TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Atvertas kelias vakarietiškiems greitkeliams

2014 12 16 6:00
Skirmantas Skrinskas: "Didžiausias laimėjimas 2014-aisiais, kad pavyko išsaugoti tokią kelių būklę, kokia ji buvo metų pradžioje."  LŽ archyvo nuotrauka

30 metų projektinis naudojimo laikotarpis - toks paprastai yra nustatomas labiau į vakarus nuo Lietuvos esančiose valstybėse, tarp jų – ir Lenkijoje, tiesiamiems greitkeliams. 40 metų projektinį naudojimo laikotarpį naujai nutiestoms transporto arterijoms taiko Švedija. Iki šiol Lietuvoje galiojo dar nuo sovietmečio nustatytas 20 metų projektinis naudojimo laikotarpis. Kodėl svarbu kalbėti apie trukmę?

Pasirodo, nuo jos priklauso tiesiamo kelio dangos storis, inžinerinių įrenginių gausa. Kadangi Lietuvos greitkeliams būdavo ir tebėra taikomas trumpesnis projektinis naudojimo laikotarpis, jų dangos yra plonesnės, jos greičiau lankstosi, lūžinėja, trupa. Tačiau rugsėjį Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) priėmė sprendimą mūsų naujai nutiestiems greitkeliams ir automagistralėms taikyti tokį projektinį naudojimo laikotarpį, koks yra nustatomas ir Vakaruose. Planuojama, kad tokį projektinį laikotarpį turės svarbiausios mūsų transporto arterijos - 4 eismo juostų automagistralės „Via Baltica“ ruožas nuo Marijampolės iki Lietuvos ir Lenkijos sienos, kuris bus baigtas tiesti maždaug 2018-2024 metais. Baigiantis metams apie naujovę, taip pat – kitus LAKD šiemet atliktus ir ateities darbus kalbėjomės su direkcijos direktoriumi Skirmantu Skrinsku.

Maldauja suprasti kelininkus

- 2014-ieji jau visai priartėjo prie pabaigos. Kokį svarbiausią šių metų kelininkų laimėjimą galėtumėte paminėti? - LŽ klausė LAKD vadovo S. Skrinsko.

- Didžiausias laimėjimas, kad pavyko išsaugoti tokią kelių būklę, kokia ji buvo metų pradžioje, nors priežiūrai ir plėtrai skiriamų lėšų kiekis padidėjo nedaug. Taip pat svarbu, kad nors šiek tiek sumažėjo žūčių valstybiniuose keliuose (LAKD duomenimis, gruodžio 15 dieną tas sumažėjimas sudarė mikroskopinius 0,6 proc. - aut.), palyginti sėkmingai naudojome europines lėšas kelių rekonstrukcijai ir manome, kad iki metų pabaigos didžiąją dalį planuotų darbų baigsime.

Labai atsakingai rengėmės ir tiems darbams, kuriuos suplanavome padaryti 2015 metais. Preliminarus kitų metų biudžetas Kelių plėtros ir priežiūros programos (KPPP) jau yra patvirtintas. Jis nėra toks, kokio tikėjosi kelininkai ir kokio reikėtų keliams, tačiau bandysime suktis.

- Ar galite atskleisti, kokio dydžio jis bus?

- Kelių priežiūrai ir plėtrai numatoma skirti 1,21 mlrd. litų, arba 14 proc. daugiau nei šiemet. Bet viskas gražu tik iš pirmo žvilgsnio. Tikrovėje didžioji prieaugio dalis bus panaudota ne valstybiniams, o vietiniams keliams remontuoti. Iš viso miestų gatvių, vietinių kelių remontui ir jų priežiūrai bus skirta 37 proc. KPPP biudžeto. Už likusią sumą bus atliekamas visų valstybinių kelių – automagistralių, greitkelių, krašto ir rajoninių - remontas ir priežiūra. Šiems keliams finansavimas išaugs vos 6 proc., nors kai kuriuos jų jau darko gilios provėžos, verkiant būtina rekonstruoti žvyrkelius, kai kurių transporto arterijų dangose yra atsiradusi vadinamoji krokodilo oda, o tai leidžia teigti, jog danga nusidėvėjusi. Jei įvertinsime dar ir darbo sąnaudų bei medžiagų pabrangimą, tai valstybiniams keliams skirtų lėšų nepadaugės nė 3 procentais.

