TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Autoįvykiuose pasaulyje kasmet žūva beveik 1,5 mln. žmonių

2015 12 10 9:26
LŽ archyvo nuotrauka

Pasaulyje kelių eismo įvykiuose kasmet žūsta apie 1,3 mln. žmonių ir apie 20–50 mln. patiria nemirtinus, tačiau sunkius sužalojimus. 2014 m. Lietuvos keliuose žuvo 265 eismo dalyviai ir 3889 žmonės buvo sužeisti.

Palyginti su 2013 m., eismo įvykių ir sužeistųjų skaičius Lietuvos keliuose sumažėjo atitinkamai 1,95 proc. ir 2,94 proc., tačiau, nepaisant visų pastangų, 2014 m. 3,52 proc. padidėjo žuvusiųjų eismo įvykiuose skaičius. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos metu 2011–2020 metai oficialiai buvo paskelbti Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau – PSO) Saugaus eismo dekada (toliau – Dekada). Dekados tikslas yra stabilizuoti ir sumažinti mirčių keliuose skaičių iki 2020 m. Tikslui pasiekti buvo parengtas visuotinis veiksmų planas, kuriame yra apibrėžtos būtinos priemonės, kurių reikia imtis, norint užtikrinti saugą keliuose.

Lietuvoje PSO Saugaus eismo dekados kontaktinio asmens funkcijas vykdo Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras (toliau – SMLPC). 2015 m. SMLPC vykdė aktyvią veiklą prisidėdamas prie Dekados tikslų. Gegužės 4–10 d. SMLPC paminėjo trečiąją Jungtinių Tautų Saugaus eismo savaitę, kurios šūkis buvo „Saugokime vaikų gyvybes!“, suorganizavo seminarą, skirtą savivaldybių administracijų, švietimo įstaigų atstovams, visuomenės sveikatos biurų ir kitų institucijų specialistams „Vaikų sauga keliuose. Gerosios patirties sklaida“, paskelbė mokyklinio amžiaus vaikams skirtą nuotraukų konkursą „Saugokime vaikų gyvybes“, nuolat švietė visuomenę kelių eismo saugos temomis, taip pat organizavo parašų rinkimo kampaniją Vaikų deklaracijai dėl saugos keliuose palaikyti, kurią pasirašė beveik 34000 Lietuvos žmonių. Viena iš Dekados veiksmų plane numatytų veiklos krypčių yra tarpsektorinis bendradarbiavimas, todėl SMLPC bendradarbiavo ir vykdė įvairias traumų bei mirčių keliuose mažinimo prevencines akcijas kartu su Sveikatos apsaugos, Susisiekimo, Vidaus reikalų bei Švietimo ir mokslo ministerijomis bei kitomis institucijomis: Lietuvos kelių policijos tarnyba, Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centru ir savivaldybių visuomenės sveikatos biurais.

Dekados veiksmų plano vykdymo progresą stebi PSO, rengdama Pasaulio kelių eismo saugos ataskaitas. 2015 m. spalio mėn. PSO pristatė trečiąją ataskaitą, kurioje apibendrinti 3 pirmųjų Dekados metų duomenys. Išanalizavus informaciją iš 180 šalių nustatyta, kad mirčių keliuose skaičius nuo 2007 m. stabilizavosi ir siekia apie 1,25 mln. atvejų per metus. Įvertinus 4 proc. populiacijos prieaugį ir 16 proc. transporto priemonių skaičiaus padidėjimą yra daroma išvada, kad prevencinė traumų keliuose veikla išsaugojo tūkstančius gyvybių. Apie 90 proc. visų mirčių keliuose įvyksta žemo ir vidutinio ekonominio lygio valstybėse (daugiausia Afrikoje), nors jose eksploatuojama tik pusė visų pasaulio transporto priemonių. Beveik 50 proc. mirčių pasaulyje įvyksta tarp mažiausiai apsaugotų eismo dalyvių – motociklininkų (23 proc.), pėsčiųjų (22 proc.) ir dviratininkų (4 proc.). O Europos regione pusę žuvusiųjų sudarė automobilių vairuotojai ir keleiviai, 26 proc. – pėstieji.

Ataskaitoje nurodoma, kad viena geriausių eismo įvykių, sužalojimų ir mirčių prevencijos priemonių yra kelių eismo saugos įstatymai, kurie reglamentuoja 5 svarbiausius rizikos faktorius: saugos diržų naudojimo, vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, greičio ribojimo, motociklininkų šalmų dėvėjimo ir vaikų apsaugos įrenginių. Per paskutinius 3 metus 17 pasaulio valstybių į savo teisės aktus įtraukė bent vieną gerosios praktikos pavyzdį, susijusį su šiais rizikos faktoriais. Tačiau, norint pasiekti geriausių rezultatų, būtina vykdyti griežtą ir nepertraukiamą teisės aktų reikalavimų laikymosi kontrolę bei ugdyti visuomenės sąmoningumą.

