TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Apmiręs verslas komercinių automobilių negraibsto

2010 09 22 0:00
Naujų lengvųjų komercinių automobilių rinka procentine išraiška auga neįtikimais mastais, bet prekybininkai parduotus automobilius skaičiuoja ant pirštų.
LŽ archyvo nuotrauka

Statistikos duomenys keletą mėnesių iš eilės skelbia iš pažiūros puikią naujieną: naujų lengvųjų komercinių automobilių rinka Lietuvoje auga dešimtimis procentų. Tačiau augimas "popierinis" - iš tikrųjų parduota tik keliasdešimt transporto priemonių.

Sakoma, kad komercinės paskirties automobilių paklausa yra tarsi verslo būklės barometras. Verslo aplinkai gerėjant, šio tipo automobilių paklausa didėja, atėjus krizei - iš karto susitraukia.

Lietuvoje naujų lengvųjų komercinių (N1) automobilių rugpjūtį buvo parduota 54 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai, o liepą rinkos augimas buvo beveik dvigubas ir siekė net 95 procentus. Tačiau pardavėjai pripažįsta, kad džiūgauti dar anksti, nes per mėnesį parduodama vos kelios dešimtys automobilių, o rinkos lyderių parduotos transporto priemonės skaičiuojamos vienetais ir retkarčiais perkopia dešimtį.

Tiesa, pernai, didžiausiu sunkmečiu, lengvųjų komercinių automobilių paklausa buvo visiškai mirusi. Todėl dabar kiekviena parduota mašina kelia statistikos kreivę iš "dugno" aukštyn, bet automobilių pardavėjai tvirtina, kad iki tikrojo rinkos atsigavimo dar toli.

Statybininkų neliko

Automobilių prekeiviai tvirtina sulaukiantys daugiau smulkiųjų verslininkų ir pavienių pirkėjų dėmesio, o anksčiau daugybę mašinų nupirkdavę statybininkai pardavimo salonuose nebesilanko.

"Iš tikrųjų simboliškai, bet, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, komercinių automobilių paklausa kyla. Labiausiai jais domisi smulkieji, vidutiniai verslininkai, bet jau pasirodė ir vienas kitas valstybinių įmonių skelbiamas konkursas", - teigė "Renault" prekių ženklui atstovaujančios bendrovės "Sostena" padalinio vadovas Egidijus Gončarovas. Jis atskleidė, kad pakitęs pirkėjų kontingentas ir yra didžiausias rinkos pokytis, palyginti su praėjusiais metais.

"Gal kreditavimo sistema ėmė atsigauti. Gal įtakos turi geresnės bendros verslo nuotaikos. Be to, yra ir būtinybė - jei verslininkai dvejus metus automobilių nepirko, dabar yra priversti tai daryti, nes jiems reikia kažkaip nuvežti prekę pirkėjui arba atlikti kitą paslaugą", - svarstė pašnekovas.

"Iveco" automobiliais prekiaujančios bendrovės "Ivetra" direktorius Aloyzas Gureckas taip pat atkreipė dėmesį, kad daugiau lengvųjų komercinių automobilių įsigyja smulkieji verslininkai ir ūkininkai, o valstybinis sektorius transporto priemonėmis beveik nesidomi ir šįmet pirko tik mokyklinių mikroautobusų.

Jis sutiko, kad atsigaunantis verslas išjudintų lengvųjų komercinių automobilių rinką, bet kol kas realus augimas yra minimalus. "Dauguma šių mašinų dirba nedideliais atstumais, šalies viduje, todėl atspindi judėjimą rinkoje. Procentais lengvųjų komercinių automobilių rinka pastaraisiais mėnesiais išaugo stulbinamai, bet realiai tai tik kelių dešimčių vienetų pokytis", - aiškino specialistas.

Bijo įvežti

Pašnekovai patvirtino, kad eilės prie naujų automobilių pardavimo salonuose nesusidaro, bet itin mažų kainų, kokios buvo prieš metus, taip pat nebesiūloma, nes pardavėjai aklai, t. y. neturėdami užsakymų, importuoja gerokai mažiau transporto priemonių nei prieš keletą metų.

E.Gončarovas neslėpė, kad lengvųjų komercinių automobilių importas vis dar persmelktas netikrumo. "Turime nedaug automobilių, nes vis dar su baime atsivežame mašinas. Bet jų reikia turėti, nes tokias transporto priemones dažniausiai perka pagal principą "prireikė - duok". Tik didesnės įmonės skelbia konkursus, užsako automobilius, nes būna iš anksto suplanavusios, kada kokių mašinų reikės. O smulkieji verslininkai ateina, kai jiems jau reikia automobilio, ir nori jį gauti iš karto", - aiškino jis.

A.Gureckas taip pat patvirtino, kad tą pačią dieną iš salono pasiimti galima tik nusipirktą populiarų standartinės komplektacijos modelį. Mašinų, kuriose yra individuali įranga - šaldytuvai, keltuvai ir pan., pirkėjui gali tekti palaukti 1-2 mėnesius.

Poreikiai nepasikeitė

Pasak pašnekovų, pirkėjų reikalavimai dėl komercinių automobilių, priešingai nei dėl lengvųjų, galima sakyti, nepasikeitė nuo ekonominio pakilimo laikų. Besidomintieji labiausiai kreipia dėmesį į transporto priemonės degalų suvartojimą šimtui kilometrų, talpą ir kainą.