Deja, jau tapo įprasta, kad KPPP yra apkarpoma dėl vadinamųjų valstybės reikmių. Programos lėšos buvo apkarpytos iš šiemet – net 265 mln. litų, arba daugiau nei du kartus, nei tai buvo padaryta prieš metus. Atrodo, kitais metais lėšos, kurios būtinai turėjo būti skirtos kelių plėtrai, bus išleistos šalies gynybiniam pajėgumui stiprinti. Suprantu, kad mums reikalinga stipri ir gerai apginkluota kariuomenė. Vis dėlto sprendimų priėmėjams siūlyčiau pagalvoti ir dėl kelių. Tai – strateginis mūsų valstybės turtas, o sunykusias transporto arterijas atkurti kainuoja daug brangiau nei nuolat jas kokybiškai prižiūrėti ir remontuoti.

- Gal 2015 metais pagaliau bus pradėtas tiesti keturių juostų automagistralės „Via Baltica“ ruožas judriausioje šalies vietoje tarp Kauno ir Marijampolės. Kada galime tikėtis pirmojo etapo darbų pradžios?

- Labai noriu tikėtis, kad keturių juostų "Via Balticos" automagistralės nuo Kauno iki Lenkijos sienos pirmojo etapo darbai bus pradėti jau ateinančių metų pavasarį ar pačioje vasaros pradžioje. Gruodžio 9 dieną buvo atplėšti vokai, ir paaiškėjo, kad nutiesti Kauno rajone pirmus 6 automagistralės kilometrus pretenduoja penkios įmonės. Beje, ten bus dar statomi ir du viadukai, tunelis, įrengiamos kitos eismo saugumo priemonės. Šiuo metu vykdomos 8 viešųjų pirkimų procedūros darbams, finansuojamiems iš Europos Sąjungos lėšų. Baigus šias procedūras kitų metų pirmąjį pusmetį, planuojama pradėti rekonstruoti ekonomiškai būtiniausius 62 kilometrus magistraliniuose ir krašto keliuose bei rekonstruoti pradėtas 4 sudėtingas sankryžas magistraliniuose keliuose. Visų projektų vertė gali siekti 400 mln. litų. Tad direkcijos kolektyvui dabar - intensyvus darbymetis.

Džiugu, kad 2015-ųjų gegužę pradės veikti pirmas viešosios ir privačios partnerystės projekto būdu pastatytas Palangos aplinkkelis. Tikimės, kad kitais metais atsiras ir sprendimas dėl kitos tokio pat tipo sutarties – Vilniaus-Utenos kelio rekonstrukcijos.

Žinoma, paminėjau tik pačius svarbiausius darbus.

Pravertė Augustavo patirtis

- Prieš kurį laiką LŽ rašė apie tai, kaip lenkai tiesia kelius, kad šie būtų tokie pat kokybiški, kaip ir Vakaruose, pavyzdžiui, Vokietijoje. Lietuvos greitkeliams nustatomas vos dvidešimties metų projektinis naudojimo laikotarpis, kai Lenkijoje taikomas trisdešimties metų. Dėl to automagistralių ir greitkelių dangos konstrukcijos ten yra 10 proc. storesnės nei Lietuvoje. Girdėjau, jog LAKD priėmė sprendimą vakarietiškus naudojimo laikotarpius taikyti ir mūsų transporto arterijoms?

- Toks sprendimas rugsėjo mėnesį iš tiesų buvo priimtas. Ateityje 30 metų projektinis naudojimo laikotarpis bus taikomas visiems Lietuvoje tiesiamiems greitkeliams ir automagistralėms. Ten, kur kelių projektavimo ir tiesimo darbai buvo pradėti vadovaujantis senuoju reglamentu, ir toliau bus taikomas 20 metų projektinis naudojimo laikotarpis. Kadangi „Via Balticos“ ruožui nuo Marijampolės iki Lietuvos ir Lenkijos sienos bus daromi nauji projektai, šio ruožo kelio tvarumas jau niekuo nebesiskirs nuo vakarietiškojo.