Greičio kontrolė. Vidutinis pasaulio kelių eismo greitis nuolat didėja, o kartu didėja ir avarijų tikimybė bei pasekmių mastas. Suaugęs pėsčiasis, partrenktas automobilio, važiuojančio mažesniu nei 50 km/h greičiu, turi apie 20 proc. tikimybę žūti, o partrenktas automobilio, važiuojančio 80 km/h greičiu – jau beveik 60 proc. Miestuose greitis turi būti ribojamas iki 50 km/h ar mažiau, o vietos valdžios institucijos privalo turėti teisėkūros galią mažinti greitį atsižvelgdamos į vietos aplinkybes, pvz., sumažinti leidžiamą greitį šalia mokyklų ar kitų vietų, kur renkasi daug pažeidžiamų eismo dalyvių. Tokie įstatymai galioja 47 pasaulio valstybėse. Lietuvos miestuose greitis yra ribojamas iki 50 km/h, tačiau savivaldybės neturi teisės modifikuoti greičio apribojimų atsižvelgdamos vietos aplinkybes.

Vairavimo apsvaigus nuo alkoholio prevencija. Įstatymai, draudžiantys sėsti už vairo patyrusiems vairuotojams, kurių kraujyje yra daugiau kaip 0,05 g/dl alkoholio, ir vairuotojams, neturintiems 2 m. stažo, kurių kraujyje yra 0,02 g/dl ar daugiau alkoholio, sumažina avarijų, o tuo pačiu traumų ir mirčių keliuose tikimybę. Tokie įstatymai galioja tik 34 pasaulio valstybėse, iš kurių 21 – Europos regione. Lietuvoje patyrusių vairuotojų kraujyje negali būti daugiau kaip 0,04 g/dl alkoholio, o pradedančiųjų vairuotojų kraujyje alkoholio iš viso negali būti.

Šalmų naudojimas. Teisingas kokybiško motociklininko šalmo naudojimas gali sumažinti mirties riziką 40 proc., o sunkaus galvos sužalojimo riziką – 70 proc. Šalmų naudojimo taisyklės turi galioti visiems dviračių motorizuotų transporto priemonių vairuotojams ir keleiviams, bet tokie įstatymai galioja tik 44 valstybėse, o griežčiausi reikalavimai taikomi turtingiausiose Europos valstybėse. Lietuvoje pagal įstatymą šalmus privalo dėvėti motociklų vairuotojai ir keleiviai, taip pat nepilnamečiai dviratininkai. Šalmų standartai nėra reglamentuojami.

Saugos diržų naudojimas. Saugos diržų naudojimas sumažina mirties riziką 45–50 proc. asmenims, sėdintiems priekinėse sėdynėse, ir 25 proc. – sėdintiems galinėse sėdynėse. Įstatymai, įpareigojantys visus keleivius užsisegti saugos diržus, galioja 105 valstybėse ir apima 67 proc. populiacijos.

Saugus vaikų vežimas transporto priemonėse. Vaikai ir kūdikiai transporto priemonėse turi būti vežami automobilinėse vaikų kėdutėse, naudojant saugos diržus, atsižvelgiant į amžių, ūgį ir svorį, o vyresni vaikai priekinėje sėdynėje vežami atsižvelgiant į amžių ar ūgį. Tokie įstatymai galioja tik 53 valstybėse, apimančiose 17 proc. populiacijos. Nors vaikų kėdučių įteisinimas yra labai svarbus, jis yra sunkiai įgyvendinamas net turtingose valstybėse dėl šių įrenginių kainos. Lietuvoje vaikus iki 135 cm ūgio būtina vežti specialiai pritaikytose kėdutėse.

Nors egzistuoja stipri mokslinė bazė su efektyviomis, įrodymais pagrįstomis priemonėmis, tačiau ataskaita rodo, kad traumų ir mirčių keliuose mažinimui yra skiriamas nepakankamas dėmesys. Kelių eismo saugumo reglamentavimo srityje buvo padaryta ženkli pažanga, tačiau šių pokyčių greitis yra per lėtas siekiant įgyvendinti ambicingą Darnaus vystymo tikslą – iki 2020 m. perpus sumažinti mirčių ir sužalojimų kelių eismo įvykiuose visame pasaulyje. Diegiant PSO rekomenduojamas priemones galima išsaugoti milijonus gyvybių visame pasaulyje.

Pranešimą parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Evelina Voitonis

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"