TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Automobiliai sudega akimirksniu

2010 08 18 0:00
D.Gurevičius pataria kilus gaisrui neprarasti sveiko proto ir pirmiausia pasirūpinti keleiviais.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Gesintuvo nesivežiojantys vairuotojai tiki, kad užsidegti gali tik labai seni, sutrūniję automobiliai. Tad įsiplieskus ugniai jiems belieka griebtis už galvos ir stebėti, kaip per kelias minutes supleška brangi mašina.

Automobilių gaisrai nėra retas atvejis - nuo metų pradžios Lietuvoje liepsnos suniokojo beveik 800 transporto priemonių. Šis skaičius būtų buvęs mažesnis, jei visi vairuotojai būtų turėję gesintuvus ir žinoję, kaip su jais elgtis.

Nepamirštama nelaimė.

Automobilio gaisras gerokai patuština jo savininko kišenę ir ilgą laiką išlieka atmintyje. Šiaulietė Agnė LŽ tikino niekada nebevažinėjanti be gesintuvo, nes negalinti pamiršti siaubo, kurį sukėlė prieš šešerius metus įvykusi nelaimė.

"Automobiliu važiavome iš Kauno į Šiaulius. Buvo jau naktis, kai staiga salone pasklido keistas aitrus kvapas, iš po prietaisų skydelio ėmė veržtis dūmai ir pasirodė liepsna. Iškart sustojome pakelėje, bet gesintuvo neturėjome. Puolėme liepsną pūsti... Draugas užklojo vairą odine striuke ir ugnis užgeso. Tačiau kai pagalvoju, kas būtų buvę, jei liepsna būtų persimetusi toliau, net šiurpas nukrečia", - prisiminė mergina. Apdegusį "Volkswagen Passat" namo jiems padėjo partempti draugai. Dirbtuvėse paaiškėjo, kad dėl elektros instaliacijos gedimo užsiliepsnojo avarinio signalo mygtukas ir po juo buvę laidai.

Gaisrai neaplenkia ir žinomų žmonių. Pernai kovo mėnesį ugnis suniokojo aktoriaus ir laidų vedėjo Vytauto Šapranausko automobilį. Juodas BMW X5 markės visureigis užsiliepsnojo paryčiais prie V.Šapranausko namų Vilniuje. Ugniagesiai į įvykio vietą atskubėjo vos gavę pranešimą ir per dešimt minučių užgesino gaisrą, bet BMW buvo gerokai apgadintas - išdegė variklio skyrius, nukentėjo priekinė salono dalis, mašina aprūko.

Tuomet V.Šapranauskas nepratarė žurnalistams nė žodžio apie nelaimę, nenori jos prisiminti ir dabar. LŽ bandė pašnekinti aktorių apie gaisrą, kilusį prieš pusantrų metų, tačiau vos išgirdęs pokalbio temą jis tarė: "Nenoriu apie tai kalbėti. Ačiū, viso gero", ir padėjo ragelį.

Karšta problema

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Visuomenės informavimo ir analizės skyriaus viršininko pavaduotojas Donatas Gurevičius patvirtino, kad automobilių gaisrai, kuriuos ugniagesiams tenka tramdyti, yra vieni dažniausių. Karšta vasara gelbėtojams - pats darbymetis. "Paprastai techninės problemos išlenda arba itin karštu metu, kai transporto priemonės lengviau užkaista, arba esant labai šaltam orui, kai automobilius uždega patys vairuotojai, atkakliai bandydami paleisti jų variklius", - aiškino D.Gurevičius.

Dažniausia gaisrų priežastis - nematomos techninės bėdos, tačiau kartais žmonės ir patys prisišaukia nelaimę. Pašnekovas baisėjosi kai kurių vairuotojų įpročiu po variklio dangčiu vežiotis skudurų ar kartono lakštų, ant kurių užkritusi žiežirba gali akimirksniu sukelti gaisrą.