Kelio konstrukcija labai nesikeis, tačiau bus suprojektuota daugiau dviejų lygių sankryžų, bus klojama storesnė danga. Tiesa, padidės ir tokio kelio statybų kaina – preliminariai ji bus didesnė nuo 4 iki 18 procentų. Tačiau dar daugiau planuojama gauti naudos iš to, kad trečdaliu padidės tokio kelio naudojimo laikas.

Ieško galimybių tiesti greičiau

- Lenkijoje keturių juostų automagistralės "Via Baltica" ruožą nuo Varšuvos iki Lietuvos ir Lenkijos sienos planuojama nutiesti arba rekonstruoti iki 2020-ųjų. Mes iki sienos su Lenkija savo atkarpą nutiesime geriausiu atveju dar po poros metų. Lankantis Augustave teko patirti, kodėl lenkai dirba sparčiau. Pasirodo, Lenkijoje daug paprastesnė privačios žemės paėmimo strateginiams projektams tvarka. Savininkui pranešama apie paimamą jo žemę, tada į jo sąskaitą pervedami pinigai už paimtą žemę pagal tos dienos rinkos kainą, o darbus jau galima pradėti po 90 dienų nuo kreipimosi dienos. Vėliau nepatenkintas savininkas gali kreiptis į teismą. Pas mus pradėti atlikti darbus draudžiama tol, kol bus baigti teismų procesai. Ar ateityje galime tikėtis daugiau „lenkiškos“ nei „lietuviškos“ tvarkos šiuo klausimu?

- Kyla įvairių kliūčių: sklypai būna padalyti keliems savininkams, kai kurie iš jų išvykę iš šalies, su kai kuriais ginčijamasi dėl kainos. Tačiau pagal dabar galiojančius teisės aktus procedūros tapo daug spartesnės.

Teismams suteikta teisė leisti Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus įsakymu paimtą privačią žemę įregistruoti valstybės vardu dar neišsprendus ginčo dėl atlyginimo dydžio.

Kaip rodo mūsų patirtis, teismų sprendimai dėl leidimo paimti privačią žemę ir įregistruoti ją valstybės vardu šiuo metu jau priimami vidutiniškai per 3 mėnesius, o įsiteisėja vidutiniškai per 6-8 mėnesius.

Pagal ankstesnę Žemės įstatymo redakciją leidimas įregistruoti paimtą valstybės vardu žemę būdavo priimamas tik kartu išsprendus atlyginimo dydžio klausimą, kartais ginčai teismuose trukdavo iki 3 metų.

Žemės įstatymo pakeitimas iš esmės sutrumpino ne pačią žemės paėmimo procedūrą (kai kuriais atvejais ji tapo dar ilgesnė dėl privalomų skelbimų laikraščiuose, jei savininkas neatsiima laiškų ir kita), bet sutrumpino ginčus teismuose dėl leidimo paimti žemę ir įregistruoti ją valstybės vardu.

- Bet ar nereikėtų termino dar labiau sutrumpinti?

- LAKD kreipėsi į teisininkus, kad jie iki metų pabaigos pateiktų išvadą apie tai, kokios dar galimybės būtų pagreitinti išpirkimą nepažeidžiant savininkų interesų. Pasitvirtino ir nuo šių metų antro ketvirčio atnaujintas didžiųjų projektų viešųjų pirkimų vertinimas pagal ekonominį kriterijų, kur kaina vertinama 85 proc., įrengimo trukmė - 10 proc., o papildomos garantijos laikas - 5 procentais. Taip pavyko sutaupyti vidutiniškai iki 15 proc. kainos, kartais net iki 50 proc. kelio tiesimo trukmės ir dažniausiai iki 30 proc. papildomo garantinio termino, kurį siūlo rangovas garantuodamas už savo darbų kokybę.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"