Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
TRASA

Ar dėl elektromobilių jau metas parduoti dyzelinius automobilius?

 
Reuters/Scanpix nuotrauka

Elektromobilių plėtra nebus tokia greita, kokia kartais pranašaujama, o apie tai, kada jų masiškai padaugės šalies keliuose, kol kas neverta net kalbėti. Taip LRT.lt teigia kalbinti automobilių žinovai ir pardavėjai. Tačiau jie įspėja dyzelinių automobilių savininkus – automobilių su dyzeliniais varikliais ateitis esą miglota.

„Po aštuonerių metų niekur pasaulyje daugiau nebus parduodama benzinu ar dyzelinu varomų automobilių, autobusų ar sunkvežimių“, – rašo leidinys „The Telegraph“. Anot leidinio, sausumos transportas turėtų pereiti prie elektra varomų transporto priemonių. Tai esą futuristinė Stanfordo universiteto prognozė.

Automobilių ekspertai pasaulio žiniasklaidoje prognozuoja, kad iki 2025-ųjų elektromobiliai turėtų tapti pigesni už vidaus degimo variklius turinčius automobilius. Daugelis pasaulio leidinių dar 2016-aisiais skelbė, kad nuo 2025-ųjų Olandijoje ir Norvegijoje nebus prekiaujama dyzelinu ir benzinu varomais automobiliais. Naujų automobilių rinkoje esą bus galima įsigyti tik teršalų neišmetančius automobilius.

Ar tai realu? Ir ar verta dairytis naujo dyzelinu ar benzinu varomo automobilio, jei elektromobilių vajus gali numušti benzininių ir dyzelinių automobilių kainas antrinėje rinkoje po aštuonerių metų? Ar po kelerių metų bus vis dar galima įvažiuoti į tam tikras šalis ne su elektromobiliu?

R. Fetingis: visi nori sėsti į elektromobilius, bet iš kur gausime elektros?

Automobilių žurnalistas ir televizijos laidos „Autopilotas“ vedėjas Ramūnas Fetingis netiki prognozėmis, kad visoje Europoje greitu metu elektromobiliai pakeis dyzelinu ir benzinu varomas transporto priemones. Pasak jo, tai yra neįtikėtina dėl to, kad paprasčiausiai gali pritrūkti elektros.

„Galbūt dvi šalys Europoje ir gali būti užtikrintos, kad joms užteks elektros visus automobilius pakeisti į elektromobilius, bet 80–90 proc. regionų yra elektros trūkumas. Žmonės bando diferencijuoti elektros naudojimą, skatinti ją kuo daugiau naudoti naktį, kai nedirba dalis gamyklų. Ką reikės daryti, kai visi pradėsime naudoti elektrą? Kaip atrodys degalų papildymo kolonėlės, kokių reikės automobilių aikštelių? Susiduriame su daugybe problemų. Lietuvoje tai yra apskritai kosmosas, niekas apie tai negalvoja“, – LRT.lt kalbėjo R. Fetingis.

Norvegija ir Olandija, kurios garsėja vėjo jėgainėmis ir ekologinėmis iniciatyvos, esą gal ir gali galvoti apie elektromobilių plėtrą, tačiau kitos šalys, pasak eksperto, susidurs su iššūkiais.

„Kalbant apie 50 metų automobilių perspektyvą, aš matau „Plug-In Hybrid“ plėtrą, kurie turi pakraunamus iš elektros tinklo akumuliatorius. Miesto centre, kur daug kamščių ir užterštumo, galėtume važiuoti elektra, o užmiestyje – kuru. Galbūt dar galime kalbėti apie vandenilinius vidaus degimo variklius“, – tęsė R. Fetingis.

Pasak žurnalisto, svarstantys įsigyti naują automobilį, kuris varomas dyzelinu ar benzinu, neturėtų jaudintis dėl to, kaip ateityje jį reikės parduoti. „Visi europiečiai gali drąsiai juos pirkti ir tikrai parduos“, – tikina automobilių žinovas. Tačiau dyzelinu varomus automobilius esą išties norima išguiti, griežtinant jų gamybą.

„Tą greitai gali padaryti Europos Sąjunga, sugriežtindama eurostandartus. Technologija, kad dyzelinis automobilis išliktų švarus ir atitiktų standartus, taip pabrangs, kad jų tiesiog neapsimokės gaminti. Štai „Volvo“ koncerno vadovas neseniai pareiškė, kad greičiausiai dabartinių dyzelinių variklių karta jau yra paskutinė ir jie daugiau naujų dyzelinių variklių nebekurs, nes neapsimoka, tai yra per brangu“, – aiškino R. Fetingis.

Jo teigimu, dyzeliniai automobiliai „patys išmirs“, o benzininiai tikrai liks, nes tai esą pigus ir efektyvus būdas judėti transportui.

Tuo metu elektromobilių didesnė plėtra Lietuvoje, pasak R. Fetingio, yra miglota, nes ateityje galime susidurti su elektros iššūkiais.

„Mes nepristatysime daugybės krovimo stotelių, nes neturėsime tiek elektros. Tada su didžiuliu džiaugsmu pirksime pigiąją Astravo atominės elektrinės elektrą, nes neturėsime kitų išeičių? Visi nori sėsti į elektromobilius, bet negalvoja, iš kur gauti elektros“, – aiškino R. Fetingis.

