TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
TRASA

Automobiliai vėl perkami į skolą

2011 10 12 0:00
Galingas visureigis buvo geidžiamiausias staiga praturtėjusių lietuvių pirkinys. Dabar žmonės dairosi į mažesnius, bet vis tiek gana galingus automobilius.
LŽ archyvo nuotrauka

Skaudi pamoka blėsta žmonėms iš atminties - vairuotojai vėl ėmė dairytis į naujus ar apynaujus automobilius. Vis daugiau jų ryžtasi pirkti mašinas skolon ir neapsiriboja kukliais modeliais - "ima" galingus.

Automobilio įsigijimą išperkamąja nuoma prieš keletą metų žmonės net nevadino pirkimu. "Paėmiau", - girdavosi naujo modelio vairuotojas, lyg būtų gavęs mašiną už dyką. Panašiai žmonės ir jautėsi - juk vos sumokėję minimalią pradinę įmoką jau galėjo sėsti į fabriku kvepiančią sėdynę, o mėnesines įmokas turėjo padengti nuolat didėjantis atlyginimas.

Taip naujais automobiliais apsirūpino ne tik tokias išlaidas galintys sau leisti asmenys, bet ir staiga pakilusių algų apakinti statybininkai ar pirmuosius karjeros žingsnius žengę jaunučiai biurų tarnautojai. Tačiau ši idilė truko neilgai. Sunkmetis žmonėms parodė, kad joks daiktas nėra jų nuosavybė, kol už jį nevisiškai atsiskaityta. Dažno skolininko mašiną "pasiėmė" pardavėjai.

Šiandien lengvųjų automobilių išperkamosios nuomos rinka vėl auga, o tautiečiai brenda į tą pačią balą ir renkasi nei pigiausius, nei taupiausius modelius.

Ne patys kukliausi

Bendrovės "Nordea Finance Lithuania" generalinis direktorius Rimas Petrauskas LŽ patvirtino, kad anekdotais virtę pasakojimai apie naujais ir prabangiais visureigiais važinėjančius statybininkus prieš keletą metų buvo įprastas reiškinys. Dabar tokių klientų gerokai sumažėję.

Pasak pašnekovo, pastaruoju metu perkami įvairaus lygio automobiliai, bet privatūs pirkėjai dažniau dairosi paprastesnių modelių - ir pagal dydį, ir pagal kainą. "Vidutinis vartotojas jau protingai renkasi automobilį. Įvertina savo pajamas, poreikius ir pasirenka mažesnį, kuklesnį modelį. Poreikis pasigerinti įvaizdį prabangiu automobiliu jau gerokai sumažėjęs", - kalbėjo jis.

"SEB lizingo" Pardavimo plėtros departamento direktorė Jurgita Černeckienė irgi sakė, kad dabar pirkėjai išties dažniau renkasi praktiškesnius ir ekonomiškesnius, dyzelinu varomus automobilius. Jų vidutinė finansuojama suma siekia apie 46 tūkst. litų.

Sau - geresnę negu įmonei

Tačiau ne visų bendrovių darbuotojai mato tokius pat vairuotojų norus. Regis, iš lietuvių sąmonės vis dėlto neišsitrynė troškimas važinėti brangesniais modeliais nei miesto mažylius pamėgę Vakarų Europos gyventojai, nes įmonės "Swedbank autoparko valdymas" direktorius Vytautas Daukša nepastebėjo, kad dabar pirkėjų pageidavimai būtų kitokie negu prieš 3-5 metus. "Šiemet vidutinė vieno finansuojamo automobilio vertė labai panaši į 2008 metų vidutinę įsigyjamo automobilio vertę - skiriasi tik bendras sutarčių skaičius, o jis dar labai smarkiai atsilieka nuo buvusio ekonomikos pakilimo laikotarpiu", - teigė V.Daukša. Pasak pašnekovo, prašmatnūs automobiliai visada sudarė nedidelę visų išperkamąja nuoma įsigytų mašinų dalį, todėl ryškesnio pasikeitimo nėra ir dabar. Tokio turto pirkėjai dažniausiai prabangius modelius perka už grynus pinigus. Vis dėlto, pasak V.Daukšos, aiškiausiai jaučiama nauja rinkos tendencija - smarkiai didėjantis nedidelių miesto tipo visureigių populiarumas ir tarp didmiesčių, ir tarp mažesnių miestelių gyventojų.

Panašius vairuotojų norus įvardijo ir BMW markės mašinomis prekiaujančios įmonės "Krasta Auto" Automobilių pardavimo ir marketingo skyriaus vadovė Rasa Klimavičiūtė. Jos žodžiais, privatūs pirkėjai dažniausiai renkasi gana prabangius penktos klasės modelius ar nedidelius visureigius X3. Kuklesnius norus reiškia įmonės. Jos brangius automobilius perka tik aukščiausio lygio vadovams, o žemesnes pareigas einantiems darbuotojams ieško paprasčiausių modelių.

