TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Artimųjų šviesų ir gyvybės kaina

2010 06 23 0:00
Kai saulė šviečia iš priekio, automobiliai įjungtomis šviesomis tampa geriau matomi.
LŽ archyvo nuotrauka

Dauguma vairuotojų negaili degalų bei pinigų ir visada važinėja su įjungtais artimųjų šviesų žibintais. Bet dalis jų visame pasaulyje abejoja, kad ši eismo saugumui gerinti skirta prievolė yra efektyvi - neva tik švaistomi degalai, išlaidaujama ir teršiamas oras.

Anksčiau Lietuvoje buvo numatyta, kad artimąsias šviesas reikia įsijungti tik žiemą ir tamsiuoju paros metu arba dieną esant prastam matomumui. Tačiau pastarąjį reikalavimą kiekvienas vairuotojas suvokdavo savaip. Šviesų jūroje pradingdavo užmaršūs vairuotojai bei tie, kurie įsitikinę, kad net per stiprią liūtį ar beveik sutemus jie vis dar yra puikiai matomi.

Reikalavimas dėl lietuviško oro

Nuo 2007 metų Lietuvoje vairuotojai turi šviestis kelią patys - visą parą visus metus reikalaujama važinėti įjungus artimųjų šviesų žibintus. Dalis vairuotojų šią prievolę vertina kaip papildomą eismo saugumo priemonę, tačiau kiti skundžiasi padidėjusiomis išlaidomis.

Susisiekimo ministerijos Kelių ir civilinės aviacijos departamento Saugaus eismo skyriaus vedėjas ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto dėstytojas Vidmantas Pumputis LŽ tvirtino, kad nuolat įjungti automobilio žibintai neabejotinai daro teigiamą įtaką mažinant avaringumą, nes transporto priemonės yra geriau pastebimos. Net dieną gali būti įvairių oro sąlygų - susidaryti prieblanda arba priešingai - ryškiai šviesti saulė, o tada automobilius pastebėti sunkiau.

"Karštą vasaros dieną asfaltas ima garuoti, vaizdas liejasi ir automobiliai, ypač pilkos spalvos, tampa beveik nematomi. Ne vienas eismo įvykis yra tokiomis aplinkybėmis įvykęs. Vairuotojai tada pagrįstai aiškina, kad kito automobilio tiesiog nematė. Mano manymu, dauguma vairuotojų reikalavimą įjungti šviesas vertina teigiamai", - tvirtino jis. Bet kartu pašnekovas pripažino, kad yra ir nepritariančiųjų esamai tvarkai.

Apakina ir nepadeda taupyti

Artimųjų šviesų žibintų naudojimo dieną priešininkai skelbia, kad nuolatos įjungtos šviesos padidina automobilio degalų sąnaudas, bet neva nepadeda sumažinti avarijų.

Pasaulyje net yra susikūrusių tokių bendraminčių asociacijų, kaip antai JAV veikianti Vairuotojų prieš dienos žibintų naudojimą asociacija, turinti padalinius Didžiojoje Britanijoje, Bulgarijoje bei Lenkijoje. Jos nariai net pamoko, kaip naujuose automobiliuose išjungti specialius dienos žibintus, automatiškai įsižiebiančius paleidus automobilį.

V.Pumputis pripažino, kad atlikus įvairias studijas rasta ir neigiamų nuolatinio artimųjų šviesų naudojimo aspektų - degalų sąnaudos ir kartu oro tarša išmetamosiomis dujomis iš tiesų padidėja 1-2 proc., prasčiau matomi posūkių ir stabdymo signalai. Tai gali būti priežastis atsitrenkti į priekyje važiuojančios transporto priemonės užpakalinę dalį, o kartais net būna prasčiau matomi pėstieji bei dviratininkai. Kiti eismo dalyviai gali būti apakinti šviesomis.

Tačiau, pasak specialisto, šių žibintų teikiama nauda yra didesnė nei trūkumai. "Pėstiesiems ir dviratininkams automobiliai įjungtais žibintais tampa labiau matomi. O dėl taupymo! Vairuotojai netaupo naudodami daugybę prietaisų, kurie reikalauja daugiau automobilio energijos nei šviesos - magnetola, ventiliatorius ir kt. O saugumas jiems neva brangi prievolė, už kurią mokėti neverta", - dėstė V.Pumputis.

Anot jo, atliktos studijos parodė, kad kiti eismo dalyviai greičiau pastebi automobilius įjungtais žibintais, dėl to sumažėja žuvusiųjų eismo įvykiuose bei priešpriešinių susidūrimų skaičius, avarijų pasekmės nebūna tokios skaudžios.

