TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Aplinką teršiančios mašinos - Lietuvai

2012 09 19 7:24
Be paliovos brangstant degalams, netaupūs ir neekologiški automobiliai greičiausiai taps nejudriais daugiabučių kiemų eksponatais/Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Netgi visiškai nauji lietuviams siūlomi automobiliai labiau teršia aplinką nei tos dar gamyklos dažais kvepiančios mašinos, kurios vežamos į daugelį kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių.

Lietuva yra viena iš kelių ES šalių, kuriose automobiliai nėra apmokestinami dėl jų skleidžiamos taršos. Taigi į ją neuždarytas kelias aplinką teršiančioms mašinoms.

Be mūsų valstybės, tokio mokesčio savo piliečiams netaiko tiktai Lenkija, Estija ir Slovėnija. Taip LŽ teigė Lietuvos autoverslininkų asociacijos (LAA) administracijos generalinis direktorius Mindaugas Beišys.  

Mūsų šalis net nėra apsisprendusi dėl šio mokesčio pavadinimo. Todėl jis vadinamas taip, kaip kam patinka. Dažniausiai - automobilių taršos ar "žaliuoju", kiek rečiau - ekologijos mokesčiu. Buvo siūlymų prie jo net pridėti žodelį "prabangos", nes esą tik pasiturintys žmonės gali važinėti 3 l ir didesnio darbinio tūrio variklius turinčiomis mašinomis. Tačiau idėja buvo greitai sukritikuota ir nugrimzdo į užmarštį, nes vargu ar galima prabangiu vadinti, tarkime, dvidešimties metų kledarą, nors jo ratus varo ir labai galingas variklis. Todėl dauguma specialistų sutaria, kad šį mokestį derėtų vadinti "taršos".

Kad ir kaip šis mokestis būtų pavadintas, niekas nelaukia, jog jis artimiausiais metais bus įvestas.

Sensacinga, kad šia Lietuvos įstatymų spraga sėkmingai naudojasi ne tik senų, bet ir visiškai naujų mašinų pardavėjai - stumia čia tai, ko padoriose šalyse niekaip neprastumsi. Ir galbūt iš to išpeša netgi šiokios tokios naudos. Kokiu būdu?

Meduolis lietuviams

"Importuotojai ir automobilių gamintojai, aišku, naudojasi tuo, kad Lietuvoje nėra taršos mokesčio. Į mūsų šalį atgabenama parduoti daugiau visiškai naujų labiau aplinką teršiančių mašinų nei į tas valstybes, kuriose toks mokestis įvestas", - šitaip paprastus vairuotojus, o galbūt ir atsakingus valdininkus galinčią iš koto išversti žinią pakomentavo LAA administracijos vadovas M.Beišys.

Juk dabar vyrauja nenuginčijama nuomonė, kad aplinką teršiančius automobilius į Lietuvą daugiausia gabena tiktai nebenaujų mašinų pardavėjai. Tuo metu nuo automobilių verslo nutolusiam žmogui net mintis negalėjo šauti, kad panašiai elgiasi ir prekiautojai naujienomis.

Tokia prekyba gali būti naudinga ir užsienio gamintojams, ir mūsų prekiautojams. Dabar ES šalyse taršos mokesčiu keleivinės mašinos apmokestinamos atsižvelgiant į kelis kriterijus - anglies dioksido emisiją vienam kilometrui kelio (Suomijoje išmetamų teršalų kiekis dalijamas dienoms), motoro galią, variklio darbinį tūrį, mašinos svorį.

Turtingose Vakarų šalyse pirkti ekologiškas transporto priemones vairuotojai taip pat yra skatinami priemokomis, lengvatomis ir kt. Tačiau jos labiau taikomos ne tradiciniais degalais varomiems automobiliams, bet hibridinėms mašinoms, elektromobiliams. Kai kuriose ES valstybėse ir priemokos, ir lengvatos neišlepintą Lietuvos pirkėją gali apstulbinti. Juk, pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos vairuotojui, perkančiam automobilį su hibridine jėgaine, kuri nuvažiavus kilometrą į aplinką išmeta ne daugiau kaip 75 g teršalų, gali būti kompensuota net iki 8 tūkst. svarų (maždaug 28 tūkst. litų). Tiesa, ši suma neturi viršyti 20 proc. mašinos vertės. O šit Austrijoje elektrinės transporto priemonės pirkėjas net penkeriems metams yra atleidžiamas nuo mašinos naudotojo mokesčio, kuris šioje šalyje yra tikrai nemažas.