"Pirmiausia pirkėjus domina techniniai duomenys ir kaina. Pirkėjai net nepageidauja išbandyti komercinių automobilių, nebent vėliau, nusipirkę įvertina jų komfortą, dizainą", - teigė E.Gončarovas. Pasak jo, į patogumą ir papildomą vidaus įrangą dėmesį kreipia tik smulkiojo verslo atstovai, nes tikėtina, kad automobilį renkantis įmonės vadovas pats tą mašiną ir vairuos.

Pašnekovo manymu, potencialius pirkėjus labiausiai atbaido kreditoriai, vis dar nenoriai dalijantys paskolas verslui. "Labai dažnas pirkėjas negauna kredito. Tikslios statistikos nevedame, bet apie pusė apsisprendusių, kad tikrai pirks automobilį, po ilgo svarstymo banke išgirsta, kad jų prašymas suteikti kreditą atmestas. Pakilimo laikais net rekordus skaičiuodavome - jei žmogus rytą išsirinkdavo mašiną, iki pietų banke jau būdavo gavęs finansavimą ir galėdavo išvažiuoti nauju pirkiniu iš salono. Dabar tokia procedūra trunka apie savaitę", - neslėpė E.Gončarovas.

Tikisi lėto augimo

Šiemet dauguma stambių įmonių, gaminančių lengvuosius komercinius automobilius, pristatė bent po vieną naują modelį, todėl prekeiviai neneigia, kad atsirado daugiau klientų, besidominčių naujais automobiliais. Bet ne visi susidomėjusieji patikusią mašiną perka. A.Gurecko manymu, verslininkus atbaido ir griežtos automobilių išperkamosios nuomos sąlygos. "Prašomos palūkanos dabar daugumoje bendrovių yra priimtinos, bet reikalaujama pradinė įmoka - labai didelė. Todėl dalis įmonių bijo pirkti ne pačią būtiniausią prekę, nes nežino, kaip verslas eisis po pusmečio ar metų. Kokia prasmė būtų metus mokėti įmokas už automobilį ir sumokėjus pusę jo kainos dėl žlugusio verslo mašinos netekti?" - retoriškai klausė A.Gureckas.

Tačiau į ateitį jis žiūri optimistiškai. Pasak pašnekovo, jei įmonė intensyviai naudojo turimą automobilių parką, per dvejus sunkmečio metus transporto priemonės turėjo smarkiai nusidėvėti, todėl verslininkai neišvengiamai turės ryžtis įsigyti naujų komercinių automobilių. "Esama nedidelio augimo tendencija turėtų išlikti, nes verslas turi judėti į priekį, negalima visą laiką stovėti vietoje", - vylėsi jis.

E.Gončarovas staigaus lengvųjų komercinių automobilių rinkos atsigavimo taip pat neprognozuoja. Jo manymu, iki metų pabaigos paklausa turėtų šiek tiek augti, bet kitų metų vasarį specialistas vėl prognozuoja smukimą, vadovaudamasis kasmetinėmis tendencijomis. "Atsigavimas labai lėtas, pardavimo dabar ir 2007 metų tuo pačiu laikotarpiu net neverta lyginti. Komercinių automobilių paklausa tradiciškai visada būdavo didesnė nei lengvųjų, bet dabar taip nėra ir vargu ar greitai bus", - neslėpė jis.

Verslo atstovai nusiteikę skeptiškai

Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas buvo nustebęs, kad dabar aktyviausiai lengvaisiais komerciniais automobiliais domisi smulkieji verslininkai ir nedidelės įmonės. Per mėnesį keliomis dešimtimis išaugusios paklausos jis nelaiko reikšminga. "Nelaikau to atsigavimo požymiu. Jei verslininkai ir perka po keletą automobilių, vadinasi, jiems jų būtinai reikia darbui. Nemažai smulkiųjų verslininkų dirba vežėjais ar išvežioja savo prekes, todėl jei jiems susidėvėjo turimas automobilis, perka naują, nes tai būtina", - teigė D.Arlauskas. Pasak jo, jau praėjo ir kol kas negrįžta pakilimo metų tendencija, kai įmonės švaistė pinigus nebūtinoms transporto priemonėms. "Kai buvo geri laikai, įmonės pirko nežiūrėdamos, ką perka ir kam to reikia. Matau, kad bankininkai ir dabar važinėja "Ferrari", "Bentley" automobiliais, o gamybos įmonės neturi už ką nė būtinų komercinių mašinų nusipirkti", - sakė D.Arlauskas.

Jis sutiko, kad komercinių automobilių rinkos augimas yra vienas verslo atsigavimo požymių, bet pabrėžė, jog svarbu atkreipti dėmesį, kokios srities įmonės ryžtasi išlaidoms: "Tikrąjį verslo atsigavimą gali reikšti ne paslaugų sektoriaus ar monopolinių įmonių apsipirkimas, o kai automobilius perka gamybos įmonės."

Pašnekovo manymu, prieš ekonomikos krizę Lietuvos įmonių lengvųjų komercinių automobilių parkas nenusileido kitų Europos Sąjungos valstybių parkui, o kai kurių įmonių buvo ir nepamatuotai didelis, palyginti su jų poreikiais.

D.Arlauskas ragintų smulkiuosius verslininkus ne bandyti įsigyti kuo daugiau transporto priemonių, o ieškoti alternatyvų ir automobilį dalytis arba nuomotis. Užsienyje įmonės nuomojasi net kompiuterius ir ne mažiau sėkmingai funkcionuoja beveik neturėdamos nuosavų įrengimų ir transporto priemonių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"