2003 metais skandinavų saugaus eismo specialistų parengtoje ataskaitoje "Šviesų naudojimas dienos metu" akcentuojama, kad ši priemonė, nelygu šalies geografinė padėtis, per metus padeda sumažinti automobilių eismo įvykių nuo 5 iki 15 procentų.

Lempučių veikimo laikas netrumpėja

V.Pumputis nepatvirtino ir plačiai paplitusios nuomonės, kad važinėjant nuolat įjungtomis šviesomis sutrumpėja lempučių veikimo laikas. "Bandėme rasti atsakymą, ar nuo degimo trukmės priklauso lempučių keitimo intervalas. Šiuo klausimu tarėmės ir su gamintojais, tačiau priėjome prie išvados, kad didesnę įtaką lempučių eksploatavimo laikui turi žibintų ir elektros instaliacijos techninė būklė bei lempučių kokybė. Jos greičiau perdega, jei į žibintą patenka drėgmės arba jei sistemoje vyksta įtampos šuoliai. Tai yra kur kas svarbesni veiksniai", - tikino pašnekovas.

Vairuotojams, besirūpinantiems žibintų būkle bei degalų sąnaudomis, automobilių gamintojai jau siūlo modelius su specialiais dienos žibintais (DLR). Pasak V.Pumpučio, jų šviesos sklaida prilygsta trumpiesiems žibintams, tačiau DLR neskirti važiuoti naktį. Šie žibintai vartoja apie 70 proc. mažiau elektros energijos nei trumposios šviesos, nes į juos montuojamos šviesos diodų (LED) lemputės. Dienos žibintai jau keletą metų yra montuojami į daugumą naujų automobilių. Mat gamintojai rengiasi nuo 2011 metų ketinamai įvesti prievolei visoje Europos Sąjungoje (ES) įžiebti automobilių žibintus visą parą visus metus. Dabar toks reikalavimas ES taikomas Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Čekijoje, Slovėnijoje, Danijoje, Švedijoje ir iniciatyvos pradininkėje Suomijoje, kur trumpąsias šviesas privalu nuolat naudoti nuo 1972 metų.

Daliniai reikalavimai - įžiebti žibintus dieną šaltuoju metų laiku arba visus metus numatytuose keliuose - yra taikomi Vengrijoje, Italijoje, Bulgarijoje, Lenkijoje, Slovakijoje, Portugalijoje ir Rumunijoje. Vokietijoje ir Prancūzijoje automobilių vairuotojams važinėti dieną su įjungtomis šviesomis yra rekomenduojama. Dienos metu automobilių žibintus tenka įjungti ir daugelyje kitų pasaulio šalių.

Išimčių nebus

Netrukus ES dienos žibintų naudojimas visą parą visus metus bus privalomas visiems. Europos Komisijos (EK) sprendimu nuo 2011 metų visuose naujuose lengvuosiuose automobiliuose, o vėliau - sunkvežimiuose bei autobusuose turės būti sumontuotos DLR sistemos, o tiems, kurie neturi automobilio su specialiais dienos žibintais, beliks įjungti trumpąsias šviesas.

Pasak V.Pumpučio, galimybės, kad naujiems reikalavimams nepritaikytuose automobiliuose žibintų būtų galima visai nejungti, neverta net svarstyti, nes tuomet šviesų naudojimas taptų beprasmis.

"Pati didžiausia problema būtų, jei vieni naudotų žibintus dieną, o kiti - ne. Tada akimis ieškodamas šviesų galėtum nepastebėti atvažiuojančio automobilio. ES taip pat akcentuoja svarbą, kad žibintus naudotų visi", - teigė jis. Pašnekovas prisiminė ne vieną anksčiau įvykusią nelaimę, kai savaip interpretuodami matomumą sudėtingomis oro sąlygomis vieni vairuotojai įsijungdavo žibintus, kitiems atrodydavo, kad to dar nereikia. Taigi dėl to įvykdavo daugiau susidūrimų.

"Vairuotojų elgesys įrodo, kad šviesos priemonių naudojimas yra sėkmingas sprendimas. Dabar retas kuris važiuoja neįsijungęs žibintų. Net sankryžoje sustoję vienas kitam rodo pirštu ir sako: "Įsijunkite šviesas." Tai tampa drausmingo vairuotojo įpročiu, taip pat kaip prisisegti saugos diržus ir mandagiai elgtis kelyje", - tvirtino pašnekovas.

