TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Aušinimo skysčiui – antikorozinis testas

2016 02 10 6:00
Kokybiškas aušinimo skystis saugo variklio aušinimo sistemą nuo korozijos, užšalimo, padeda palaikyti tinkamą variklio darbinę temperatūrą, nepaisant apkrovos. LŽ archyvo nuotraukos

Jeigu aušinimo sistema neveiks tinkamai, automobilis gali ilgam sustoti. Tačiau jos priežiūrą ir tinkamą eksploataciją vairuotojai dažnai pamiršta. Viskas prasideda nuo tinkamo aušinimo skysčio pasirinkimo.

Viena pagrindinių aušinimo sistemos paskirčių žiemą – variklio apsauga nuo užšalimo, ji sumažina variklio sandarumo praradimo arba variklio bloko įtrūkimo galimybę. Pasak automobilių detalių salono vadybininko Roko Juodviršio, gaji mechanikų ir vairuotojų nuomonė, kad geriausiai aušinimo skystį nuo kristalizacijos žiemą apsaugo vietoj skiedinio naudojamas jo koncentratas.

Metalų plokštelės viršuje dvi savaites buvo veikiamos prastos kokybės aušinimo skysčiu, apačioje – geros kokybės aušinimo skysčiu.

„Tačiau tai yra niekuo nepagrįstas mitas, mat standartinis koncentratas užšąla, t. y. kristalizuojasi esant minus 17 laipsnių. Tik praskiedus atitinkamu kiekiu vandens (jo tikslios proporcijos privalo būti nurodytos kiekvieno produkto etiketėje), skiedinio kristalizacijos temperatūra sumąžta iki, pavyzdžiui, minus 35 laipsnių. Atitinkamas glikolio ir vandens proporcijas išlaikyti labai svarbu. Optimaliai mišinyje glikolio turėtų būti apie 50 proc., tai garantuoja kristalizacijos apsaugą iki minus 35–37 laipsnių“, – aiškino R. Juodviršis.

Apauga nuosėdomis

Tinkamos kokybės aušinimo skystis ne tik apsaugo variklį nuo užšalimo, bet ir suteikia apsaugą nuo korozijos iš metalo ir gumos pagamintiems atskiriems aušintuvo ir variklio elementams bei juos jungiančioms gumoms.

Pagrindinė aušinimo skysčio gamybos žaliava yra etileno glikolis, o kartais naudojamas ir propilenglikolis. Cheminės ir fizikinės glikolio savybės apsaugo variklio bloko temperatūros nukritimą žemiau 0 laipsnių. Tradicinė aušinimo skysčio cheminė sandara nėra sudėtinga: glikolis, antikoroziniai priedai, priedai nuo putojimo bei distiliuotas vanduo. Tačiau panaudojamus vieną netinkamos kokybės komponentą galutinės skysčio savybės bus skirtingos.

„Žinoma, prastesnės kokybės aušinimo skystis nieko iškart „neužtrumpins“. Efekto reikėtų laukti nuvažiavus ne vieną tūkstantį kilometrų. Aušinimo sistemos kanaluose susidaro nuosėdų, kurios sumažina pačios sistemos efektyvumą. Vairuotojų vasarą vis dar mėgstama ydinga praktika – kai trūksta skysčio, įpilti vandens, itin retai keisti aušinimo skystį ir naudoti pigiausius produktus“, – sakė R.Juodviršis.

Vadovaujantis gamintojų nustatomu maksimaliu terminu, aušinimo skystis galėtų būti keičiamas tik kas penkerius metus. Tačiau esame Šiaurės Europoje, kur vasaros ir žiemos temperatūrų amplitudė labai skiriasi, tad ir aušalas kur kas greičiau drumsčiasi, tampa ne toks efektyvus. Nenorintys gadinti variklio automobilių savininkai turėtų visą sistemoje esantį antifrizą keisti kas dvejus, o maksimaliai – kas trejus metus. Keičiant aušinimo sistemos detales, taip pat rekomenduojama pakeisti ir patį skystį.

