TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Atšvaitai dar netapo įpročiu

2012 10 31 8:10
Atšvaitai ir šviesą atspindinčios liemenės jau yra išgelbėję dešimtis gyvybių. /LŽ archyvo nuotrauka 

Šalies keliuose verda nematomas karas tarp policijos ir pėsčiųjų, dviratininkų bei vadeliotojų, sąmoningai vengiančių tamsiuoju paros metu vilkėti šviesą atspindinčias liemenes ar turėti atšvaitus. Anot eismo saugos specialistų, iki pergalės dar labai toli, o pralaimėjusiųjų daug.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenimis, šiemet nuo sausio iki rugsėjo žuvo 60 pėsčiųjų, pernai - 65. Tačiau gerą tendenciją gadino pėstieji, žuvę tamsiuoju paros laiku: 2011-aisiais tokių buvo 31, šiais metais - 34. Dauguma jų į kelią išėjo neturėdami jokių šviesą atspindinčių priemonių.

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) viršininkas Skirmantas Andriušis dienraščiui LŽ sakė, jog kiekvienam ne automobilyje sėdinčiam eismo dalyviui šviesą atspindinčios liemenės ir atšvaitai tamsiuoju paros metu jau seniai turėjo tapti tarytum duona kasdiene. "Ypač dabar, kai tas paros metas smarkiai ištįso", - pabrėžė LŽ pašnekovas.

Anot pareigūno, gaila, tačiau vis dar toli gražu ne kiekvienas pėsčiasis, dviratininkas ar vadeliotojas jaučia pareigą apsivilkti liemenę ar užsisegti atšvaitą. "O juk nuo to priklauso eismo dalyvio sveikata ir netgi gyvybė. Matyt, beveik visi vairuotojai yra susidūrę su nedrausmingais pėsčiaisiais ar dviratininkais. Ir puikiai žino, kokių neįtikimų pastangų prireikia išsisukti nuo per vėlai pastebėto pėsčiojo ar dviratininko, kuris žingsniuoja ar važiuoja neturėdamas šviesą atspindinčių priemonių. Labai dažnai to padaryti ir nepavyksta", - pasakojo S.Andriušis.

Pasak S.Andriušio, efektyviausiai pažeidėjus tramdo lazdos ir meduolio taktika. 

Mentaliteto įkaitai

Pareigūnas tvirtino, jog dar suprastų keistą pėsčiųjų, dviratininkų ir vadeliotojų elgesį, jei šviesą atspindinčios liemenės ar atšvaitai būtų deficitas. "Tačiau dabar jų galima įsigyti iš esmės ant kiekvieno kampo. Pardavėjai siūlo pačių įvairiausių dydžių liemenių, dar didesnis atšvaitų pasirinkimas. Už prieinamą kainą pirkėjams jie siūlomi ir kaip lipdukai, ir kaip žaisliukai, ir kaip pakabučiai, ir kaip apyrankės, kiti šviesą atspindintys daiktai. Kelių policija, Susisiekimo ministerija, Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD), padedamos kitų institucijų ar organizacijų, taip pat ir Bažnyčia, daug padarė, kad liemenės ir atšvaitai būtų prieinami kiekvienam gyventojui. Šalyje buvo surengta daugybė akcijų, kur eismo saugumo priemonės buvo dalijamos nemokamai. Tačiau daugeliu atvejų jos atsidurdavo šiukšlių dėžėje", - patirtimi dalijosi Suvalkijos sostinės policijos vadovas.

S.Andriušio nuomone, dėl to kaltas "vidutinio lietuvio mentalitetas". "Atmeskime tuos pėsčiuosius ar dviratininkus, kurie išvažiuodami į kelią pamiršo atšvaitus. Tačiau yra daugybė eismo dalyvių, kurie piktybiškai vengia dėvėti liemenę ar segėti atšvaitą. Kai kuriems jų nešioti juos yra gėda, kitiems - nepatogu, dar kitiems - "ne lygis". Toks jau tas mūsų lietuviškas mentalitetas", - savo nuomonę dėstė pareigūnas.

Tramdo specialia taktika

S.Andriušis sakė, kad egzistuoja visa socialinė grupė, kuri į atšvaitus ar kitas eismo saugumo priemones yra visiškai numojusi ranka. "Tai vadinamoji socialinės atskirties žmonių grupė. Anksčiau juos dar vadino asocialiais asmenimis. Jie ir šiaip nėra linkę paklusti visuomenėje priimtoms taisyklėms, o nešioti atšvaitus jiems apskritai yra svetima", - teigė Marijampolės apskrities policijos vadovas.

Jo tvirtinimu, policininkai pastebėjo, kad efektyviausiai nedrausmingus pėsčiuosius tramdo "lazdos ir meduolio taktika". "Už šviesą atspindinčių liemenių ir atšvaitų nenešiojimą pėstieji, dviratininkai ir vadeliotojai gali būti baudžiami administracinėmis baudomis, kurių dydis svyruoja nuo aštuoniasdešimties iki šimto keturiasdešimties litų. Pastebėjome, kad pažeidėjas dažniausiai pasitaiso, kai išrašius baudą jam iškart įteikiamas atšvaitas. Jis jį įsisega ir vėliau jau nebenusiima, kadangi žino, kad gali vėl sulaukti baudos", - pasakojo S.Andriušis.

Tiesa, pareigūno teigimu, asocialių asmenų neveikia ir tokia gudrybė. "Tokiems eismo dalyviams gali baudų kiek nori išrašyti, jie vis tiek neturi iš ko jų sumokėti, todėl į nuobaudas nekreipia dėmesio", - teigė pašnekovas.

Nepritaria kraštutinėms priemonėms

Tačiau anaiptol ne visi saugaus eismo specialistai linkę visiškai sutikti su S.Andriušio propaguojamais metodais. "Būtų labai paprasta, jei problemą būtų galima išspręsti vien tik baudomis. Tikrovėje viskas daug sudėtingiau. Kiekvienam pėsčiajam, dviratininkui ar vadeliotojui turi būti įkalta į galvą, jog nesilaikydamas eismo taisyklių jis rizikuoja ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių gyvybe bei sveikata. Išėjęs į gatvę be šviesą atspindinčios liemenės eismo dalyvis privalo žinoti, kad jis gali tapti nusikaltėliu, o ne auka, jei bus suvažinėtas. Tam tikram sąmoningumo lygiui pasiekti reikalingas visas priemonių - šviečiamųjų, auklėjamųjų, baudžiamųjų - kompleksas", - dienraščiui LŽ tvirtino LAKD Eismo saugumo skyriaus vedėjas Antanas Čereška.

Jis džiaugėsi, kad teigiamų poslinkių jau matyti. "Smagu žiūrėti į mokinukus, kurie entuziastingai nešioja atšvaitus ar tėvelių jiems nupirktas šviesą atspindinčias striukes. Tai - nuoseklaus švietimo pasekmė. Todėl šiandien daugiausia problemų turime ne su mokiniais, o maždaug 40-50 metų vyrais, kuriems nešioti atšvaitų neva neleidžia auklėjimas. Šio amžiaus pėsčiųjų ir dviratininkų keliuose ir žūsta daugiausia. Bet ir šiuos vyrus galima perauklėti, pirmiausia - geranoriškai įtikinėjant, o ne baudžiant", - sakė A.Čereška.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"