Tačiau kur gamintojams dėti automobilius, kurie milžiniškais mokesčiais apmokestinami dėl didelio variklio tūrio, galingo variklio ar gausios anglies dioksido emisijos (dažniausiai visi šie dalykai neatsiejami)?

Viena išeičių - vežti šias mašinas ir mėginti jas parduoti tokiose valstybėse kaip Lietuva, nes jose nėra taršos mokesčio.

Tokia strategija žada sėkmę ir vietos pardavėjams. Tarkime, lietuviai yra pamėgę vidutinės klasės ar netgi didesnius automobilius, turinčius galingus variklius. Jei tokioms mašinoms būtų taikomas taršos mokestis, neabejotina, kad dažnas pirkėjas susimąstytų, ar pirkti erdvų ir labai brangų automobilį, ar rinktis mažesnį ir ekologiškesnį. Dabar sprendimas visuomet beveik aiškus.

M.Beišys tvirtina, kad delsdama įvesti taršos mokestį valdžia švaisto mokesčių mokėtojų milijardus.

Interesų pynė

Vis dėlto Lietuvoje visiškai naujų, palyginti su naudotais, automobilių parduodama taip mažai, kad galbūt kalbėti apie menką labiau teršiančių mašinų dalį tarp jų yra tas pat, kas kelti audrą stiklinėje?

M.Beišio nuomone, šitaip tikrai nėra. Pirmiausia, anot vieno LAA vadovų, dėl to, kad net ir garsiausi pasaulio gamintojai "nurašo" Lietuvą veždami į ją - lyg į kokį automobilių sąvartyną - tai, ką sunkiau parduoti kitur.

"Nukenčia mūsų kaip modernios šalies įvaizdis. Šitaip Lietuvai daroma sunkiai įkainojama žala", - sakė pašnekovas.

Svarių argumentų už ir prieš taršos mokesčio įvedimą turi ir mokesčio šalininkai, ir priešininkai. Tai priklauso nuo interesų. Garsiausiems pasaulio gamintojams atstovaujantis M.Beišys gali ilgai kalbėti, kokią žalą mūsų šaliai daro taršos mokesčio nebuvimas, nors apie jį garsiai kalbama jau pusantro dešimtmečio.

Ne trumpiau savo argumentus prieš mokesčio neįvedimą gali dėstyti ir LAA oponentės - Nenaujų automobilių pardavėjų asociacijos prezidentas Gintas Braždis.

Portalo Autoplius.lt duomenimis, pavyzdžiui, per pirmąjį pusmetį Lietuvoje pirmąkart įregistruoti 104 076 nenauji ir tiktai 6938 - visiškai nauji automobiliai. Be to, palyginti su 2011 metų tuo pačiu laikotarpiu, naujienų rinka sumenko net 7 procentais. Tragišką atotrūkį tarp dviejų automobilių rinkų rodo žiniatinklio Autoplius.lt pateikiama statistika. Anot jos, pernai automobilių iš viso buvo parduota už 4,85 mlrd. litų, tačiau iš to skaičiaus naujų - vos už 0,92 mlrd. litų.