Kaip tinkamai gesinti

Jei važiuojant užsidega automobilis, pirmiausia patariama nesutrikti, nepanikuoti ir nepulti į ugnį. Pasak D.Gurevičiaus, neretai pasitaiko, kad bandantieji gesinti mašiną patys apdega rankas ar veidą. Kadangi dažniausiai gaisras kyla po variklio dangčiu, jis paaiškino, kaip tinkamai sutramdyti liepsną.

Pastebėjus, kad automobilis ėmė degti, būtina kuo skubiau sustoti ir išjungti variklį. Jo dangtį iš pradžių reikia atidaryti vos kelis centimetrus, pro atsiradusį plyšį 1-2 gesintuvo paspaudimais įpūsti šiek tiek gesinimo medžiagos, kad liepsna nusloptų, o tada dangtį uždaryti. "Staiga kelti variklio dangčio nevalia, nes ugnis, gavusi oro, gali pliūptelėti, apdeginti gesinti bandžiusį žmogų ir įsisiautėti taip, kad jos sutramdyti bus nebeįmanoma", - įspėjo specialistas.

Įpurškus šiek tiek gesinimo medžiagos galima vėl atidaryti variklio dangtį. Lėtai jį keliant reikia stebėti gaisro židinį ir purkšti gesintuvu ten, kur matyti ugnis ar smilksta dūmai.

Jei vairuotojas liepsną pastebi vos jai įsiplieskus, automobilinio gesintuvo turėtų pakakti gaisrui užgesinti, bet geriausia iškviesti ugniagesius vos sustabdžius mašiną. Kad nereikėtų gaišti laiko, gelbėtojams galėtų paskambinti automobilio keleiviai. Jie taip pat padėtų stabdydami pro šalį važiuojančias transporto priemones ir prašydami gesintuvų. Jei automobilyje yra dujų įranga, būtina užsukti dujų tiekimo čiaupą.

Tačiau pirmiausia suaugę keleiviai arba pats vairuotojas turėtų pasirūpinti, kad mašinoje neliktų vaikų ir naminių gyvūnų, nes ugnį ne visada pavyksta užgesinti, o jai įsisiautėjus gelbėti mažuosius gali būti per vėlu. "Automobilis sudega ypač greitai. Jo gali nebelikti per 5-6 minutes. Jei ugnis persimeta į saloną, iš mašinos praktiškai nieko nebelieka", - kalbėjo D.Gurevičius.

Gaisrų - šimtai

Pašnekovas pabrėžė, kad baigus gesinti automobilį būtina išjungti akumuliatoriaus laidus. Tai ypač svarbu, jei liepsnos jau nematyti, bet salone dar jaučiamas svylančių laidų kvapas. "Žinome, kad lietuviai - auksarankiai. Dažnai jie patys prisijungia magnetolą, o ši ima svilti. Laidai svyla tol, kol tiekiama elektra. Jie iš pradžių rūksta, skleidžia kvapą, bet nedega. Išjungus elektros tiekimą galima išvengti gaisro", - komentavo D.Gurevičius.

Pašnekovas stebėjosi, kaip kai kurie vairuotojai nevertina gesintuvo svarbos ir išvis jo neturi. "Dažnas mano, jog gesintuvas reikalingas tik per techninę apžiūrą, tad pasiskolina jį iš draugų. O kai automobilis užsidega, tuomet graužiasi, kad jei būtų turėję gesintuvą, mašina gal nebūtų sudegusi", - pasakojo specialistas. Jo nuomone, protinga įsigyti didesnį gesintuvą, nei reikalaujama. Šiuo metu lengvajame automobilyje privaloma turėti gesintuvą, kuriame telpa vos vienas kilogramas gesinimo medžiagos. Nors vairuotojai gali vežiotis ir didesnį, mažai kas taip elgiasi. Mat toks gesintuvas yra brangesnis, sunkesnis ir užima daugiau vietos.

Faktai

Šiemet kilo šiek tiek mažiau automobilių gaisrų nei pernai per tą patį laikotarpį, tačiau nelaimių skaičius tebėra stulbinamai didelis. Nuo Naujųjų metų iki rugpjūčio 17 dienos ugniagesiai 770 kartų vyko gesinti liepsnojančių transporto priemonių. 15 iš jų buvo išgelbėtos, 547 sugadintos, o 208 mašinas liepsnos visiškai sunaikino.

