą, puoselėjo viltis pasaulio logistikos rinkoje tapti itin svarbia žaidėja. Kadangi sutapo tyrimų interesai, jau 2008-aisiais Kinijos bendrovė Tyrimų ir plėtros centras ir VGTU pasirašė mokslinio bendradarbiavimo sutartis. Prof. W.Pengas jau nuo 2007 metų bendradarbiavo su europinės INTERREG programos EWTCA projekto tyrėjais. Kadangi kinų mokslininkas turėjo pakankamai informacijos apie mūsų atliktus tyrimus, pirmiausia mums, o vėliau ir leidyklai pasiūlė išleisti knygą, kurios pagrindas - mūsų atlikti tyrimai.

Nepamiršau W.Pengo indėlio ir knygos įžangoje nuoširdžiai padėkojau profesoriui už jo atliktą didelį ir kruopštų darbą parengiant kinišką leidinį bei pristatant jį plačiajai Kinijos mokslo, transporto, logistikos verslo bendruomenei.

Laukė atsiliepimų

- Su kokiais knygų leidybos ypatumais susidūrėte Kinijoje?

- Pasirengimas knygos leidybai užtruko kelerius metus. Jis vyko dviem etapais. Kadangi knygą rengėsi spausdinti viena didžiausių ir prestižiškiausių pasaulio leidyklų, pirmiausia teko surinkti tam tikrą skaičių palankių atsiliepimų apie knygos mokslinę ir prekinę vertę iš Europos intermodalinio transporto autoritetų. Deja, bet tautiečio prof. W.Pengo nuomonės kinams nepakako.

Antruoju etapu, vadovaujantis Kinijos įstatymais, buvo atlikti trys knygos auditai ir tiek pat mokslinių ekspertizių. Tiesa, visas "Baltijos intermodalinio transporto koridoriaus" vertimo ir leidimo išlaidas vėliau padengė pati "China Logistics Publishing House".

- Įprasta, kai kolektyvams iš Baltijos ar kitų buvusio Rytų bloko šalių vadovauja Vakarų mokslininkai. Tačiau knygų autorių grupei, iš kurių buvo du vakariečiai, vadovavote jūs, lietuvis...

- Manau, labai blogas sovietinių laikų palikimas yra tas, kad mes vis dar linkę nuvertinti save ir savo galimybes. Tikrai nesame prastesni nei už vakariečius, nei už rytiečius. Mano kūrybiniai partneriai buvo aukščiausio lygio savo srities ekspertai. Švedų profesorius Paulas Davidssonas yra asas informacinių technologijų, o danų profesorius Jacobas Kronbakas - transporto procesų vizualizacijos srityse. Žinoma, būtų juokinga, jei kolegų veiklą būčiau bandęs koordinuoti jų mokslinėse erdvėse. Tačiau stengiausi neperžengti savo kompetencijos ribų - buvau vadovas tos darbo grupės, kuri generavo ir plėtojo žinias apie intermodalinio transporto koridorių plėtrą. O kolegos Paulas ir Jacobas talkino žiniomis iš savo specifinių sričių. Dirbdami tarptautinėje komandoje mes sugebėjome vienas kitą praturtinti žiniomis bei patirti, kaip dabar madinga sakyti, sinergetinį efektą.

- Ar manote, kad Kinijoje išleista knyga padės pritraukti daugiau krovinių srautų, pavyzdžiui, per mūsų šalį?

- Galbūt krovinių srautams ji lemiamos įtakos ir neturės, tačiau suprasti, kad sausumos transportas yra ne blogesnis, o daugeliu atvejų net ir geresnis už vandens, - kinams tikrai padės. Tikiuosi, nauda, taip pat - ir Lietuvai, pasireikš vėliau.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"