Dėl tokios padėties LAA pirmiausia kaltina netoliaregišką mūsų valdžios politiką. "Visi skaičiuoja, kiek naudos duoda nevaldomas senienų importas į Lietuvą, tačiau nežinia kodėl niekas nesidomi, kokią didžiulę žalą jis daro Lietuvai ir jos ūkiui", - piktinosi M.Beišys. Jo tvirtinimu, nemaža dalis po šalį važinėjančių lengvųjų automobilių yra, sakykim, sudurstyti iš dviejų ar netgi trijų mašinų. LAA vienas vadovų prisiminė neseną atvejį, kai toks automobilis įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir atsitrenkė į apynaujį BMW. "Vairuotojas žuvo iškart. Pirmiausia, tokia nelaimė yra neįkainojama artimiesiems. Tačiau milijonus siekiančią žalą netekusi darbingo amžiaus vyro patirs ir valstybė. Daug tokių tragedijų aukų lieka neįgalios, šiuos žmones iki gyvenimo pabaigos reikia slaugyti, gydyti. Tuomet mokesčių mokėtojų kišenė patuštinama jau nebe milijonais, o milijardais. Tuo metu nauda, gaunama iš naudotų automobilių verslo, abejotina, nes mažai kas čia oficialiai dirba, o mokesčių iš viso niekas stengiasi nemokėti", - teigė M.Beišys.

Jo nuomone, padėtį galėtų pataisyti taršos mokestis, kuris smarkiai apribotų nenaujų automobilių importą.

G.Braždis priešingai, siūlė nesityčioti iš Lietuvos vairuotojų. "Gyvename skurdžioje valstybėje, kur dauguma gyventojų balansuoja ties skurdo riba. Šalyje daugėja pensininkų. Iš paskutiniųjų taupydami žmonės įsigyją pigią mašinytę, kad galėtų ja kur nors nuvažiuoti, nes pėsti ar dviračiu dėl sveikatos problemų, tarkim, ganyklos pasiekti negali. Ir kam pakiltų ranka apmokestinti tuos žmones tūkstančius siekiančiais mokesčiais?" - dramatiškai klausė nenaujų automobilių pardavėjams atstovaujančios asociacijos vadovas.

Problemos laukia ateityje

Į naujų automobilių pardavėjų pusę stojo vienintelę sostinėje elektros įkrovimo stotelę įrengusios bendrovės "Elektromodus" vadovas Šarūnas Šutavičius. Šio verslininko argumentai, ko gero, labai svarūs.

"Nesu didelis žaliavų ekspertas, bet naftos ištekliai, kaip rašo spauda, greitai senka. Jeigu pakils naftos kaina, toliau brangs ir degalai. Dabar populiariausias A95 benzinas kainuoja daugiau nei penkis litus, galbūt jau netolimoje ateityje kainuos ir visus šešis. Kol kas spūstys bent jau Vilniuje dar nemažėja. Tačiau senkant ištekliams tradicinių degalų kainos neabejotinai ir toliau kils. O ką tada darysime? Taršos mokesčio laiku neįvedėme, visi ir toliau važinėjo teršiančiais automobiliais, kuriems degalai tapo per brangūs. Ir ką tada? Vaikščiosime pėsti?" - klausė šis LŽ pašnekovas.

Jis nė neabejojo, kad ateityje labiausiai išloš tos valstybės, kurios šiuo metu intensyviai plėtoja ekologišką transportą arba bent jau jį palaiko norminiais aktais.

"Būtų idealu, jei taršos mokestis būtų įvestas ir jis būtų nustatomas pagal realiai į aplinką išmetamų teršalų kiekį. Juk yra ir senų automobilių, kurių šeimininkai variklius sureguliavę taip, kad jie mažiau teršia gamtą nei kai kurie nauji automobiliai. Taip pat atsirastų ir pusiausvyra tarp nenaujų bei naujų automobilių pardavėjų interesų. Pajamos iš mokesčio turėtų būti skiriamos ekologiškam transportui plėtoti. Valdžia turėtų pratinti piliečius prie minties, kad ateitis vis tiek priklauso "žalioms" transporto priemonėms. Nesakau, jog tam reikia skirti dešimtis milijonų iš valstybės biudžeto. Užtektų įrengti tankų pigiai kainuojančių kištukinių lizdų tinklą, kur būtų įmanoma įkrauti elektrinius dviračius ar riedžius. Pamatę, kad infrastruktūra jau sukurta, piliečiai galbūt vėliau palinks ir į rimtesnį ekologišką transportą", - sakė Š.Šutavičius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"