Statistiką keičia vienetai

Tokias skirtingas kalbas galima paaiškinti tuo, kad Lietuvoje lengvųjų automobilių pirkimo išsimokėtinai rinka vis dar menka, nors ir padidėjusi, jei lygintume su praėjusių metų rezultatais. Prieš keletą metų jos dalis, siekusi net iki 80 proc. atsiskaitymų naujų automobilių rinkoje, sunkmečiu smuko daugiau negu perpus ir šiuo metu taip finansuojama tik per trečdalį naujų mašinų pirkimo. Tačiau išperkamosios nuomos paklausa didėja greičiau negu naujų automobilių pardavimas. Tyrimų bendrovės "Autotyrimai" duomenimis, per pirmus aštuonis šių metų mėnesius šalyje iš viso parduoti 10 457 nauji lengvieji automobiliai - tai beveik 1,9 karto daugiau nei atitinkamu laikotarpiu pernai. O štai naujų mašinų pirkimo išsimokėtinai rinka šiemet išaugo net 2,5 karto, iki 3826 vienetų. Dar maždaug tiek pat išperkamosios nuomos sutarčių sudaroma įsigyjant pavažinėtą automobilį, bet juos vis labiau išstumia nauji modeliai. V.Daukša atkreipė dėmesį, kad šįmet ir įmonės, ir privatūs asmenys daugiau naujų mašinų perka išsimokėtinai. "Jei palygintume 2011-uosius su 2010 metais, šiemet maždaug 59 proc. išsipirktinai įsigytų automobilių buvo nauji, o 2010-aisiais jie sudarė apie 48 proc. visų taip pirktų mašinų. Vidutinė automobilio kaina pasikeitė nedaug, bet dabar vietoj prabangesnio naudoto už panašią vertę dairomasi naujo modelio", - aiškino teigė pašnekovas. Tačiau šitaip dažniau elgiasi įmonės. Jos pirmenybę teikia naujai mašinai. O tarp privačių asmenų vis dar populiaresni naudoti automobiliai. Jų dalis sudaro apie 65 proc. visų sutarčių.

Krizės paradoksai

Privatūs pirkėjai kol kas šiek tiek baiminasi įsipareigoti išperkamosios nuomos bendrovėms, nes dar nepamiršo, kaip sunku buvo išsimokėti už brangų pirkinį praradus darbą ar didelę dalį atlyginimo. Kai kuriems taip ir nepavyko išpirkti mašinų, todėl jos buvo parduodamos pusvelčiui arba grąžinamos finansavimą suteikusiai bendrovei.

Visi kalbinti pašnekovai tikino, jog didelių rūpesčių dėl grąžintų automobilių neturėjo, nes lengvųjų mašinų išperkamoji nuoma šalyje neva visada buvo gana konservatyvi. Tik R.Petrauskas neslėpė, kad kartais iškildavo problemų dėl nesąžiningų klientų - kai kas mėgindavo grąžinti automobilį visiškai neprižiūrėtą arba neturintį tam tikrų detalių. "Jei modelis retesnis, sudeginantis daugiau degalų ar nuvažinėtas, pirkėjai atkreipdavo į tai dėmesį. Bet automobilis - vienas likvidžiausių turtų, todėl dabar nė neturėtume ką pasiūlyti", - tvirtino jis. R.Petrauskas atkreipė dėmesį, kad krizės laikotarpiu didėjo nedaug naudotų, 1-3 metų automobilių paklausa, nes jie buvo tapę alternatyva visiškai naujiems, tačiau gerokai brangesniems modeliams. Todėl, anot bendrovės direktoriaus, perimtos mašinos sandėliuose neužsibuvo.

R.Petrauskas atskleidė ir kitą įdomią sunkmečio tendenciją - prabangūs automobiliai ir tuomet buvo gana noriai perkami. Vieni gyventojai nusprendė pasinaudoti didelėmis nuolaidomis, kiti, pasitikėdami savo finansine padėtimi arba gąsdinami kalbų apie galimą didelę infliaciją, taip sumanė investuoti turimus pinigus. Tačiau turint omenyje, kad didžiausio sunkmečio laikotarpiu šalyje per mėnesį buvo nuperkama vos tūkstantis naujų automobilių, itin brangių modelių tarp jų vis tiek pasitaikydavo vienetai.

Nauja pirkėjų karta

Šįmet, sudėjus naujus ir naudotus automobilius, Lietuvoje išsimokėtinai įsigyta tik apie 7-8 tūkst. mašinų - iš tokios menkos dalelės sunku spręsti, kaip lietuvių norai ir poreikiai keisis ateityje. Juolab kad pagrindiniai išperkamosios nuomos įmonių klientai išlieka juridiniai asmenys. Jie sudaro apie 80 proc. sutarčių.

Tačiau staigaus ekonomikos nuosmukio pamoką išmoko ir bendrovės, ir jų klientai. Visi pašnekovai patikino, kad dabar vairuotojai patys realiau vertina savo galimybes. Bendrovės irgi nebedalija sutarčių lengva ranka. R.Petrauskas pabrėžė, kad prieš suteikiant žmogui finansavimą atidžiai įvertinama jo padėtis, planuojama, kaip apytiksliai pasikeis pirkėjo disponuojamų laisvų pinigų kiekis įsigijus automobilį. "Labai mažai pasitaiko atvejų, kai klientai nori brangesnio automobilio, nei leidžia jų galimybės", - pridūrė bendrovės vadovas.

J.Černeckienė taip pat minėjo, jog dabar mašinų pirkėjai nebesidera dėl mažesnės pradinės įmokos, sutinka iš karto sumokėti daugiau, kad mėnesio įmokos būtų kuo mažesnės. Šiek tiek pasikeitė ir jų socialinė padėtis. Pasak pašnekovų, tarp pirkėjų dominuoja vyresni kaip 25 metų ir aukštąjį išsilavinimą turintys didmiesčių gyventojai, gaunantys didesnes nei vidutines pajamas. Taigi galbūt šįkart skaudžios sunkmečio pamokos nenueis perniek.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
TRASA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"