Žala nesikeičia

Kadangi nuo 2008 metų įvykus smulkiai avarijai, kai susiduria du automobiliai ir nenukenčia žmonės, nebereikia kviesti policijos, tiksliausiai eismo įvykių sukeltų nuostolių mastą atspindi draudimo bendrovių veiklos duomenys. Ryškaus vidutinės žalos dydžio sumažėjimo 2007 metais draudimo bendrovės neužfiksavo, tačiau visi kalbinti specialistai trumpųjų žibintų naudojimą visą parą visus metus vertino teigiamai.

"Lietuvos draudimo" Gyventojų draudimo skyriaus vadovas Andrius Gimbickas teigė, kad trumpųjų žibintų nauda akivaizdi, bet sunkiai išmatuojama. "Privalomas trumpųjų šviesų naudojimas visą parą padeda pėstiesiems anksčiau pastebėti automobilius, ypač esant prietemai. Vairuotojams taip pat lengviau įvertinti kitų automobilių poziciją prieš atliekant manevrą. Tačiau šių teiginių negalime patvirtinti skaičiais, nes žalų skaičiui turi įtakos ir begalės kitų veiksnių, tokių kaip automobilių techninė būklė, vairavimo kultūros pokyčiai, gamtiniai ciklai", - teigė jis.

Apskritai vidutinės žalos dydis ir apsidraudusių vairuotojų, kuriems prireikė pasinaudoti savo privalomojo transporto priemonių valdytojo civilinės atsakomybės draudimo polisu, dalis per pastaruosius penkerius metus keitėsi nedaug. 2005 ir 2006 metais vidutinis žalos dydis skirtingose draudimo bendrovėse buvo 1,8-4,3 tūkst. litų, 2007 metais skirtumas sumažėjo iki 2,4-3,9 tūkst. litų, o 2009-aisiais - sunkmečio metais vidutinės žalos sumos išsiskyrė iki 1,9-4,5 tūkst. litų.

Draudimo kompanijos "If" transporto žalų departamento vadovas Ernestas Goliančikas vidutinės žalos dydžio pokyčius labiau buvo linkęs sieti su ekonominiais veiksniais. "Šį nuosmukį lėmė ekonominė situacija šalyje: sulėtėjo automobilių parko naujinimas, sumažėjo automobilių remonto kainos", - aiškino jis.

Įtaka minimali

Vidutinis apsidraudusių ir per metus avarijos kaltininkais tapusių vairuotojų skaičius taip pat labiau skiriasi ne metai po metų, o tarp draudimo bendrovių ir svyruoja tarp 5-12 procentų.

Pasak draudimo bendrovės "Ergo Lietuva" Žalų administravimo skyriaus vadovo Nerijaus Giedraičio, 2008 metais, palyginti su 2007-aisiais, kai buvo įvestas reikalavimas važiuoti įjungtomis artimosiomis šviesomis šviesiuoju paros metu visus metus, vairuotojų dalis, kuriai per metus prireikė pasinaudoti draudimo apsauga, sumažėjo vienu procentu, o žalų skaičius ūgtelėjo net 15 procentų.

Tačiau, jo manymu, šis augimas sietinas su padidėjusiu eismo intensyvumu. Taigi statistikos duomenys aiškiai neatspindi, kokią įtaką eismo saugumui turėjo tai, kad buvo privalomai įjungtos artimosios šviesos. "Savaime suprantama, kad toks reikalavimas nėra avaringumo keliuose mažinimo panacėja, nes avarijų priežastimi tampa ne tik nepastebėtas kitas automobilis, bet ir vairuotojo neblaivumas, greičio viršijimas, atstumo nuo priekyje važiuojančio automobilio nesilaikymas ir t. t. Vis dėlto nenuginčijamas faktas, kad įjungtos artimosios šviesos suteikia vairuotojams bei pėstiesiems galimybę greičiau pastebėti automobilius ir atitinkamai reaguoti į situaciją", - teigė pašnekovas.

Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos duomenimis, 2007 metais Lietuvoje užregistruota 6600 eismo įvykių, kuriuose 739 žmonės žuvo ir 8234 buvo sužeisti. 2006 metais, kai šiltuoju metų laiku dar nereikėjo įžiebti automobilio žibintų, užregistruota 21 eismo įvykiu mažiau - 6579, bet jie pareikalavo daugiau žmonių aukų. 2006 metais žuvo 759 ir buvo sužeisti 8244 žmonės. Taigi jei nuolatinis šviesų naudojimas per metus padėjo išvengti bent vieno tragiško eismo įvykio, reikalavimo nevertėtų laikyti beprasmišku.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"