TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Ateitis - intermodalinis transportas

2008 01 09 0:00
Vienas iš Tarptautinės transportininkų konferencijos iniciatorių VGTU Transporto instituto direktoriaus pavaduotojas Algirdas Šakalys.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Dar 2007 metų pradžioje transporto specialistų prognozės buvo atsargios - niekas nežadėjo didelės transporto srautų didėjimo apimties.

Susumavus metų rezultatus, pesimistinės pranašystės nepasitvirtino - praktiškai visose transporto šakose metai baigti rekordiniais pervežimų, krovos rodikliais. Ir vis dėlto netgi tokie nematyti plėtros tempai džiugina ne visus ekspertus - daugelis jų mato pavojų, kad Lietuvos transporto arterijos anksčiau ar vėliau priartės prie kritinės ribos ir paprasčiausiai... užsikimš.

Jau artimiausioje perspektyvoje neišvengiamas vis didėjantis krovinių gabenimo intensyvumas, tranzitinio krovinių srauto dadėjimas, transporto spūstys ne tik miestuose ir jų prieigose gali būti valdomos. Tie patys tarptautiniai ekspertai nurodo ir išeitį - plėtoti intermodalinius krovinių vežimus. Apie tai ir buvo kalbama metų pabaigoje per Vilniuje vykusią mokslinę praktinę konferenciją "Transporto koridoriaus Rytai-Vakarai pietinėje Baltijos jūros dalyje plėtotė". Ši konferencija - sudedamoji INTERREGIII projekto dalis.

Ne visiems suprantamas žodis "intermodalinis" reiškia ne ką kitą, kaip kombinuotus krovinių vežimus. Veiksmų skalė čia kuo plačiausia. Tai ir atskirų transporto rūšių integracija į bendrą, efektyviai veikiančią, transportavimo grandinę, kurioje maksimaliai išnaudojami atskirų sausumos ir jūrų transporto rūšių pranašumai. Mokslininkai nusiteikę optimistiškai ir teigia, kad didėjantis multimodalinio transportavimo sistemos poreikis sukuria būtinybę Lietuvoje ir Baltijos regione plėsti logistikos centrų tinklą, Lietuvos mokslininkų ir valdininkų manymu, galintį tapti ne tik regiono, bet ir Europą su Aziją jungiančių intermodalinio transporto logistikos tinklų dalimi.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Transporto instituto direktoriaus pavaduotojas dr.Algirdas Šakalys teigia, kad Lietuvos, kaip ir viso Baltijos regiono, geografinė padėtis yra patogi ir atitinka didėjančius vežimų tarp Europos ir Azijos šalių poreikius. Numatoma, kad iki 2020 metų prekių srautai šiame regione padidės daugiau kaip 50 procentų.

Lietuvos gebėjimui konkuruoti tarptautinėse rinkose didelę įtaką turės efektyvaus intermodalinio transporto ir verslo centrų tinklo suformavimas šalia svarbiausių šalies industrinių centrų (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos), kurie vienoje erdvėje koncentruotų transporto, informacinių technologijų, įvairaus verslo rūšių ir tyrimų paslaugas.

Be to, pasak mokslininko, vienas iš prioritetinių šalies transporto strategijos uždavinių turėtų būti ilgalaikėje Lietuvos transporto infrastruktūros plėtros strategijoje numatyta Rytų-Vakarų transporto koridoriaus plėtra. "Įgyvendinant šį projektą siekiama plėtoti transporto koridorių, jungiantį Lietuvą, Kaliningrado sritį, Švediją ir Daniją. Tai padėtų užtikrinti krovinių iš Kinijos ir kitų Azijos šalių transportavimą per rytinę Baltijos jūros pakrantę į Skandinaviją ir Vakarų Europos šalis", - teigė A.Šakalys.

Tarptautinė kooperacija ir bendradarbiavimas

Kaip konferencijoje pažymėjo Europos Komisijos Energetikos ir transporto generalinio direktorato atstovas Edgar Thielmann, Baltijos jūros regione rytų-vakarų kryptimi itin sparčiai didėja transporto apimtys, tačiau transporto ir infrastruktūros planavimo sprendimai vis dėlto grindžiami nacionaliniu kontekstu. Siekiant pašalinti siaurąsias transporto infrastruktūros vietas, sumažinti neigiamą poveikį aplinkai ir sunkiasvorių sunkvežimių eismą keliuose būtina tarptautinė kooperacija ir koordinavimas.

Šiandien kaip niekad akivaizdu, kad vykstant globalizacijos procesams, pasaulio rinkose vis dažniau tarpusavyje konkuruoja ne tik kurie nors produktai ar paslaugos, o ištisos tiekimo ir skirstymo grandys. Mes, norėdami išlikti šioje konkurencinėje kovoje, privalome žinoti naujausias tendencijas, netgi dalyvauti jas numatant.

Nacionalinė ekonomika ir jos konkurencingumas vis labiau priklauso nuo transportavimo ir komunikacijų sistemų išplėtojimo lygio. Naujosios ES šalys, turinčios neefektyvias arba neintegruotas su senbuvėmis ES šalimis transporto ir komunikacijų sistemas, jei nesiims radikalių priemonių savo transporto sistemoms modernizuoti, rizikuoja praleisti unikalią galimybę pasiekti, kad jų ekonomika per tarptautines gamybos, skirstymo, transportavimo grandines įsitvirtintų ir taptų konkurencinga pasaulio rinkose. Juo labiau kad šį darbą galima atlikti itin talkinant Europos Sąjungai.

Transporto koridoriai

Formuojantis ir persiskirstant tarptautinės reikšmės prekių tiekimo grandinėms Baltijos jūros regione Lietuva neturėtų praleisti unikalios galimybės tapti svarbia šios sistemos dalimi. Tai teigiamai paveiktų ekonomiką, skatintų labai rimtas investicijas.

Tačiau ir kitos šalys nesnaudžia. Konkrečiai kalbant, mūsų pagrindinis transporto koridorius Klaipėda-Vilnius-Minskas pasmerktas amžinai konkurencinei kovai dėl tarptautinės prekybos srautų su kitais transporto koridoriais: Ventspilis-Ryga-Maskva, Talinas-Sankt Peterburgas, Helsinkis-Sankt Peterburgas-Maskva.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"