Per šias nelaimes du žmonės žuvo, septyni buvo sužaloti. Transporto priemonių gaisrai sudarė net 8,1 proc. visų krašte kilusių gaisrų.

Praėjusiais metais tokių atvejų užregistruota šiek tiek daugiau, tačiau jų pasekmės ne tokios skaudžios - ugnis pasiglemžė vieną gyvybę, šeši buvo sužaloti. Pernai per tą patį laikotarpį degė 847 transporto priemonės. 6 iš jų buvo išgelbėtos, 278 sunaikintos, 563 sugadintos.

Gaisro anatomija

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Automobilių transporto katedros vedėjas docentas dr. Saugirdas Pukalskas LŽ teigė, jog dažniausiai automobiliai užsidega dėl susidėvėjusių laidų, elektros įrangos gedimų, nesutvarkytų elektros ar degalų tiekimo sistemų ir kiauros dujų išmetimo sistemos.

Paprastai ugnis įsiplieskia mašinos priekyje. "Daugumoje automobilių modelių akumuliatorius yra variklio skyriuje, todėl daugiausia laidų išvedžiota po variklio dangčiu ir prie prietaisų skydelio. Jeigu įvyksta trumpasis jungimas, izoliacija išsilydo ir pradeda degti", - dėstė pašnekovas.

Nuspėti, kad automobilis užsidegs, praktiškai neįmanoma, tačiau vairuotojai gali pasistengti užkirsti nelaimei kelią. Senų mašinų savininkams nereikėtų numoti ranka į prakiurusį duslintuvą ar kitas išmetimo sistemos problemas. Jei skylė yra netoli variklio, gali užsiliepsnoti į išmetamųjų dujų vamzdį patekusios nesudegusių degalų dalelės, o jei kur nors variklio skyriuje sunkiasi alyva, ugniai įsiplieksti užteks ir vieno jos lašo, užtiškusio ant karšto duslintuvo.

Atsarga gėdos nedaro

Kaip aiškino S.Pukalskas, transporto priemonių gaisrai nėra vien senų automobilių problema. Nors jie užsiliepsnoja dažniau, naujos mašinos taip pat gali savaime užsidegti. "Gali būti ir gamyklinis brokas, ir nekokybiškų detalių įdėta, ir po avarijos blogai suremontuota", - tvirtino jis.

Vairuotojams, kurie naudojasi dujų įranga, o ypač ketinantiems ją įsigyti, docentas patarė pasidomėti jos kokybe ir saugumu. "Per vienos kompanijos dujų įrangos pristatymą teko matyti, kaip į ugnį buvo įmestas balionas, padengtas specialia medžiaga, kad greitai neįkaistų. Nuo karščio dujoms pradėjus plėstis atsidarydavo vožtuvas ir išleisdavo jų perteklių. Tokie balionai gerokai saugesni už pačius pigiausius. Šiuose dujos per gaisrą plečiasi, negali išeiti ir sprogsta", - pasakojo S.Pukalskas

Specialistų nuomonė dėl tinkamiausio gesintuvo dydžio skiriasi. Docentas patvirtino, kad minimalaus privalomo gesintuvo užsiliepsnojusiam automobiliui užgesinti neužteks, bet vežiotis didesnį, anot jo, būtų nepatogu. S.Pukalsko manymu, kiti vairuotojai, pamatę užsidegusią mašiną, turėtų sustoti ir padėti nelaimės ištiktam žmogui, todėl pirkti didesnės talpos gesintuvo nėra reikalo. Tačiau D.Gurevičius teigia, jog protingiau elgiasi tie, kurie vežiojasi didesnį gesintuvą. Vairuotojas niekada nesitiki, kad jo mašina užsidegs, bet kai taip atsitinka, aplinkui gali nebūti ir ko paprašyti pagalbos. Tokiu atveju iš brangaus turto per kelias minutes liks tik degėsiai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"