Šiek tiek daugiau elektromobilių šalies keliuose, pasak eksperto, pamatysime tuomet, kai rinkoje atsiras daugiau naudotų elektromobilių.

„Didžioji „Nissan Leaf“ elektromobilių banga atsirado po to, kai Kalifornijoje buvo potvynis ir užtvindė didžiulę naujų „Nissan“ elektromobilių aikštelę. Buvo apsemta tūkstančiai mašinų, o vėliau skelbimų portaluose atsirado daugybė šių naujų automobilių skelbimų. Galėjai nusipirkti naują automobilį, pasikeisti elektroniką ir akumuliatorių, o tuomet važinėti su sąlyginai neblogu automobiliu. Bet mažai kas pagalvojo apie tai, kad tie elektromobiliai iš Kalifornijos valstijos neturi baterijų šildymo ir žiemą vietoj 200 km nuvažiuoji gal 50–70 km, nes tiesiog užšąla baterija“, – aiškino R. Fetingis.

Automobilių turguje vyrauja „dyzeliai“, apie elektromobilius nekalba

Kauno automobilių turgaus direktorius Valentinas Naujanis LRT.lt teigė, kad turguje apie elektrinius automobilius išvis nekalbama, tačiau hibridiniai automobiliai – „Toyota Prius“ bei „Honda Civic“ – esą po truputį populiarėja, juos įsigyja ir ukrainiečiai: „Jų žmonės nesipurto, nors lietuviai – konservatyvūs ir jiems geriausias automobilis yra „Audi 1,9 TDI“.

„Apskritai turguje nėra didelės 3–5 metų automobilių pasiūlos, nes šie automobiliai dar važinėja po Europą. Jei tokie automobiliai atvyksta į turgų, būna su didele rida“, – teigė V. Naujanis.

Pasak turgaus vadovo, po truputį auga benzininių automobilių pardavimas, tačiau jų esą turguje taip pat nėra daug. Benzininį automobilį esą verta įsigyti ir dėl to, kad nors dyzeliniai yra pigesni, su jais tenka patirti daugiau išlaidų.

„Turguje benzininių automobilių yra gal tik apie 30 proc. Tačiau panaši situacija būna ir Europoje – aukcionuose dyzelinių automobilių pasiūla būna 1200 automobilių, o benzininių – 200. Prancūzijoje ir Belgijoje tikrai didesnė pasiūla yra dyzelinių automobilių, Vokietijoje benzininių ir dyzelinių parduodamų automobilių yra maždaug po lygiai“, – LRT.lt kalbėjo V. Naujanis.

Kauno automobilių turgaus vadovas sako, kad Lietuvos keliuose daugiau elektromobilių pamatysime tuomet, kai jų bus daugiau parduodama naudotų Europos šalyse ir elektromobiliai galės įveikti didesnį atstumą.

„Pavyzdžiui, jei važiuočiau iki Prancūzijos, turėčiau priverstinai sustoti pasikrauti automobilį. Jei elektromobilis galės nuvažiuoti tūkstantį kilometrų, kodėl gi nesėsti į tokį automobilį? Tačiau kada to sulauksime?“ – klausia V. Naujanis.

Norint pasikrauti elektromobilį, reikia išjungti viryklę

Lietuvos elektromobilių asociacijos vadovas Laurynas Jokužis sako, kad elektromobiliams piešiama gera perspektyva.

„Pokyčiai yra akivaizdūs. Prieš penkerius metus buvo vos pora modelių, kuriuos galima įsigyti – „Nissan Leaf“ ir „Mitsubishi i-MiEV“. Jų nuvažiuojamas atstumas buvo apie 120–150 km. Kaina siekė apie 40–50 tūkst. eurų. Nuo kitos savaitės Norvegijoje pradedama pardavinėti „Opel Ampera-e“, kurio kaina – 32 tūkst. eurų, o nuvažiuojamas atstumas – 570 km. Kas pasikeitė? Elektromobilių technologija, valdymo sistema, varikliai, sukurti nauji komponentai. Esminis dalykas – baterija ir baterijų kaina. Ji per 10 metų atpigo 5–7 kartus“, – skaičiavo L. Jokužis.

Pasak jo, staigūs pokyčiai per naktį neįvyks ir išties hibridiniai automobiliai gali būti tas variantas, po kurio gali būti pereinama prie didesnio elektromobilių naudojimo.

L. Jokužio skaičiavimu, jei Lietuvoje važinėtų 15 tūkst. elektromobilių, kaip yra kai kuriose Europos šalyse, tiek elektros energijos pagamintų vienas Kauno hidroelektrinės blokas per mėnesį.

„Kaip visi įsivaizduoja, kad elektromobiliai pasikraus pakelėse per 10 minučių, tai taip nebus. Krovimas bus lėtas – per naktį, ir kitaip nebus. Per naktį vienai šeimai pakrauti elektromobilį kainuoja tiek pat, kiek laikyti įjungtą elektrinį šildytuvą. Tai ar būtų didelė bėda kiekvienam butui įjungti papildomai elektrinį šildytuvą? Turbūt nelabai. Aš kraunuosi [elektromobilį] pajungtą bute ir problemų dėl to nekyla, tik tuo metu reikia išjungti viryklę, nes kitaip išmuš saugiklius“, – LRT.lt pasakojo L. Jokužis.

Lietuvoje važinėja apie 450 elektromobilių. Šie automobiliai itin išpopuliarėję Norvegijoje, Olandijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"