Bando antikoroziniu testu

Aušinimo skysčio keitimo procedūra nėra sudėtinga – ji įmanoma ir namų sąlygomis. Reikia žinoti, kad keičiant skystį, jei automobilyje tam nėra specialių išleidimo angų, paprastai numovus aušinimo žarną dalis seno skysčio liks sistemoje. Nederėtų pamiršti, kad aušinimo skystis yra nuodinga pavojinga medžiaga, todėl negalima jos išpilti bet kur, privalu utilizuoti ir priduoti į atliekų perdirbimo įmones.

Šiuo metu prekybos centruose ir specializuotuose parduotuvėse galima rasti bent keliasdešimt rūšių aušinimo skysčių įvairiomis kainomis. Tačiau dėl kai kurių jų kokybės akylesni vairuotojai visai pagrįstai abejoja.

Aušinimo skysčio kokybę patikimi gamintojai standartiškai vertina ir antikoroziniu testu pagal jau ne vienus metus galiojantį standartą (PN-78/H 04608 arba ASTM D 1348). Jo metu bandomųjų metalų (vario, žalvario, plieno, ketaus, aliuminio) plokštelės 336 valandoms (14 dienų) atitinkamoje terpėje panardinamos į nuo 71 iki 88 laipsnių įkaitintą aušinimo skysčio koncentratą, kartu į bandomąjį stendą tiekiant 6 litrus oro per valandą. Praėjus dviem savaitėms apskaičiuojamas plokštelių masės praradimas (g/m2).

„Lyginant gamintojų apie produktus nurodomą informaciją ir standartus, kuriuos šie atitinka, galima susidaryti gana detalų vaizdą apie skirtingų aušinimo skysčių kokybę. Svarbu, kad produktas pirmiausia atitiktų ir galiojantį PN-C-4007:2000 standartą bei turėtų sertifikatus, patvirtintus gerai žinomų tyrimų institutų. Taip pat patikimas gamintojas visuomet nurodys naudojimo variklyje bei saugojimo pakuotėje terminą. Dažnai ant pakuotės nurodomi ir atitikties skirtingų gamintojų varikliams patvirtinimai. Tai reiškia, jog patys gamintojai šį skystį testavo savo laboratorijose ir patvirtina jo kokybę. Žinoma, ant pigiausios prekybos centruose parduodamos produkcijos tokių dalykų dažniausiai ne visuomet rasime“, – pažymėjo R. Juodviršis.

Lietuvoje populiariausioms vokiškoms ir japoniškoms mašinoms rekomenduojamas G12 arba G12+ (dažniausiai raudonas) antifrizas. Šis skirtas automobiliams, pagamintiems nuo 1996 metų, o G12++ (dažniausiai violetinis) – automobiliams nuo 2005 metų. Abu šie skysčiai priskiriami pailginto veikimo (long life) aušinimo skysčių kategorijai ir keičiami kas 5 metus.

G13 skirtas automobiliams, pagamintiems nuo 2008 metų. Nors šis aušinimo skystis pasižymi tomis pačiomis savybėmis kaip ir G12++, jame yra nedidelis kiekis glicerino, kuris ne toks kenksmingas gamtai. Šios kategorijos skysčiuose naudojamas labai gerai išvalytas glicerinas, tinkamas naudoti ir kosmetikos gaminiams, todėl jis daug brangesnis nei kitų kategorijų aušinimo skysčiai. G13 aušinimo skysčiai pasižymi veiksmingesne aliuminio apsauga nuo korozijos.

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad pigesnį produktą pagaminti norintys gamintojai griebiasi ir kitų triukų. Kartais vartotoją gali suklaidinti ant pakuotės nurodomi skaičiai – būtina atkreipti dėmesį, ar antifrizo kiekis nurodytas litrais, ar kilogramais. Pirkdami 4 kg antifrizo, gausite puslitriu mažiau skysčio, nei pirkdami 4 l pakuotę.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"